VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

05.16. „Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę...“

Povilas Šimkavičius,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

„Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę,/ Kame nuo amžių tėvai gyveno:/ Čia tavo kūnas sau maistą semia,/ Čia grynai dvasiai tiek sveiko peno!/ Mylėk jos kalbą, senovės būdą,/ Jos girių kvapą, žaliąsias pievas,/ Į jos dirvonus pasėjęs grūdą,/ Žinai, jog vaisių palaimins Dievas“, – šiais Maironio prasmingais žodžiais gegužės 12-ąją – Ąžuolyno dienos sueigoje – renginio vedėjas aktorius Egidijus Stancikas pasveikino visus, tradiciškai sugrįžusius į Ožkabalius (Vilkaviškio r.), į žaliuojantį Tautos atgimimo ąžuolyną. Šventinio renginio pradžioje J. Basanavičiaus gimtinėje iškilmingai nuskambėjo J. Gudavičiaus giesmė „Kur giria žaliuoja“, kurią atliko Kauno mišrus choras „Saluto“ (vadovė Ramutė Štreimikytė).

Ąžuolyno idėja virto istoriniu paminklu

Susirinkusiems giedant Tautišką giesmę virš ąžuolyno suplazdėjo Trispalvė vėliava, kurią iškėlė Lietuvos skautai, kartu su valstybe švenčiantys savo 100-metį. Renginio vedėjas E. Stancikas pasidžiaugė, kad 1988 metais didžiausio mūsų Lietuvos žmonių dvasinio pakilimo metu gimusi ąžuolyno idėja, kurios iniciatoriai Vitalius Stepulis, Algimantas Kepežėnas, Vygandas Čaplikas, Rimantas Krupickas, Kęstutis Labanauskas, Vladas Markauskas ir Romualdas Survila, virto į tokį istorinį paminklą. Šį istorinį paminklą vaizdžiai apibūdino Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos pirmininkas Vitalius Stepulis. Jis sakė, kad 40 hektarų ąžuolyne dabar ošia per 8 tūkstančius medžių. Praeitų metų pavasarį pasodinta Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė. Jos kontūrai primena laimę nešantį penkialapį dobilą, kurio kiekvienas lapelis simbolizuoja vis kitą Lietuvos etninį regioną. Šimtmečio giraitę sudaro penkių Lietuvos regionų – Sūduvos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos, Žemaitijos ir Dzūkijos – ąžuolų guotai. Pačiame giraitės viduryje pastatytas didelis Lietuvos laukų riedulys. Jame iškaltos datos – „1918-2018“ ir visiems mums brangus žodis – „Lietuva“. Kreipdamasis į ąžuolų sodintojus ir puoselėtojus V. Stepulis jautriai apibūdino šios sueigos pagrindinį tikslą: „Jūs, Lietuvos žmonės, kūrėte šį ąžuolyną, ugdėte medelius, kaip savo vaikus, ir ąžuolynas tapo gyvu mūsų tėvynės dienoraščiu. Jame lyg motinos veido raukšlėse atsispindi ir skausmingi, ir džiaugsmingi tautos įvykiai. Čia kiekvienas iš mūsų turi savo pasodintą medelį – tai mūsų globotiniai, suraskime juos šiandien, aplankykime, pasidalinkime su jais savo godomis ir svajonėmis ir išsineškime iš jau giria tapusio ąžuolyno šviesią dvasią. Ir tegul ji lydi mus kasdieniniame gyvenime“.

Kauno mišrus choras „Saluto“, diriguoja Ramutė Štreimikytė. Nuotr.Leonardo Skirpsto

Girkalnio mokyklos moksleiviai ir jų mokytojai pasodino ąžuoliuką. Jiems talkino Vitalius Stepulis (pirmas iš dešinės). Nuotr.Leonardo Skirpsto

Liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“

Lietuvos skautai iškėlė Trispalvę vėliavą

Šventinio renginio dalyviai

Vilkaviškio muzikos mokyklos liaudies dainų ir šokių ansamblis „Siaustinis“

Vilniaus patriotinių nevyriausybinių organizacijų atstovai šalia Latvijos 1991 metų barikadų statytojų Marupės bendrijos ąžuoliuko

Iš kairės: Algirdas Butkevičius, Juozas Olekas ir Algirdas Neiberka. Autoriaus nuotraukos

Šventinio renginio dalyvius sveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir Seimo narys Juozas Olekas. Sveikinimo žodį tarė ir atminimo dovanėles Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei, J. Basanavičiaus sodybos-muziejaus vedėjai Rūtai Vasiliauskienei bei meno kolektyvams įteikė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Moksleiviai iš Girkalnio pasodino ąžuoliuką

V. Stepulis šiltai paminėjo savo kraštiečius, Girkalnio pagrindinės mokyklos (Raseinių r.) moksleivius, atvykusius su mokyklos direktoriumi Ramūnu Bružu, istorijos mokytoju Stanislovu Feiza, biologijos mokytoja Raminta Sakavičiene, miškininke iš Girkalnio Zita Bitvinskaite. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos pirmininkas pasidžiaugė, kad moksleiviai daug ir nuoširdžiai prisidėjo sodinant Girkalnio ąžuolų giraitę ir Šėtupio guotą. Renginio metu Girkalnio mokyklos moksleiviai ir jų mokytojai Žemaitijos ąžuolų guote pasodino ąžuoliuką.

Šventinio koncerto metu skambėjo Vydūno eilės

Šventinio koncerto pradžioje E. Stancikas paminėjo, kad šiemet kartu su Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiu švenčiame ir Vydūno jubiliejinius metus. „O aš žodelį sau žinau/ Ir širdyje jį vis laikau!/ Neišbarstysiu, nepasakysiu,/ Kaip meilę išgirdau./ Tėvynės balsas buvo jos!/ Dabar man skamba visados!/ Toks jis meilingas, toks jis širdingas,/ Žodelis Lietuvos“, – renginio vedėjas, perskaitęs Vydūno eiles, palinkėjo garbiems meno kolektyvams, kad tas Lietuvos žodelis, žodis būtų įpintas į ąžuolų ošimą. Kauno mišraus choro „Saluto“ repertuare skambėjo dainos „Lietuva“ (muzika ir žodžiai Vydūno, aranžuotė Vytauto Juozapaičio), „Prasvydo“ (muzika Nijolės Sinkevičiūtės, žodžiai Antano Strazdo), „Lietuviais esame mes gimę“ (muzika Stasio Šimkaus, žodžiai Jurgio Zauerveino) ir kitos. 2007 m. įkurtas mišrus choras apdovanotas Juozo Naujalio chorų festivalyje aukso, Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse 1-ojo laipsnio diplomu.

Vilkaviškio muzikos mokyklos liaudies dainų ir šokių ansamblio „Siaustinis“ (vadovai Artūras Pečkaitis, Sonata Jankienė, Arūnas Lekešys, Dalia Balčiūnienė) pasirodymo metu jaunatviška energija liejosi per kraštus. 2012 m. įkurtas ansamblis puoselėja vaikų ir jaunimo tautinės muzikos, liaudies sceninio šokio tradicijas ir meilę gimtajam kraštui.

Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vadovė Daiva Čičinskienė) atliko dainas „Rūta“ ir „Tėvynė“ iš Vydūno dainų rinkinio „Lietuvos varpeliai“ bei dainas „Aš padainuosiu“ ir „Kai aš augau“ iš Jono Basanavičiaus rinkinio „Ožkabalių dainos“. Ansamblis įkurtas 1969 m. Kanklininkė Daiva Čičinskienė sujungė įvairių kartų ir profesijų žmones, kuriuos vienija meilė lietuvių liaudies vokalinei, instrumentinei ir religinei muzikai.

Po ąžuolyno lankymo šventinę nuotaiką palaikė tautiška kapelija „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas), o meno kolektyvų pasirodymą vainikavo folkroko grupė „Žalvarinis“.

Ąžuolyno dienos dalyviai turėjo puikią progą susipažinti su unikalia Leonardo Skirpsto fotografijų paroda, kuri atspindi Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitės sodinimo istoriją. Taip pat dalyvauti Reginos Jasukaitienės knygos „Atgimimo ąžuolyno sumanytojai“ pristatyme.

Daug gražių eilių ir melodijų meno kolektyvai įpynė į vis labiau mūsų gyvenimus ir siekius įprasminantį ąžuolyno ošimą, viena iš jų – Vydūno „Lietuva“: „Lietuva, brangi šalelė,/Visados aš tavo,/ Vis tik prie tavęs širdelė,/ Tu tėvynė mano!/ Kaip malonūs tie krašteliai,/ Kalvos ir girelės!/ O tyliai senovės rauda,/ Nemuns giest bangelėms“.

Atgal