VISUOMENĖ
01 24. Kol kas lietuviškosios demokratijos protu nesuvokti...
Dr. Vytautas Venckevičius
„Ar patyčios – demokratija?“ – klausia LR Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas („Lietuvos Aidas“, 2015-01-17). Ir iškart duoda suvokti demokratijos esmę, būtent: „Atėnuose prieš 2500 metų žinojo, kad demokratija tada, kai kuo daugiau piliečių dalyvauja darant sprendimus. Lietuviškai „demokratija“ – liaudis valdo. Na tuomet pažiūrėkime, ar Lietuvoje liaudis valdo? LR Konstitucijoje pirmieji sakiniai: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Taigi!
Į klausimą – Kas yra lietuviškoji „demokratija? – puikiai atsakė Referendumo „Dėl žemės (ne)pardavimo užsieniečiams“ rengimo ir pravedimo aplinkybės bei jo rezultatai. Juk šantažo ir baimės atmosferoje kitaip ir negalėjo būti! Tik valdantieji, save sutapatinę su valstybe, bandė įtikinti visuomenę – esą pasiekta pergalė. Iš tikrųjų – tai MELAS.
Taigi, ar teisybė, kad Lietuvą valdo oligarchai? Jeigu ne, tai kam tada prieš Prezidento rinkimus Dalia Grybauskaitė apie tai buvo užsiminusi ir žadėjo kovoti prieš juos? Tačiau po jų: vežimas – nė iš vietos! O gal čia irgi MELAS?
Tad (ne)keista situacija, susiklosčiusi po Nepriklausomybės atkūrimo, ir laikraščio „Lietuvos Aidas“ istorijoje?
Vikipedijoje tarp kitko rašoma: <...> „Su Nepriklausomybės paskelbimu (Gal ATKŪRIMU? – V.V.) „Lietuvos Aidas“ atgimė vėl. Pirmuoju „LA“ (toliau trumpinu – V.V.) redaktoriumi dirbo Saulius Stoma, vėliau Saulius Šaltenis, Roma Grinbergienė <...> Dabar „LA“ vadovauja Algirdas Pilvelis. <...> 2006 m. gruodžio 23 d. išleistas alternatyvus „LA“ (Geltonasis LA – V.V.) Nr. 1 (10087), vyr. redaktorius Antanas Ališauskas...“
Beje, ponas A. Ališauskas reklaminiame straipsnyje, skirtame platinti per agentūrą ELTA, „Lietuvos Aidas“ sugrįžta pas skaitytojus“ aiškina: esą keletą metų Algirdas Pilvelis tęsė „LA“ leidybą neteisėtai... Tad „nuskriaustieji“ buvo priversti imtis žygių...
Taigi ir aš, „LA“ skaitytojas nuo pat jo atgimimo (1990-05-08), nustėrau gavęs geltonąjį „atkurtąjį“. Net parašiau straipsnį „Kam Lietuvoje nepatinka laisva spauda?“ („LA“,2007-01-26, Nr.21), įvardindamas ir „nuskriaustųjų“ globėjus. Ir vis tik teisingumas triumfavo – laimėjo tikrasis „Lietuvos Aidas“, kurį A. Pilvelis išgelbėjo ir nuo bankroto. Ir dar: neleido patriotinio laikraščio paversti eiliniu bulvariniu leidiniu. Ir AČIŪ Dievui!
Iš pat pradžių supratau, kad „LA“ – tai akibrokštas „buvusiems ir nepražuvusiems“. Jie jo nemėgo – kaip ir Prezidento Antano Smetonos, kurio asmenvardžiai puikavosi laikraščio rubrikoje. Tad A. Pilveliui teko priminti Patriarchą Joną Basanavičių, kuris irgi buvo su įniršiu pradėtas pulti libertarių istorikų. Dar reikėtų prisiminti įvairias patyčias A. Pilvelio atžvilgiu, platintas per bulvarines TV laidas. Kaip pastebėjau, jos paveikė net aukšto lygio amatininkus (ir profesorius! – V.V.) iš inteligentų tarpo. Galbūt jiems marksistinės ekonomikos mokslus dėstė tokie – kaip KPI Vytautas Povilionis (1965–1980) etc. Taigi!
Nieko naujo: po saule keičiasi tik laikas. Tikėjomės laisvos ir demokratinės Lietuvos, o pasirodo, mus užvaldė jo didenybė MAMONA. Sąžinė ir Dora, anot garsaus bankininko, ne šių laikų kategorijos (ar dimensijos). Užtat ir „Lietuvos Aido“ vyr. redaktoriaus A. Pilvelio (tiksliau – „Lietuvos Aido“) atžvilgiu imtasi naujų žygių. Būtent...
Gerbiamo A. Pilvelio teigimu, iš pastato Vilniuje (B. Radvilaitės g. 9) išmesta „Lietuvos Aido“ redakcija. Kartu su visu per 14 metų sukauptu redakcijos archyvu. O gal ne tiesa, kad tai padaryta itin grubiai?
„Lietuvos Aido“ skaitytojams primenu, kad 1949 m. rugpjūčio 23-iosios vakare enkavedistai Babrauninkų kaime (Lazdijų r.) nužudė daug žmonių. Tada buvo apsupta A. Pilvelio tėviškės sodyba, nužudyti jo tėvai, kiti artimieji. Ir visa kas gyva – aišku, ir gyvulėliai – sudeginta. Sudegė ir sodas. Išliko tik alyvose pasislėpęs Algirdo tėvo – puikaus medžio meistro – išdrožtas Smutkelis. Pats penkiametis Algirdukas per stebuklą išliko gyvas.
Taigi dabar, A. Pilvelio teigimu, dzūkas, žinomas verslininkas (gal jau ir milijardierius?) Tautvydas Barštys, kuriam priklauso ir „Kauno grūdai“, ir jo partneris Žilvinas Povilionis (gal Vytauto sūnus?) pagal įtartiną sandorį palyginti pigiai nupirko pastatą, kuriame buvo ir „Lietuvos Aido“ redakcija.
Ir kas gali paneigti, kad Ž. Povilionis yra susijęs net ir su „Vilniaus ginklais“?
Taigi Lietuvoje „kažkas“ tvarkosi – kaip kokiame UABe. Užtat nebeliko pasitikėjimo valdžia, nes grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės. Tad žmonės bėga iš Tėvynės. „Panevėžio balso“ (2015-01-19–25) duomenimis, emigracija jau prarijo penkis Panevėžio miestus. Ir dar: anot migracijos ekspertės A. Sipavičienės, „grįžimas tėvynėn yra labai sudėtingas procesas ir, ko gero, dar sunkesnis nei išvažiavimas“. Tai ir aš galiu patvirtinti savo šeimos patirtimi. Juk ir grįžusius gali ištikti toks pat įvykis kaip ir Algirdą Pilvelį bei jo redaguojamą „Lietuvos Aidą“. Nes kol kas ir man lietuviškosios „demokratijos“ protu nesuvokti. Nors, kita vertus, yra ir prošvaisčių: išteisinta „teroristė“ Eglė Kusaitė, grįžo į Prezidentūrą Daiva Ulbinaitė ir t.t. Vis tik verta per daug nenusiminti!
Atgal
.jpg)
