Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė šeštadienį susitiko su atvykusiu į Lietuvą JAV gynybos sekretoriumi Lloydu J. Austinu. Susitikime aptarti destabilizuojantys Rusijos ir Baltarusijos veiksmai, NATO vienybės ir saugumą NATO rytiniame flange stiprinančių priemonių svarba, būtinybė išlaikyti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.

Šiandien labiau, nei bet kada, ginčijamasi, ar Lietuvai gresia išpuoliai iš Rusijos pusės. Vieni skaičiuoja šios valstybės karius šalia mūsų sąjungininkų sienų, kiti baimingai varto XX-ojo amžiaus I-os pusės spaudą, ieškodami asociacijų su dabartimi, kiti prunkštauja: mums jau trisdešimt metų kalba, kad rusai puola, vargšai niekaip nesugeba užpulti!

 Nacionalinio saugumo raktas neretai slypi ne šalies viduje, o jos išorėje. Tik stabili, prognozuojama, nacionalinius interesus atitinkanti užsienio politika gali garantuoti tikrą saugumą ir užtikrintą šalies pažangą. JAV vis rečiau besižvalgant į Europą ir vis daugiau į Aziją, kaistant karinei padėčiai Ukrainoje, turėtume kaip niekada susirūpinti, kokią užsienio politiką šiandien vykdo mūsų valdantieji.

Sausio 1–31 d. Lietuvai priešiškos propagandos ir dezinformacijos srautas toliau nuosekliai augo. Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai iš viso nustatė 583 unikalius, neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčius atvejus. Lyginant su 2021 m. gruodžio mėn. priešiškos informacinės veiklos srautas Lietuvoje išaugo apie 15 proc. Kaip ir gruodžio mėn. pagrindiniais dezinformacijos taikiniais išliko gynybos ir užsienio politikos temos.

Vasario 13 d. iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose išskraidintas Ukrainos kariuomenei skirtas krovinys. Į Kijevą nugabenta Lietuvos karinė parama – priešlėktuvinių raketų sistemos „Stinger“. Ši parama teikiama po to, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintos įrangos perdavimui trečiajai šaliai pritarė JAV Vyriausybė. Tame pačiame krovinyje – Ukrainai dovanojami Lietuvos šarvinių liemenių komplektai

Praėjusių metų vasarį, kylant vis didesniam tautiečių nepasitenkinimui valdžios veiksmais, premjerė Ingrida Šimonytė agentūrai ELTA kalbėjo: „Dabar rinkimų rezultatai yra tokie, ir jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šie komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai – jie 2024 m. galės ateiti ir išsirinkti tokius pirmininkus, kurie jiems patinka“. 

Kinija konservatoriams netinka dėl vertybių. Reikėjo nutraukti dėl to visus santykius ir sukelti milžiniškus ekonominius padarinius, iš kurių, aišku, kažkas išlošia, tik ne Lietuva.

Tikriausiai mūsų skaitytojas yra girdėjęs anekdotą apie tą, kuriam ir blogos naujienos virsta geromis, ir tą, kuris ir pozityve įžvelgia negatyvą. Tai štai praėjusią savaitę abiem asmenybių tipams pasireikšti buvo kur. Ir pasireiškė.

Įtampos metu itin reikšmingi ne tik “įvykiai ant žemės”, bet ir juos supantys pasakojimai (arba naratyvai). Iš Rusijos pastaruoju metu galima girdėti kelias, vargiai naujas, tačiau akcentuotas žinutes:

Izraelis neabejotinai gali kliautis Lietuva, kai tarptautinėje arenoje sprendžiami esminiai valstybės išlikimo, raidos užtikrinimo ir saugumo klausimai, sako su oficialiu vizitu šioje šalyje viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Lietuvai ir Izraeliui minint diplomatinių santykių 30-metį Jeruzalėje viešinti Seimo pirmininkė pabrėžia Lietuvos pokyčius per nepriklausomybės laikotarpį, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Minint penktąsias Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės metines, vasario 8 d. Valdovų rūmuose įvyko Krašto apsaugos ministerijos ir Rytų Europos studijų centro organizuota konferencija „NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė: Gyvybiškai svarbus atgrasymo elementas Baltijos šalyse ir Lenkijoje“. Konferencijoje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius teigė, kad šiandieninė geopolitinė situacija dar kartą primena nedingstantį dislokuotos kovinės grupės Lietuvoje aktualumą ir yra itin reikšminga bendro regiono atgrasymo dalis.

The Wall Street Journal, Tuesday, 1 February 2022, rašo, kad Rusijos kariuomenės didinimas prie Ukrainos sienos Saugumo Taryboje sukėlė karštas diskusijas, kurias Maskva bandė blokuoti:

Daugybė Vakarų šalių įvedė iki tol nesuvokiamus ribojimus savo piliečiams Covid pandemijos metu, bet Kanada išsiskyrė savo žiaurumu. Kvebeko valstijoje, neskiepyti gyventojai neturi teisės apsipirkti parduotuvėse, nebent su „sveikatos pareigūno“ palyda, kuris užtikrintų, jog neskiepytieji pirktų tik maistą ir vaistus. Kanadiečiai taip turi mokėti specialų „sveikatos mokestį“ ir neturi teisės lankytis restoranuose ar nebūtinųjų prekių parduotuvėse. Šių tironiškų apribojimų akivaizdoje, pirmasis autentiško pasipriešinimo ženklas pasirodė iš netikėtos vietos – Kanados sunkvežimių vairuotojų.

- Baltieji rūmai keičia terminą, kuriuo apibūdina situaciją. Anksčiau atstovė spaudai Jen Psaki teigė, kad Rusijos eskalacija yra “imminent” (galinti įvykti netrukus), tačiau dabar tikina, kad vieną kartą panaudas žodis buvo pernelyg sureikšmintas. Pabrėžiama, kad JAV nežino, koks bus Vladimiro Putino sprendimas. (CNN) - Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atvyksta į Ukrainą, kur pasirašys laisvos prekybos susitarimą. Jis taip pat teigia galintis būti mediatoriumi tarp Rusijos ir Ukrainos, nepalaikant nei vienos pusės. (Handelsblatt)

Lietuvai intensyviai plėtojant ryšius su Taivanu, Kinija atsakė griežtai: verslai susidūrė su precedento neturinčiomis neoficialiomis ekonominėmis sankcijomis.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius vasario 1 d. susitiko su Lietuvoje apsilankiusiu Lenkijos gynybos viceministru Marcinu Ociepa, su kuriuo buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas ir galimybės dar labiau didinti paramą Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai. Viceministrai sutarė, kad būtina ir toliau padėti Ukrainai gilinti ryšius su NATO bei pasiekti Europos Sąjungos kompromisą steigti Ukrainoje karinę misiją.

Capital Economics“ vyriausiasis Europos ekonomistas Andrew Kenninghamas teigia, kad Rusijos karinė invazija į Ukrainą „neigiamai paveiks“ euro zonos ekonomiką, padidindama energijos kainas ir infliaciją, pakenks namų ūkių ir įmonių pajamoms. Vis dėlto „bet koks ekonominis nuosmukis tikriausiai būtų gana mažas ir trumpalaikis“, – pridūrė A. Kenninghamas. „Kiti veiksniai, įskaitant ir pandemijos eigą, ir toliau turės daug didesnę įtaką ekonomikai“, – sakė jis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ispanijos Ministru Pirmininku Pedro Sanchezu. Šalies vadovas su Ispanijos Premjeru aptarė įtemptą saugumo situaciją regione, taip pat Rusijos pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina ir Baltarusijoje.

Sausio 21-22 d. Lietuvoje vyksta trijų Baltijos šalių kariuomenių Specialiųjų operacijų pajėgų vadų susitikimas, kurio metu buvo aptariamas trišalis specialiųjų pajėgų bendradarbiavimas, Baltijos šalių Specialiųjų operacijų pajėgų koordinacinio centro veikla, svarstomi regiono gynybos klausimai bei bendras budėjimas NATO greitojo reagavimo pajėgose.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kartu su Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos institucijų atstovais penktadienį susitiko su Lietuvoje sausio 19-21 dienomis apsilankiusia NATO ekspertų komanda, kuri vertina šalies gynybos sistemos progresą, NATO įsipareigojimų įgyvendinimą ir teikia rekomendacijas.