Sausio 21-22 d. Lietuvoje vyksta trijų Baltijos šalių kariuomenių Specialiųjų operacijų pajėgų vadų susitikimas, kurio metu buvo aptariamas trišalis specialiųjų pajėgų bendradarbiavimas, Baltijos šalių Specialiųjų operacijų pajėgų koordinacinio centro veikla, svarstomi regiono gynybos klausimai bei bendras budėjimas NATO greitojo reagavimo pajėgose.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kartu su Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos institucijų atstovais penktadienį susitiko su Lietuvoje sausio 19-21 dienomis apsilankiusia NATO ekspertų komanda, kuri vertina šalies gynybos sistemos progresą, NATO įsipareigojimų įgyvendinimą ir teikia rekomendacijas.

Po vizito Irake užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad diskusijos dėl priverstinio neteisėtų migrantų grąžinimo atgal į Iraką ir toliau vyksta. Visgi, ministro teigimu, vizito metu konkrečių sprendimų kol kas priimta nebuvo.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius su Ukrainos gynybos viceministru kibernetinio saugumo klausimams Olegu Gaiduk kalbėjo apie savaitės pabaigoje įvykdytas kibernetines atakas prieš Ukrainos valstybės įstaigas. Šių įvykių kontekste viceministras M. Abukevičius išreiškė solidarumą ir paramą Ukrainai augančio Rusijos spaudimo kibernetinio saugumo srityje bei dar kartą patvirtino Lietuvos paramą stiprinant Ukrainos atsparumą prieš kibernetines atakas.

Kartais rašyti būna labai sunku. Gal tuomet protą užgožia emocijos, objektyvumą – pasipiktinimo banga, kuri neleidžia atsiplėšti nuo vertinimo „juoda – balta“. Tokie jausmai mane aplankė ir dabar, prabėgus keletui dienų nuo Sausio 13-osios minėjimo, kuris netikėtai nuliūdino ir sukėlė nerimą. Kodėl? Pabandysiu paaiškinti kuo santūriau.

Kokią didžiulę galią, net jėgą turi Lietuvos Respublikos prezidentai, kuria, deja, nė vienas iš jų nepasinaudojo! Tautos tiesiogiai išrinktas, Prezidentas savo doruose ir išmintinguose darbuose mūsų valstybės labui ne tik gali, bet ir privalo remtis Tauta. To buvę Prezidentai - kaip ir šiuo metu valdantis - nedarė dėl vienos paprastos priežasties: jie save ne tapatino su Tauta, o laikė aukštesniais ir tarsi iš kažkur atsiųstais pateptaisiais. Be to, jie visi savo vidumi buvo biurokratinio valstybės valdymo apologetai - Prezidento vaidmenį valstybėje jie suprato ir tebesupranta tik kaip protokolinių funkcijų vykdymą. Tai labai ryškiai matosi, panagrinėjus jų kalbas, kuriose visa, kas valstybėje vyksta negero, nepatenka į jų atsakomybės ribas ir todėl tai privalo sutvarkyti kažkas kitas, bet ne tas, kuris kalba.

Seimo laukia įtempta darbotvarkė. Pratęstoje Seimo sesijoje antradienį ir ketvirtadienį ketinama apsispręsti, ar palaikyti pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų, kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo. Taip pat bus balsuojama dėl Konstitucijos pataisų projekto, kuriuo per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui būtų leista kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos. Į Seimo antradienio posėdžių darbotvarkę taip pat yra įtrauktas daug viešoje erdvėje diskusijų sukėlęs klausimas dėl siūlymo asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžius rašyti originalo kalba. Seimas turės apsispręsti dėl šio klausimo priėmimo stadijoje.

Sekmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Bagdade susitikęs su Irako ministru pirmininku Mustafa Al-Khadimi‘u ir užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu, padėkojo už aktyvų Irako įsitraukimą, sprendžiant neteisėtai į Lietuvą atvykusių migrantų grąžinimo į Iraką klausimus, bei reguliarias Irako konsulų misijas į Lietuvą, siekiant identifikuoti Irako piliečius, sakoma pranešime. Užsienio reikalų ministrai aptarė pasiteisinusias priemones, sprendžiant migracijos klausimus, savanoriškai sugrįžusių irakiečių integravimosi procesą Irake ir dvišalio bendradarbiavimo galimybes.

Sausio 15–17 dienomis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankosi Irake – Bagdade ir Erbilyje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Bagdade ministras susitinka su Irako ministru pirmininku Mustafa Al-Khadimi‘u ir užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu. Kurdistano regiono sostinėje Erbilyje vyksta susitikimai su regiono ministru pirmininku Masrouru Barzani‘u ir Kurdistano užsienio reikalų ministru Safeenu M. Dizayee‘u. Susitikimų metu didžiausias dėmesys skiriamas tolesnėms bendradarbiavimo galimybėms dėl neteisėtai į Lietuvą atvykusių migrantų grąžinimo į Iraką aptarti, taip pat aptariami aktualūs dvišalio, regioninio ir daugiašalio bendradarbiavimo klausimai. Sausio 15–17 dienomis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankosi Irake – Bagdade ir Erbilyje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Bagdade ministras susitinka su Irako ministru pirmininku Mustafa Al-Khadimi‘u ir užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu. Kurdistano regiono sostinėje Erbilyje vyksta susitikimai su regiono ministru pirmininku Masrouru Barzani‘u ir Kurdistano užsienio reikalų ministru Safeenu M. Dizayee‘u. Susitikimų metu didžiausias dėmesys skiriamas tolesnėms bendradarbiavimo galimybėms dėl neteisėtai į Lietuvą atvykusių migrantų grąžinimo į Iraką Sausio 15–17 dienomis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankosi Irake – Bagdade ir Erbilyje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Bagdade ministras susitinka su Irako ministru pirmininku Mustafa Al-Khadimi‘u ir užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu. Kurdistano regiono sostinėje Erbilyje vyksta susitikimai su regiono ministru pirmininku Masrouru Barzani‘u ir Kurdistano užsienio reikalų ministru Safeenu M. Dizayee‘u. Susitikimų metu didžiausias dėmesys skiriamas tolesnėms bendradarbiavimo galimybėms dėl neteisėtai į Lietuvą atvykusių migrantų grąžinimo į Iraką

nuorodą į šį balsavimą ir sąrašą: Už liberalkonservatorių variantą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_bals_id=-45018 Už latviško varianto atmetimą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_bals_id=-45019 Kadangi laimėjo liberalkonservatoriškas,  pridedamas sąrašas tų Seimo narių, kurių balsais tai buvo padaryta:

Paskutinį 2021 metų mėnesį dezinformacijos srautas Lietuvos informacinėje erdvėje toliau kryptingai augo. Gruodžio 1 – 31 d. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai identifikavo 507 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų. Lyginant su lapkričio mėn., kuomet iš viso fiksuoti 487 neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, itin išaugo gynybos ir saugumo temų eskalacija.

Lietuvos Seimas ruošiasi atostogų. Rudens sesiją jis pratęsė iki sausio 20 dienos, o paskui iki kovo 10-osios ramiai galės gulinėti kur nors po Kanarų saule. Ramiai? Sunku įsivaizduoti, kad koks atsakingas Seimo narys išverstų pilvą atogrąžose, kai aplink jo šalį siaučia geopolitiniai kataklizmai. „Mums irgi reikia pailsėti“, – skėsteli rankomis bėdžius parlamentaras, dar spėjęs pareikalauti didesnio atlyginimo, ir puola krautis lagaminus.

Praėjus pirmiesiems dešiniųjų vadovaujamos Vyriausybės darbo metams, panašu, kad premjerei Ingridai Šimonytei teko susidurti su ne ką mažiau protestų nei ekspremjeras Saulius Skvernelis susidūrė per visus ketverius darbo savo Vyriausybėje metus. Politologų vertinimu, akivaizdu, kad pastaraisiais metais išaugusį protestų kiekį lėmė pasikeitusi pasaulinė situacija dėl kilusios COVID-19 pandemijos. Vis dėlto I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės metais visuomenės nepasitenkinimas buvo išreikštas ir kitais klausimais – kone didžiausi mitingai kilo dėl partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos ratifikavimo.

Nuo 1970 metų Vokietijoje tapo tradicija, kad pirmąją Kalėdų dieną valstybės vadovas kreipiasi į tautą.   Vokietijos prezidentas Frankas– Walteris Steinmeieris sveikinimo kalbą sakė jau penktą kartą. Sveikindamas Vokietijos piliečius su Kalėdomis šiais metais, jau antrą kartą prezidentas ypatingą dėmesį skyrė pandemijai. Kalbėdamas apskritai apie pasitikėjimą, jis rado tinkamų žodžių apibūdinti protestams dėl koronos.   Gausybėje jo kalbos komentarų mirga antraštės: „Apie nusivylimą, susvetimėjimą ir pasitikėjimą“, „Mes esame viena šalis! “, „Steinmeieris apeliuoja į visuomenės susitelkimą“,    „Kalėdiniame sveikinime prezidentas iškelia svarbių klausimų “, „Vokietija susidūrė kaip reta su didžiuliu iššūkiu“, „Steinmeieris dėkoja didelei, dažnai tyliai daugumai “ ir pan.

Lyg polaidžio vanduo Lietuvą neša į tamsų 2022-ųjų akivarą – į kinų mitologinio grobuonies Tigro nasrus. “Vytis prieš Drakoną” – taip įvardijo apžvalgininkai šią priešpriešą. O politologas Linas Kojala Kinijos dėmenį Lietuvos užsienio politikoje 2022 metais  išskyrė kaip pagrindinį. Mitologijoje Drakonas įgavęs išties pasibaisėtiną įvaizdį. Jis užkerta žmonėms kelia į turtą, tik pats juos kaupia ir apsiglėbęs saugo. Bažnytiniuose šaltiniuose teigiama, kad tai Šėtonas ir visiška priešingybė krikščioniškai bažnyčiai. Štai kodėl šv. Jurgis nukovė Drakoną ir taip išgelbėjo žmonių tikėjimą nuo velnio. 

”Kadangi JAV neturi esminių interesų, susietų su Baltijos šalimis, jų išmetimas iš NATO atitiktų JAV nacionalinio saugumo interesus”, - konservatyviame JAV leidinyje svarsto buvęs JAV kariškis, dirbęs ir su Vidurio ir Rytų Europa, Davidas T. Pyne’as. Ilgame, tačiau nesubtiliai paviršutiniškame tekste jis taip pat teigia, kad Rusija galėtų „užtikrinti Baltijos valstybių suverenumą”, nes įtakos sferų pasidalijimas esą apramintų Kremlių. Lietuva apskritai tebūtų koridorius Rusijos daliniams judėti iš Kaliningrado į didžiąją Rusiją. Ukraina savo ruožtu turėtų įstoti į Eurazijos ekonominę sąjungą ir pamiršti Vakarų integracijos kryptį.

Praėjus pirmiesiems dešiniųjų vadovaujamos Vyriausybės darbo metams, panašu, kad premjerei Ingridai Šimonytei teko susidurti su ne ką mažiau protestų nei ekspremjeras Saulius Skvernelis susidūrė per visus ketverius darbo savo Vyriausybėje metus. Politologų vertinimu, akivaizdu, kad pastaraisiais metais išaugusį protestų kiekį lėmė pasikeitusi pasaulinė situacija dėl kilusios COVID-19 pandemijos. Vis dėlto I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės metais visuomenės nepasitenkinimas buvo išreikštas ir kitais klausimais – kone didžiausi mitingai kilo dėl partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos ratifikavimo.

Suomijos vyriausybės vadovė Sanna Marin priminė apie šalies teisę teikti paraišką narystei NATO, ypač dabar – intensyvėjančio šalies karinio bendradarbiavimo su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija bei agresyvėjančios kaimynės Rusijos elgsenos sąlygomis. Suomijos premjerę cituoja visuomeninė transliuotoja „Yle“. „Mes išsaugome galimybę teikti paraišką dėl narystės NATO. Turime branginti pasirinkimo laisvę ir laikyti ją realia, nes ji susijusi su kiekvienos šalies teise priimti sprendimus dėl savo saugumo“, – sakė A. Marin.

Lietuva neplanuoja įgyvendinti visų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuro pateiktų rekomendacijų dėl apgręžimo politikos, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. „Tai nėra pačios agentūros rekomendacijos, o atskiro jos padalinio rekomendacijos. (...) Mes, kaip šalis narė, jas įvertinsime. Kita vertus, jos nėra imperatyvios, kad mes turėtume veiksmų planą greitai jas vykdyti, jos yra rekomendacinio pobūdžio“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė politikas.

Nepaisant to, kad eilinę Seimo rudens sesiją nuspręsta pratęsti, metų pabaiga yra puikus laikas apibendrinti parlamentarų aktyvumą balsuojant posėdžių salėje. Rečiausiai balsavimuose dalyvavę Seimo nariai Pasyviausiai Seimo rudens sesijos metu balsavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Arvydas Nekrošius (38,61 proc.) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis parlamentaras Emanuelis Zingeris (38,78 proc.). Taip pat aktyvumu nepasižymėjo ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, dalyvavusi 40,14 proc. vykusių balsavimų. Tik šiek tiek daugiau – 40,22 proc. – balsavimų dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.