VISUOMENĖ
05.31. Benamiai ir narkomanai - nepagydoma sostines žaizda
Rokas Skulka
Socialinės rizikos grupės atstovai it šmėklos persekioja vietos gyventojus, trikdydami jų būtį, šokdina policiją bei medikus, socialinės tarnybos darbuotojus.
Didžiulis skaudulys pačioje Lietuvos sostinėje: narkomanai, benamiai ir prostitutės.
Kiek Vilniuje yra tokių asmenų, negalėjo atsakyti nė viena tarnyba. Kiek daugiau informacijos turi medikai, kuriems dažnai tenka gaivinti kvaišalų ar alkoholio perdozavusius asmenis. Per parą pagalba suteikiama keliems dešimtims.
Greitosios pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė teigė, jog medikams kasdien po kelis kartus tenka vykti į stoties rajoną, prie taboro: „Suleidžiame reikiamų injekcijų jau dažniausiai be sąmonės esančiam narkomanui, palaukiame kol atsitokės. Jeigu savijauta negerėja, gabename toksikologams. Dabar plinta stiprūs psichostimuliatoriai, kurie blokuoja kvėpavimo takus, todėl laiku nesuteikus pagalbą yra tikimybė numirti“.
Daugiau nei trisdešimt metų dirbanti Greitosios pagalbos tarnyboje medikė neslepia kasdien susidurianti su pavojumi padaryti savo sveikatai žalą, juk beveik kiekvienas narkomanas serga hepatitu ar ŽIV. Anksčiau nebuvo tinkamų apsaugos priemonių, todėl gydytojai rizikuodavo, tačiau dabar gelbėtojai turi nuo tuberkuliozės infekcijos apsaugančių kaukių, kitų apsaugos priemonių.
Benamiai invalidai – rykštė spectarnyboms
Daug rūpesčių spectarnyboms kelia stoties rajone besiglaudžiantys invalidai. Keli yra net be abiejų kojų. Beveik visi vartoja narkotikus ir alkoholį. Gerokai apduję bekojai, būna, išvirsta iš vežimėlių. Tuomet išsigandę praeiviai kviečia medikus ir policiją.
Anot V. Pumputienės, norint apžiūrėti nelaimėlį, tenka arti prieiti, tačiau dėl sklindančio kvapo to padaryti neįmanoma tinkamai neužsimaskavus.
„Mums turėtų mokėti priedus už pavojingą darbą, tačiau girdime tik priekaištų“, - nuogąstauja medikė ir priduria, kad kitose ES šalyse rizikos grupei priklausantys ir neturintys sveikatos draudimo asmenys paliekami gatvėje.
Vilniuje invalidus iki devintos valandos vakaro surenka ir savivaldybės įsteigtos socialinės tarnybos du ekipažai, tačiau medikų teigimu, pastarieji turėtų budėti bent iki antros nakties.
Ypatingai daug tokių landynių senamiestyje ir stoties rajone. Viename name narkomanų liūnas veikė kelerius metus. Atsiradus savininkui, buvo iškviesta valymo kompanija. Per savaitę iš pastato išvežta kelios tonos atliekų.
Prostitutės už dozę pasiryžusios viskam
Stoties rajone galima pamatyti ir viskam už dozę pasiryžusių prostitučių. Iš klientų gavusios penkis eurus skuba prie nesibodinčių vežti į taborą taksistų. Po vieną nevažiuoja, nes brangu. Sulaukia kitų ištroškėlių.
Kai kurioms prostitutėms pavyksta ištrūkti iš kvaišalų vergovės kalėjime arba reabilitacijos centre. Tačiau neilgam.
Ankstesnis Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo direktorius Vasilijus Matvejevas juokavo, kad įkalinimo įstaiga – geriausias būdas atsikratyti priklausomybių: „Pabūna pas mus, pamiršta viską, tačiau išėjus į laisvę vėl ant to paties grėblio užlipa“.
Neįveikiama romų tvirtovė
Romų taboro nesugebėjo įveikti tarybinė ir dabartinė santvarkos. Teritorija plėtėsi ir pasidalijo į dvi dalis. Aukštutiniame tabore gyveno pasiturintys romai, prekiaujantys narkotikais. Prieš penkerius metus atlikus kratą romų barono Iosifo Tyčinos namuose pareigūnai aptiko 800 tūkstančių litų grynaisiais.
Žemutiniame tabore gyvenantys romai prekiauja pigiais ir nekokybiškais kvaišalais.
Būtent šį taboro dalis ir buvo pradėta griauti. Iniciatorius – Vilniaus savivaldybė - taip ir negalėjo užbaigti darbo įsiterpus žmogaus teisių gynimo atstovams. Tekus daug bylinėtis teismuose griovimo akcija buvo sustabdyta, tačiau teismui pripažinus statinius nelegalius, darbai tęsėsi.
Anot buvusio mero Artūro Zuoko, pradėjusio kelti taboro iškeldinimo problemą po nesibaigiančių narkomanų mirčių, šiai dienai statinių gerokai sumažėjo: „Neseniai ten lankiausi. Dabar visai kitas vaizdas, mat pusė lūšnų jau nugriauta, ten nuolat budi policija“.
Policijos taikiklyje – taksi vairuotojai
Kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis teigė, jog policija imasi įvairių prevencinių priemonių užkirsti prekybą narkotikais. Pernai atlikta akcija prieš į taborą narkomanus gabenančius taksi vairuotojus.
Surengus reidą, sulaikyti dešimtys taksistų, daugeliui teko pabūti ir areštinėje.
„Po šios priemonės taksistai bijojo važiuoti, tačiau vėliau rado naują landą – atveždavo klientus prie mokyklos ir paleidę laukė atokiau nuo taboro. Dabar irgi veža, bet sustoja neprivažiavus kilometro. Tai padeda”, - gyrė pavaldinių veiksmus komisaras.
Tačiau taksi vairuotojai nesutinka su policija. Prie stoties dirbantis Tadeušas tikina, jog policija pradeda ne nuo to galo: „Iš pradžių reikia narkomanus izoliuoti nuo visuomenės ir išgydyti. Na, jei taksistai neveš narkomanų, jie patys nueis. Politiką reikia keisti, kad jauni žmonės niekada nenorėtų kvaišintis, auklėti, šviesti”.
Padeda reabilitacijos centrai ir Caritas
Atsitiesti narkomanams padeda reabilitacijos centrai, Vilniaus arkivyskupijos Caritas.
Jau kelis kartus bandęs atsikratyti priklausomybių vilnietis Danas tikina: „Kol būni reabilitacijos centre, viskas gerai. Kai tik išeini į laisvę, patenki į draugų glėbį ir prasideda viskas iš naujo“.
Praradęs šeimą, likęs be cento Danas atsidūrė Carite. Jam leido apsigyventi Benamių dienos centre, dirbti žvakių fabrikėlyje, išmokė įgyti socialinių įgūdžių.
Organizacijos atstovė Snieguolė Rudzinskienė pasakojo, jog Lietuvos žmonėms ypatingai reikalinga pagalba. Per parą centre apsilanko apie 80 pagalbos prašančių gyventojų.
Į Caritą ateina narkomanai, benamiai, prostitutės, prašo drabužių, maisto, žiemą – nakvynės. Apsigyvenus, reikalaujama sumokėti tam tikrą sumą pinigų, tad dėl šios priežasties klientai ilgai neužsibūna. Benamiams leidžiama gyventi iki pusmečio, draudžiama vartoti alkoholį reikalaujama paklusti taisyklėms.
Reikės dar daug laiko ir pastangų, kad narkotikai nelaimėtų.
Atgal
.jpg)
