VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

12 23. Atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų vis dar ženklus

Regionų skirtumai Lietuvoje po krizės mažėjo, tačiau Vilniaus sukuriama pridėtinė vertė šalyje pastaraisiais metais įgijo dar didesnį svorį.
Viena iš priežasčių, didinusių atotrūkį tarp Vilniaus ir kitų apskričių, yra demografinė, teigia SEB banko analitikai - per pastaruosius dešimt metų sostinės regionas buvo vienintelis, kuriame gyventojų skaičius didėjo.
"Vidinė šalies migracija vyko sostinės link, įsukdama užburtą ekonominį-demografinį ratą. Viena vertus, daugiau gyventojų į Vilniaus regioną atvyksta tikėdamiesi geresnio gyvenimo ar lengviau rasti darbą. Kita vertus, aktyvi ekonominė veikla lemia didesnę darbuotojų paklausą ir darbdavių siekį pritraukti darbo galvų ir rankų. Vilniaus apskritis santykinai mažiausiai nukentėjo ir nuo tarptautinės emigracijos", - pastebėjo SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė
SEB "Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje" pateikti Statistikos departamento 2013 m. duomenys rodo, kad Vilniaus apskrityje vidutinis darbo užmokestis sudarė 113,4 proc. šalies vidurkio, materialinių investicijų vienam gyventojui - 138,1 proc., o vienam sostinės gyventojui tenkantis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) skaičius net 68 kartus viršijo Tauragės vidurkį.
"Akivaizdu, jog užsienio investuotojai vis dar aplenkia atokesnes šalies vietoves. Padėtį šiek tiek pataiso specialiųjų ekonominių zonų egzistavimas, vis dėlto jos taip pat įsteigtos arčiau didžiųjų miestų, ir pačios neturtingiausios apskritys vis dar nepatraukia investuotojų dėmesio", - teigė V. Tauraitė.
Pasak SEB banko analitikų, vienas iš vaistų apskričių atotrūkiui gydyti ilguoju laikotarpiu yra bendras šalies ekonomikos augimas, kuris ilgainiui skatina tolygesnį pramonės ir paslaugų pasiskirstymą šalyje. Kaip rodo patirtis, turtingesnės valstybės dažnai pasižymi ir didesniu gerovės tolygumu. Greičiau ekonominius netolygumus Lietuvoje padėtų užglaistyti platesnis investicijų išsibarstymas.
"Tam tikru mastu regionų skirtumai yra užprogramuoti - ekonominis sostinės dominavimas pasireiškia daugelyje šalių. Mažesnėse Lietuvos apskrityse neretas ir toks atvejis, kai didžioji dalis ekonominės veiklos vyksta keliose bendrovėse. Nors "perlaužti" regionų plėtros problemas nelengva, vienas iš esminių veiksnių yra investicijų pritraukimo į periferiją skatinimas", - sakė V. Tauraitė.

Atgal