KULTŪRA
11.11. Grafikė Loreta Uzdraitė ir jos Kalėdiniai paveikslėliai
Justina Augustytė
Loreta Uzdraitė – grafikė, knygų dailininkė. 1995–1999 m. mokėsi Kauno aukštesniojoje meno mokykloje. 2000–2006 m. studijavo Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedroje. Nuo 2002 m. surengė personalinių parodų Vilniuje, Kaune, Anykščiuose, dalyvauja grupinėse parodose. Dailininkė kuria lakštinės grafikos darbus, veda kūrybines dirbtuves, apipavidalina knygas. 2016 m. apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Knygos meno konkurso diplomu už meninę knygą Antano Baranausko „Anykščių šilelis“.
Šiemet po Žemaitijos parodų sales keliauja grafikės paroda „Kalėdiniai paveikslėliai“, kurioje eksponuojami nedidelio formato grafikos darbai, įkvėpti didžiųjų metų švenčių. Prieš penkerius metus gautas pirmasis kalėdinio atviruko užsakymas tapo tradicija. Menininkė kasmet sukuria po seriją atvirukų, kurie parodos ekspozicijoje tampa savarankiškais paveikslėliais – grafikos miniatiūromis.
Atvirukų kompozicijose dažniausiai regima šventinei ikonografijai būdinga religinė simbolika: angelai, prakartėlės siužetas. Impulsų šioms scenoms suteikė ir giliau pažvelgti į Kalėdų šventės istoriją dailininkę paskatino kelionė į Izraelį. Lankydamasi biblinėse vietovėse, Loreta Uzdraitė iš naujo atrado kalėdinę tematiką. Kristus gimė Betliejuje, taigi savo atvirukuose ji stengiasi perteikti būtent tos šalies charakterį, vaizduoti autentišką aplinką, gamtą: palmes, tam kraštui būdingą architektūrą.
Religines scenas papildo architektūriniai vaizdeliai, augaliniai ornamentai. Šie motyvai į L. Uzdraitės atvirukus taip pat persikelia iš jos kelionių įspūdžių, kultūrinių patirčių – pamatytų paveikslų, perskaitytų tekstų. Visa tai ji asmeniškai interpretuoja ir paverčia vaizdais.Kurdama ji ieško įdomaus linijų ir formų ritmo, žaismo, eksperimentuoja su įvairiomis piešinio galimybėmis. Menininkė siekia sukurti tai, kas būtų savita, įdomu, nematyta. Todėl tiesioginis realybės pavidalų kopijavimas jos nedomina, formas ji dekoratyviai stilizuoja, nekartoja jų, kiekvieną motyvą pateikia vis kitaip. Grafikei svarbu, jog tyrinėjant kūrinį, kaskart jame būtų galima pamatyti kažką nauja. Pasak pačios dailininkės, ją nuo mažų dienų traukė meniškos knygų iliustracijos. Jų paslaptingas, daugialypis įvairių spalvų, vingrių linijų ir fantastinių formų pasaulis ne tik nulėmė profesiją, bet ir padiktavo pagrindinius meninės kūrybos principus, kurių ji iki šiol nuosekliai laikosi.
Darbai iš grafikės Loretos Uzdraitės parodos
Grafikė siekia kalbėti simboliais, todėl jos kuriami motyvai yra universalūs, ir kiekvienas juose atras kažką artimo. Vienur lyg atpažįstama lietuvių liaudies meno dvasia, kitur ryškėja viduramžių bažnyčių ir miestų architektūros estetikai būdingos proporcijos. Loretos Uzdraitės darbuose skirtingos tradicijos darniai jungiasi – ir vienai, ir kitai būdingas formų apibendrinimas, lakoniškas piešinys, nuoširdi, supaprastinta motyvų traktuotė. Pasirinktos skirtingos linoraižinio ir skaitmeninės grafikos technikos atskleidžia plačias grafikos išraiškos galimybes. Naudojamus skambius sodrių spalvų – mėlynos, raudonos, žalios bei šventinėje liturgijoje įprastos auksinės – derinius praturtina tapybiški efektai ir spalvų susiliejimai. Kai kada spalvos linoraižiniuose visai atsisakoma ir pasitelkiama reljefinė spauda. Taip atspausti estampai primena lengvus, trapius kalėdaičius, kuriais dalinamasi prie Kūčių stalo. Simetriškos, centriškos atvirukų kompozicijos dvelkia ramybe ir darna. Ši sakrali, kiek pakylėta, bet kartu jauki ir kameriška nuotaika, būdinga ne tik dailininkės kuriamiems kalėdiniams paveikslėliams, bet ir visai jos kūrybai. Grafikė pabrėžia esanti tikinti, ir ši šventė jai pirmiausia yra religinė. Todėl savo kalėdiniuose paveikslėliuose ji perteikia atmosferą, atspindinčią ypatingą krikščioniškos šventės prasmę. Savo darbuose Loreta Uzdraitė kuria grožio, meilės ir harmonijos pasaulį, kurio dalelėmis atviruko pavidalu kviečia dalintis su savo artimaisiais. Dailininkė atvirauja puoselėjanti svajonę, kad kuo daugiau žmonių vėl pradžiugintų vieni kitus popieriniais, o ne virtualiais atvirukais: „Atviruko radimas pašto dėžutėje – jau savaime dovana, džiaugsmas ir dėmesys artimam žmogui, kurio taip trūksta šiame greitame pasaulyje.“
Atgal