VISUOMENĖ
05.28. Ekonominį pakilimą finansų sistema turi išnaudoti papildomam rezervui kaupti
Šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams. Lietuvos ekonomika išgyvena pakilimą: gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, o nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi. Toks metas itin palankus finansų sistemai stiprinti ir kaupti atsargas blogesniems laikams.
„Ekonomika atsigavusi, paskolų portfelis tvariai auga, bankai noriau teikia ne tik būsto ar didelių įmonių finansavimo paskolas – sparčiau už jas auga smulkaus bei vidutinio verslo paskolų portfelis. Tačiau šiuo metu svarbu neprarasti budrumo. Ekonomika vystosi cikliškai, dabartinis pakilimas amžinai nesitęs, todėl šį laiką finansų rinkos dalyviai turi išnaudoti ateities atoslūgiams pasirengti“, – teigia Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Vitas Vasiliauskas
Pasak jo, svarbiausias prioritetas – stiprinti kapitalą, kuris per ekonominius sukrėtimus veikia kaip šarvas. Gera ekonomikos ir finansų sektoriaus būklė ir didelis būsto rinkos aktyvumas leidžia stiprinti bankų atsparumą kaupiant kapitalo atsargą – vadinamąjį anticiklinio kapitalo rezervą. Bankai iki šių metų pabaigos turi sukaupti 0,5 proc. anticiklinio kapitalo rezervą, t. y. apie 60 mln. Eur atsargą. Lietuvos bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad subalansuoto augimo laikais anticiklinio kapitalo rezervo norma turėtų siekti 1 proc., todėl dar šiemet planuojama iki šio lygmens padidinti minėtą kapitalo reikalavimą. Dauguma bankų jau dabar turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų net ir padidintą reikalavimą. Kai kurie mažesnieji bankai, kuriems aktualiausia didinti kapitalo atsargą, šiuo metu tai daro savo iniciatyva – skiria tam dalį pelno ar papildomas akcininkų lėšas.
Kreditavimas šiemet turėtų išlikti aktyvus, jį skatins augančios įmonių investicijos, geri verslo ir gyventojų lūkesčiai, stiprėjanti namų ūkių finansinė padėtis. Didelis būsto rinkos aktyvumas 2018 m. turėtų išlikti panašus, o kainos – augti nuosaikiau nei 2017 m. Nekilnojamojo turto rinką nuo perkaitimo pavojaus saugo lanksti naujų būstų pasiūla ir Lietuvos banko taikomi atsakingojo skolinimo reikalavimai.
Kasmetinio bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankų sektorius yra atsparus sukrėtimams. Net jei šalies BVP smuktų daugiau nei 7 proc., o nekilnojamojo turto kainos – daugiau nei 20 proc., bankai sugebėtų sugerti 835 mln. Eur nuostolį, o papildomas kapitalo poreikis būtų palyginti mažas ir siektų 3 mln. Eur. Be to, bankai turimu turtu gebėtų padengti 28 proc. indėlių sumažėjimą.
Didžiausią riziką šalies finansų sistemai tebekelia galimas nekilnojamojo turto kainų burbulas Šiaurės šalyse ir jo sprogimo pasekmės tų šalių bankams, taip pat jų kontroliuojamiems bankams Lietuvoje. Tokio scenarijaus sukelti ekonominiai ir finansinio stabilumo sunkumai turėtų pasekmių ir mūsų šalyje. Šiaurės šalių kapitalo bankai galėtų mažinti skolinimo apimtį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, paskolų palūkanos padidėtų.
„Kol kas nekilnojamojo turto kainų korekcija Švedijoje yra nuosaiki ir finansų sistemai grėsmės nekelia, tačiau padėtį atidžiai stebime. Lietuvos bankų priklausomybė nuo skandinaviškų bankų kapitalo pastaruosius kelerius metus mažėjo, ir šiuo metu iš esmės veikla finansuojama ne paskolomis iš patronuojančių bankų, kaip buvo prieš ankstesnę krizę, bet vietoje pritrauktais indėliais“, – sakė V. Vasiliauskas.
Vienas svarbiausių iššūkių finansų sistemai – kibernetinio saugumo užtikrinimas. Elektroninių incidentų skaičius šalyje vis dar auga, o galima kibernetinių nusikaltimų žala pačių finansų rinkos dalyvių laikoma viena didžiausia rizikų šalyje. Lietuvos bankas pirmasis euro zonoje atliko kibernetines pratybas, įvertino bankų atsparumą kibernetiniams išpuoliams ir identifikavo tobulintinas sritis. Šiais metais Lietuvos bankas ypatingą dėmesį skiria ne tik didžiųjų finansų įstaigų, bet ir naujų rinkos dalyvių – FinTech įmonių kibernetiniam atsparumui įvertinti. Bus atliktas kibernetinės rizikos testavimas ir parengti minimalūs informacijos, IT ir kibernetinės saugos valdymo reikalavimai.
Finansinio stabilumo apžvalgą Lietuvos bankas skelbia kartą per metus. Jos paskirtis – įvertinti galimas rizikas Lietuvos finansų sistemai ir įvardyti galimybes jas atremti.
Atgal
.jpg)
