VISUOMENĖ
08 19. Ir tarakonai ligoniai
Mantas Šaltenis
Apie ligoninę - gera ji ar ne - sprendžiame, pirmiausiai, kokie gydytojai - geri ar poprasčiai - joje dirba.
Šį kartą ne apie juos, bet apie konkrečią gydymo įstaigą - Antakalnio poliklinikos ligoninę.
Vidaus ligų skyrius aukšte penktame. Puikūs gydytojai, užjaučiančios seselės...ir ligoniai tarakonai. Tikriausiai neteko matyti vienoje palatoje tūkstančių ligonių. Tačiau tokių stebuklų aptinkame čia... greta tikrų ligonių jų spintelėse apstu padarų, kurių atsikratyti, matyt, neįmanoma ar nenorima. Jie naktį ropoja sienomis, grindimis ir jeigu galėtų kalbėti, tyčiodamiesi pasakytų: ,,Na, pasivyk, na, pagauk“. Ir taip kiekvieną naktį. Drąsesni ir dieną pasirodo. Gal vaistų laukia. O gal jiems skatinamieji įpurkšti, nes juda jie kosminiu greičiu.
Taigi, jei norite pabendrauti su mažyčiais ar jau ūgtelėjusiais ligoniais - tarakonais, apsilankykite Antakalnio poliklinikos ligoninės Vidaus ligų penktajame aukšte. Kad ilgai klaidžiot nereikėtų - iškart į palatas. Arba, jei pietų metas: į valgyklą, kurioje užkandžiauti mėgsta ligoninės išrinktieji.
O ligoninės administracijai primintina, kad ligonių sąraše... tarakonai neįrašytini...
Sūrus sūrus jūros vandenėlis
Reto grožio mūsų Baltijos jūra, pasakiško grožio jos kopos ir smėlis, smulkut smulkutėlis.
Šįmet, kaip nedažnai, saulė negaili savo spindulių jūrai ir pasikepinti geidaujantiems.
Sako, kad tokiomis dienomis reikia daug gerti: ne po daug, bet daug... Ir geri - vandenį ir saulės karštį, saulės karštį ir vandenį...
Bet jis - vanduo - prašosi laisvėn. Ieškai tos vietos, kur, kaip mintijama, karaliai ir tie pėsčiomis vaikšto. Ieškai netoli Palangos poilsiaujančiųjų džiaugsmo - TILTO, ieškai, o spaudimas vis didėja. Taigi, tos vietos arti nėra. Per žmonių įraudusius, įrudusius kūnus šokinėdamas - į jūrą... Palengvėjęs - atgal. Ir ar manai, kad tu tik vienas TAIP? Ne, sūrinančių gintarinę jūrą šimtai, jei ne tūkstančiai (tualeto juk arti nėra!), o paskui ir dainuojama: „sūrus sūrus...“
O dar baisiau, kai susiduriama su terminu: „sunkus gamtos reikalas“. Ir tupi, dairydamiesi, kopose medžių saugomi vienas, du, trys...Jūros purslai gelbsti ir vėl - ir ne vieną, ir ne du, ir ne tris...
O gal ir gerai, kad taip: pašokinėji, pastryksai, pakeiksnoji tuos, kuriems WC arti jų kabinetų...
Bet, perskaitę šį straipsnį, turėtų pagalvoti apie tūkstančius suplūstančių ir tūkstančiais paremiančių PALANGĄ.
Auksinių gamtos reikalui skirtų patalpų nereikia, bet daug ir patogių būtina turėti.
Arba gal prašytina Europos Sąjungos paramos: juk įpratę esam...
Atgal
.jpg)
