VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

10 02. Operos „Tosca“ sėkmė Tiltuose

Povilas Razumas

Liepos 28 dieną Trakų rajone Tiltų kaime Giacomo Puccini operos „Tosca“ personažai ir vėl atgimė tam, kad dar kartą išgyventų savo lemtingąją 1800 metų birželio 14-15 dienos parą. Tiltiškiai į savo širdis priėmė ne operetę, ne miuziklą, o sudėtingą operą, kurioje buvo išvystytos operos veikėjų aistros, jausmų įtampa ir dinamika. Tiltų kaimo žmonės įrodė, kad jos traukia ne vien pramoginė, bet ir rimta operinė muzika.  Ši veristinė (it. vero –tikroviškas, teisingas) opera dar kartą apnuogino meilės, pavydo ir keršto dramą, pademonstravo žmogaus aistrų galią bei prigimtį. Iš scenos į žiūrovus pulsavo žmogaus gyvenimo tikrovė. Ne veltui Giacomo Puccini (1858 – 1924) vadinamas žymiausiu verizmo atstovu, kurio veikalai tapo viso muzikinio pasaulio „kasdienine duona“. Kompozitoriai veristai siekė vaizduoti tikrą gyvenimą, temų ir siužetų ieškojo savo meto varguomenės, skurdo ir neteisybės nualintų žmonių buityje, rūsčių, net drąstiškų papročių Italijos provincijose, dažniausiai Sicilijos valstiečių gyvenime. Tai viena iš priežasčių, kodėl Tiltuose buvo pasirinkta statyti būtent Giacomo Puccini operos „Tosca“ adaptacija.

 Operos statytojų bendras darbas ir visa organizacinė pusė pavyko. Tiltų kaimas tapo operos klausymosi erdve su sakrališka aura. Tai jautė visi 350 klausytojų, kurie suvažiavo į šį renginį iš įvairių Lietuvos kampelių. Operos adaptacijos pagal Giacomo Puccini atlikimo sėkmę lėmė ne tik profesionalių operos solistų Gražinos Skinderytės – Kurnickienės (Toska), Vytauto Kurnicko (Cavaradossi), Gintaro Liaugmino (Scarpia) bei koncertmeisterės Audronės Juozauskaitės akompanavimas, bet ir Likimo duotas puikus itališkai šiltas ir saulėtas oras. Džiugiai nusiteikę Trakų rajono Tiltų kaimo bendruomenės nariai atliko jiems patikėtus vaidmenis spektaklyje. Giacomo Puccini operos „Tosca“ muzika rado tinkamą erdvę po Lietuvos saule Tiltuose, kaip ir Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro Vytauto Klovos opera „Pilėnai“ Trakų pilyje.Tiltuose skambėjusios Giacomo Puccini muzikos garsai sklido į tolimas erdves ir į beprasidedančią naktį, kaip ir tada kai kompozitorius kūrė operas savo užmiesčio name. Tuomet ką tik sukurtų Giacomo Puccini operų garsai pro atvirus langus sklisdavo į nakties tylą ir vietinių paprastų ltalijos kaimo gyventojų širdis. Džiugu, jog opera atlikta originalo – italų kalboje, tai leido klausytojams pajusti tikros operos „skonį“, vieningą muzikos ir žodžio sintezę, neiškraipytą vertimo.  Kaip ir tikrame operos teatre, klausytojai susipažino su operos siužetu bukletuose, kuriuos dalijo šio projekto organizatoriai.  Profesionalus solistų vaidmenų atlikimas ir įsigyvenimas į personažą, leido suvokti ir kartu su operos herojais išgyventi tą dramą, kuri vyko scenoje.  Su profesionaliais operos solistais spektaklyje dalyvavo mokiniai, studentai, agronomas, vairuotojas, elektrikas, miško bei prekybos darbuotojai ir kitų profesijų atstovai.

Operos interpretacijoje buvo tinkamai, nepažeidžiant muzikinės spektaklio režisūros buvo įpintos tiltiškių atliekamos autentiškos lietuviškos giesmės. Giacomo Puccini pirmo veiksmo vaikų choras buvo pakeistas Tiltų jaunimo ansamblio „Gelužėlė“ atliekama lietuviška giesme „Esame mes Dievo vaikai“, finalinis operos pirmojo veiksmo choras pakeistas lietuviška giesme „O angele man skirtas“, o Gintarė Biskelionytė atlikusi Piemenaitės vaidmenį trečiame operos veiksme atliko lietuvišką piemenaitės dainą. Toks autentiškos lietuviškos ir operinės muzikos persipynimas padėjo išsaugoti Tiltų kaimo atliekamos muzikos originalumą ir operos režisūrinio audinio vienovę.

Dėkinga aplinka, gamta bei natūralios sąlygos operos statytojų pastangų dėka apjungtos siekiant bendro rezultato, pasiteisino. Operos scenografija buvo puikiai suderinta su vieta ir operos siužetu. Scenografijai dėkingai pasitarnavo jau nebenaudojamos parduotuvės laiptai, čia pat augę klevas, berželiai ir keletas akacijų. Jaukioje kaimo tyloje, trumpų pauzių metu buvo galima išgirsti įvairių paukščių balsų. Harmoningo bendro profesionalų ir Tiltų gyventojų darbo dėka spektaklis pavyko, todėl daugelis vietos gyventojų gali pasakyti, kad Lietuvos kaime gyventi yra gera. Tokių pavyzdžiu galima paskatinti ir kitas Lietuvos kaimo bendruomenes imtis įvairių iniciatyvų, suburiančių žmones bendram rezultatui. Gatvinis rėžinis kaimas be bažnyčios ir parduotuvių parodė pavyzdį aplinkiniams. Tiltai, tai kaimas – muziejus po atviru dangumi , kuris visad traukė ir trauks nuolatinį lankytoją savo originalumu. Buvo džiugu matyti kaip Tiltų kaimo žmonės renkasi į operą kartu su savimi nešdami „šeimyninius“ suolus, kėdes. Kai kurie tiltiškiai patogiai įsitaisė ant pievutės. Atrodė, kad žiūrovai perėmė spekataklio statytojų, garso režisierių, apšvietėjų entuziazmą. Tūkstamą spektaklio rekvizitą tiltiškiai sunešė iš savo namų, Vaiva Neteckienė atrado kaime tinkamą indą švęstam bažnyčios vandeniui, lino staltiesę, teptukus, žvakides, gėles. Tokia geranoriška tiltiškių iniciatyva priminė Lietuvos nepriklausomybės laikų 1920 metų Giuseppe Verdi operos „Traviata“ pastatymą, kuomet pagrindinė Violetos vaidmens atlikėja Adelė Galaunienė iš savo namų atsinešė nuosavą patalynę ketvirto operos veiksmo scenografijai.

 „Trys tragiškos operos „Tosca“ herojų žūtys Tiltų kaime“

Pagrindinio vaidmens – Toskos atlikėja operos solistė Gražina Skinderytė – Kurnickienė profesionaliai įsisavino ir kokybiškai atliko sudėtingą savo vaidmenį. Gražinos Skinderytės - Kurnickienės aktorinis meistriškumas, balso dinamika, skvarbumas bei kokybiškas vokalas harmoningai papildė vienas kitą. Solistė ne tik puikiai padainavo sudėtingą Toskos vaidmenį, bet ir išgyveno tikrą Toskos dramą, jos jausmus ir tragediją. Gražinos Skinderytės – Kurnickienės Toska yra vedama meilės, kuri ją paverčia stipria, galinčia kovoti ir tvirtai eiti iki galo. Šios solistės sukurta Tosca išgyveno scenoje savo paskutinę savo gyvenimo parą vedina į sakralumą pakylėtos, net kiek fanatiškos meilės. Tokiu jausmu pulsavo ne tik meilės duetai su Cavaradossi, finalinė scena prie mirusio mylimojo, bet ir scena su Scarpia, kur Gražinos Skinderytės – Kurnickienės Toska išgyveno savo vidinį virsmą ir nepavykus išsaugoti savo meilės kitaip, gynė ją peiliu. Atlikdama garsiąją ariją „Vissi d‘arte“ solistė lygaus vokalo dėka puikiai išreiškė Toskos vidinio skausmo pasaulį. Dainininkės atlikta arija skambėjo tarsi paskutinė ir svarbiausia gyvenimo malda. Toskos vaidmuo sunkus egzaminas profesionaliai dainininkei. Išraiškinga melodija ir platus muzikinės partijos diapazonas neleidžia šio vaidmenis atlikėjai atsipalaiduoti nei vienoje spektaklio scenoje. Gražina Skinderytė – Kurnickienė profesionaliai atliko šį sudėtingą vaidmenį, todėl galima drąsiai teigti jog solistės atlikta Toska yra verta Operos ir baleto teatro scenos. Solistė vienintelė iš visų profesionalių operos atlikėjų vaidmenį paruošė ir atliko pirmą kartą. Vytautas Kurnickas Cavaradossi vaidmenį  bei Gintaras Liaugminas Scarpia vaimenį yra ne kartą dainavę operos scenose.

Prieš 15 metų Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje per 20 Giacomo Puccini „Tosca“ spektaklių dainavęs Vytautas Kurnickas atlikdamas Cavaradossi vaidmenį jautėsi laisvai. Šiam tenorui  dramatinio vaidmens atlikimas yra ne naujiena. Iš savo sukurtų 30 vaidmenų įvairiose Lietuvos muzikiniuose teatruose,  Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje šis dainininkas yra sukūręs per dešimt pagrindinių spinto - dramatinio tenoro vaidmenų. Šio tearto scenoje vienintelis Lietuvoje solistas paruošė ir atliko Germano, Ricardo, Alvaro, Calafo vaidmenis.  Vytautas Kurnickas, ne kartą pradžiuginęs žiūrovus ne tik savo nepriekaištingu vokalu, stipriu dramatiniu tenoru, puikiai įvaldžiusiu tiek aukštą tiek centrinį diapazono registrą, bet ir jaudinančiu vaidmens pajautimu bei aktoriniu atlikimu, nenuvylė žiūrovų ir šį kartą. Dainininko atliekamas Cavaradossi degė meile Toskai, kurią Vytautas Kurnickas išreiškė jausmingu dainavimu ir profesionalia vaidyba. Vytauto Kurnicko balsas buvo kupinas  jėgos ir dramatizmo būdingo Giacomo Puccini muzikai. Abi Cavaradossi arijos skambėjo nepriekaištingai bei įtaigiai. Priešmirtinės trečiojo veiksmo arijos paskutinės gaidos buvo kupinos, nevilties, nusivylimo ir žmogiškos tragedijos. Abi arijas solistas atliko su orkestrinės fonogramos akomponiamentu, kuri šiame edukaciniame operos pastatyme teikė daug informacijos žiūrovui apie Giacomo Puccini orkestruotę, tačiau šiek tiek varžė brandaus dainininko interpretaciją.

Operos „Tosca“ atlikėjai

Ne vieną pagrindinį vaidmenį  įvairiuose Europos operos teatrų scenose sukūręs operos solistas Gintaras Liaugminas Scarpia vaidmenį atliko ne tik Vokietijos Flensburgo operos teatre, bet ir gastroliavo su šiuo vaidmeniu Suomijos Vasaa teatre. Solistas vienintelis Lietuvoje paruošė ir atliko Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje sudėtingą, ypatingo profesionalumo reikalaujantį Olando vaidmenį Richard Wagner operoje „Skrajojantis olandas“. Giacomo Puccini operoje „Tosca“ Gintaras Liaugminas ne tik profesionaliai padainavo sudėtingą Scarpia muzikinę partiją, bet ir įtaigiai atliko žiauraus Romos policijos viršininko vaidmenį. Solistas yra profesionaliai įvaldęs tiek aukštą, tiek žemą, tiek centrinį savo balso diapazono registrus. Dainininkas nepriekaištingai atliko Scarpia ariją pirmame operos veiksme. Profesionaliai įvaldytas vokalinis kvėpavimas leido solistui ne tik pateikti muzikalią frazuotę, bet ir išraiškingai nuskambėti aukštoms finalinėms arijos gaidoms. Dainininko dramatinė balso įtaiga sudrebino operos klausytojų širdis. Antros operos dalies šėtoniškas Gintaro Liaugmino Scarpia juokas, įtaigūs šūksniai ir aksominis balso tembras dar ilgai išliks klausytojų širdyse.

Spektaklio koncertmeisterė Audronė Juozauskaitė, koncertuojanti su daugybe Lietuvos ir užsienio solistų, turi didžiulę patirtį yra gerai žinoma Lietuvoje kaip savo srities profesionalė. Savo profesionalumo dėka spektaklyje pianistė ne tik grojo, bet ir atliko orkestro bei muzikinio režisieriaus vaidmenį. Grodama Audronė Juozauskaitė su solistais gyveno bendru jausmu, kvėpavimu bei frazuote. Pianistė kartu su kiekvienu solistu išgyveno jų vaidmenis. Audronė Juozauskaitė ypač jautriai ir profesionaliai pateikė klausytojams Giacomo Puccini operos „Tosca“ muzikinę interpretaciją, kuri savo vidine jėga prilygo orkestrui. Pianistės dėka, nesuardant spektaklio vienovės į muzikinį spektaklio audinį buvo įliejami orkestrinio įrašo intarpai, bei arijų fonogramos. Audronė Juozauskaitė savo nepriekaištingu akomponavimu šioje operoje tik dar kartą įrodė esanti nepaprasto jautrumo, atidumo bei profesionalumo pianistė.

Atgal