Kultūra
07.01. „Mes atėjome ir einame…”
Birutė Silevičienė
Lietuvos kaimo rašytojų šventė, skirta šių metų kalbos kultūros, literatūros (poezijos, prozos) metams, vyko birželio 17-ąją Jonavoje, Suaugusiųjų švietimo centre.
Šventės programa buvo kitokia, nei ankstesniais metais: ji nebuvo daloma į oficialiąją ir kultūrinę. Dėmesys buvo skirtas dalyvių mintims, pasisakymams. LKRS nariai turėjo puikią galimybę tarpusavyje pasikeisti knygomis ar įsigyti kolegų išleistų naujų leidinių. Taip pat galėjo padovanoti savo knygą Jonavos bibliotekai.
Literatūrinius skaitymus ir komentarus papildė sukaktuvininkų, jubiliatų pagerbimas, šviesuolių ir nusipelniusių kaimo rašytojų dokumentų, LKRS naujų narių bilietų įteikimas. Kūrybos skaitymą nuspalvino muzikiniai intarpai, atsiminimai apie išėjusius Amžinybėn sąjungos narius.
Šventėje buvo pristatytos UAB „Dobilo“ leidyklos išleistos naujos LKRS narių knygos, šiai šventei išleista ir nauja Antologijos knyga „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą...“
Susitikimo akimirkos
Į renginį atvykusius LKRS narius sutiko garbus mūsų pirmininkas Kostas Fedaravičius.
Šventė prasidėjo „Tautiška giesme“. Gitara skambino ir dainas atliko mūsų šaunioji narė Virginija Stundžienė, dauguma skambėjusių dainų – pagal Birutės Lengvenienės žodžius. Jau septyneri metai, kai negailestinga liga ją išsivedė į Amžinybę. Ji mums buvo, yra ir liks atmintyje ir širdyse.
Gerb. Kostas Fedaravičius paskelbė šventės pradžią, padėkojo atvykusiems, palinkėjo Valdybai gero darbo. Vakarą vedė Reda Kiselytė.
Pirmuoju klausimu apie žodžius kalboje pasisakė dr. Algirdas Kavaliauskas iš Visagino. „Gimtąją kalbą mėgę mūsų protėviai, nerasdami tinkamo žodžio norimam veiksmui nusakyti, neieškojo skolinių, svetimybių, o kūrė naujadarus. Lietuviškus naujadarus! Vieni tautoje prigijo, kiti ne. Palaipsniui kalba buvo turtinama. Gal ir dabar reikėtų ieškoti, kurti? Kurti naujadarus, o ne beždžioniauti kaip man atrodo, labai nevykusiai. Kodėl gi nesukūrus lietuvių kalbos gramatikai neprieštaraujančių naujadarų?!“ Kaip pavyzdį Algirdas pateikė žodžius anūkas, anūkė. Juk mūsų protėviai vadindavo vaikaitis, vaikaitė, provaikaitis. Ir gražu, ir sava.
LKRS pasiūlė:
1.Nusipelniusios Lietuvos kaimo rašytojos vardą suteikti Elenai Dekaminavičienei (Kazlū Rūda) už literatūrinius darbus apie LKRS narių Leonardo Matuzevičiaus, Janinos Marcinkevičienės ir Birutės Lengvinienės gyvenimą ir veiklą bei studiją „Perskaičiau knygą...“
2.Nusipelniusio Lietuvos kaimo rašytojo vardą suteikti Albinui Klizui (Gargždai) už kaimo praeities ir dabarties vaizdus bei kritinę mintį knygose „Išlįsdavau iš kanapių“, „Ir žmogus turi savo medį“, „Kasdienybės keliais ir užžėlusiais takais“, „Pušis ir ąžuolas saugo senojo kaimo atmintį“.
3.Nusipelniusios Lietuvos kaimo rašytojos vardą suteikti Redai Kiselytei (Rokiškis) už LKRS veiklos sklaidą regioninėje ir respublikinėje žiniasklaidoje.
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Valdyba pasiūlė suteikti Lietuvos kaimo šviesuolės vardą Vidai Vosylienei (Paežeriai, Vilkaviškio r.) ir Danutei Mažeikienei (Rokiškio r.).
LKRS Valdybos nutarimu poetė, prozininkė ir publicistė, šio straipsnio autorė Birutė Silevičienė už aktyvią kultūrinę ir literatūrinę veiklą apdovanota Padėka.
Buvo pasveikinti jubiliatai Alfredas Naktinis (Vilnius), Vytautas Viskantas (Vilnius) ir Vaclovas Volkus (Kėdainiai).
Gerbiamas V.Volkus, nors ir sulaukęs garbaus amžiaus, vikriai sukosi valso ritme, kėlė kolegų susižavėjimą. Žodžio neieškantis kišenėje, Vaclovas tarsteli: „Mano giminės geri genai, todėl ir sulaukiau tokio gražaus jubiliejaus“, - šmaikštavo. Beje, labai aktyvus „Lietuvos aido“ korespondentas, skelbiantis nemažai naujienų ir iš Kėdainių krašto.
Šventėje dalyvavo Kazlų Rūdos ansamblis, jų šaunieji muzikantai, vadovė, pasveikinę savo kraštietę E.Dekaminavičienę su garbingu apdovanojimu. Ko gero, jau nėra žmogaus, kuris nepažinotų Elenos. Ji ir dainininkė, poetė, tautodailininkė, einanti prie žmogaus atvira širdimi. Visuomet paguos, pasidžiaugs, jei galėjo padėti... Gyvenime pati ėjo per vargus ir rūpesčius, siekė šviesos savo artimiesiems. Ir tas siekis nušvito. Lai išsipildo visi sumanymai ir siekiai.
Poetė Vida Vosylienė pabrėžė nesitikėjusi, kad jos eilės bus spausdinamos ir skaitomos. Kai poetas Aleksandras Šidlauskas nutarė surinkti rašančius žmones ir išleisti knygą, atsiliepė labai daug. Buvo išleistos dvi knygos: „Atspindžiai“ I ir II tomai. Tuomet poetė patikėjo savo žodžio galia ir pasidžiaugė, kad LKRS narių knygos neužsiguli bibliotekų lentynose, jas skaito, jomis žavimasi. Tad gyvenkime, rašykime ir džiuginkime žmones ne tik kaime...
LKRS pirmininkui Vida padėkojo už ilgametį 23-jų metų gėrio ir šviesos kelią, kuriuo jis mus visus veda. Kiek daug išleista knygų, apkeliauta gražiausių Lietuvos kampelių!
Poetėms Onutei Kulbokienei (Elektrėnai) ir Birutei Gaučienei (Vilnius) buvo įteikti LKRS narių bilietai.
Šventė baigėsi, laukia nauji darbai, kūryba, renginiai...
Ačiū LKRS pirmininkui už puikų renginį. Visiems geros vasaros, stiprios sveikatos!
Atgal
.jpg)
