Kultūra
05 11. Kultūros sektoriaus poreikis - 2,5 mlrd. litų
Danguolė Daujotienė
Minimaliems kultūros sektoriaus poreikiams patenkinti - paveldui atgaivinti, muziejams, bibliotekoms, kitoms kultūros sritims padėti, kūrybinėms industrijoms įkvėpti - reikalingi 2,5 mlrd. litų.
Ketvirtadienį Vilniuje surengtame kultūros bendruomenės atstovų susirinkime aptartos kultūros perspektyvos į ją investuojant Europos Sąjungos 2014-2020 metų paramos lėšas. Konferencijos dalyviai sutarė, jog kultūra iki šiol gauna nepakankamą finansavimą, ir pabrėžė, kad anksčiau deramo dėmesio nesulaukusi sfera būtų atgaivinta, jai būtina skirti ypatingą dėmesį.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sakė, jog poreikis kultūros paveldui - miestams ir miesteliams, pilims ir dvarams, parkams, sakralinės paskirties pastatams, etnografiniams kaimams, piliakalniams, net pramoninio ar karinio paveldo objektams - yra akivaizdus.
"ES struktūrinių fondų pagalba galime prikelti iki šiol podukros vietoje buvusią kultūrą, kaip kad dabar besibaigiančiu finansavimo laikotarpiu tai pavyko padaryti mūsų kaimynei Lenkijai ar kitoms valstybėms", - pozityviais pavyzdžiais dalinosi kalbėtojai.
Pasak kultūros ministro Šarūno Biručio, atlikus skaičiavimus kultūros poreikis būtų apie 4,6 mlrd. litų, tačiau pasirinkdama struktūrinių fondų investavimo prioritetus ministerija poreikį sumažino iki 2,5 mlrd. litų.
Kultūros bendruomenė sutaria, jog efektyviai išnaudojant finansinį laikotarpį reikalinga ne tik adekvati finansavimo suma, bet ir nuosekli kultūros politika. "Lietuvoje dažnai nutinka, kad dešinė nežino, ką daro kairė. Panašiai ir kultūros srityje. Imkime paveldo vystymą: dedama daug laiko ir pastangų, kad būtų pradėtas renovuoti kažkuris svarbus paveldo objektas. Tačiau rankos nusvyra išvydus, kad šalia jo už tuos pačius ES pinigus statomas naujas pastatas, pagal paskirtį neabejotinai galėjęs įsikurti paveldo objekte", - sako D. Varnaitė.
Renginio organizatoriai įsitikinę, kad nuosekli kultūros politika įmanoma tik perleidus finansines priemones kaip politikos įgyvendinimo įrankį vienam administratoriui, o šiandien kultūra, jos plėtra faktiškai priklausoma nuo kelių ministerijų, savaip suvokiančių kultūros naudą. "Kultūra yra ne verslas, o pagrindas mūsų identitetui. Jei savavališkai atsisakome jo, galime visi tiesiog išsivažinėti, nes Lietuvos vis tiek nebeliks", - nuogąstauja Lietuvos archeologijos draugijos tarybos pirmininkas Vykintas Vaitkevičius.
Nerimą kultūros bendruomenėje sukėlė 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisijos posėdis, kuriame pasiūlytas neadekvačiai mažas Nacionalinės pažangos programos finansavimas kultūrai.
Kultūros ministerija pranešė, kad minėtoji komisija atmetė Kultūros ministerijos siūlymą dėl poreikio kultūros sričiai, nekeldama nustatytos 4 proc. ribos kultūros prioritetui persvarstymo klausimo. Kultūros ministro teigimu, ši komisijos nustatyta procentinė dalis netenkina net minimalaus kultūros investicinio poreikio.
Konferencijos metu kalbėta, kad kultūros visuomenę optimistiškoms viltims nuteikė Vyriausybės deklaruojamas prioritetas kultūrai. Vis dėlto diskusijos viešoje erdvėje bei užkulisiuose grąžino jausmą, kad kultūra vėl atsidurs politikos paraštėse.
.jpg)
