VISUOMENĖ
09.04. Apie neutralumą – priverstinį ir pasirinktinį…(Toks kasdienis esė)
Aleksandras Kavoliūnas
,,Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako“ (Patarlių 1, 15).
,,Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais, bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį“ (Psalmių 1, 1–2).
,,Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi. Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo“ (Psalmių 1, 3–4).
***
Šįkart neatsitiktinai pradėjom nuo Šventojo Rašto citatų –gal vieną dieną kažkuris beskaitydamas supras, kad tai –nekintantis bei amžinasis Dievo Žodis, ant kurio laikosi mūsų Visata: žvaigždės, Mėnulis, Saulė ir Žemė. O jei supras ir priims ne tik protu, bet ir širdimi, tai ir išsigelbės!
Taigi,parašyta, kad ,,palaimintas žmogus, kuris nesielgia kaip pataria bedieviai…“ Palaimintas, bet ne prakeiktas! Yra skirtumas? Yra, ir dar koks!
Kas tie bedieviai? Tai tie, kuriuos įsileidęs į savo tarpą leidi formuoti –taukšti kvailystes, erezijas, prieštaraujančias Dievo Žodžio išminčiai, – tavo mintis, tampančias tavo mąstymu, formuojančiu tave ir tavo realybę.
Tai ne tik pseudo draugai, bet ir žinių kanalai, iš kurių semiesi kasdienę informaciją!
Svarba to, ką skaitai, ką žiūri ir ko klausaisi –neišmatuojama! Tai tavo gyvenimo: gero arba blogo, sėkmingo verslo arba nesėkmingo, geros sveikatos arba ligų –matas ir pamatai!
Ar norime, kad tokie –ne palaiminti, bet prakeikti –formuotų mus, mūsų vaikus, mūsų aplinką ir, pagaliau, tautą?!Tautos mentalitetą..?
30 metų Paryžiuje gyvenanti publicistė, literatūros almanacho „Glagol“ vyriausioji redaktorė Jelena Salgueiro, sako: ,,Nebijokime būti paranoikais... Mus nori įtikinti, kad tautiškumas yra trukdžių trukdis. Kad tiesiausias kelias į ateitį, –Lietuva be sienų. Kad geriausias auklėjimas tas, kuris atleidžia vaiką nuo bet kokių pareigų. Kad brukte brukama Stambulo konvencija yra skaidri kaip ašara...“
Ji patvirtina, kad ir Prancūzijoje žmonės pratinami galvoti ne savo galva, kad jiems primetamos išankstinės nuostatos, verčiančios piliečius infantilia mase.
Kas paklaus, o ką daryti, kad piliečiai netaptų infantilia mase, be paliovos dreifuojančiu elektoratu, nuolat besimokančiu ir vis nesugebančiu pasiekti tiesos pažinimo.
Kaip suformuoti žmonių mentalitetą: teigiamą, pozityvų bei atskiriantį gera nuo bloga? Kaip suformuoti intelektualų rinkėją –mąstantį teisingai bei vertinantį įvykius realiai, iš Dieviškos perspektyvos. Kaip?! Pradėkim nuo informacijos šaltinių: rūšiuokim tai, ką skaitome, žiūrime, ko klausomės.
Teisingo mąstymo šaltiniai būtų tokie: pirmas –Biblija. Sekantis, tai autorių, kuriuos mūsų vidinė nuojauta (įkvėpta Dievo Dvasios) nurodo: knygos, autorių mintys.
Kitas šaltinis, tai bendrystė su tais, kurių gyvenimo vaisiai laiko tėkmėje nesugedo ir nesupūvo, nes pabaiga yra geriau už pradžią! Iš vaisių pažinsite juos (Mato 7, 20).
Be to, labai svarbus būtų toks ingredientas –Dievo baimė. Ne tik svarbus, bet ir nepamainomas… Nėra krikščionybės be Dievo teismo ir bausmės. Tiesiog nėra ir viskas…
Šiomis dienomis Viešpats įstato Bažnyčiai bei visuomenei vieną svarbiausių saugiklių per paskutinius kelis šimtus metų. Jo pavadinimas: ,,baimė“.
...Tai ne valdžios ar dar kokia kita baimė, bet pagarbi Dievo baimė: ,,Viešpaties baimė yra išminties pradžia…“ (Patarlių 1, 7). Anksčiau ne vienas bijojo komunistų partijos, bet dabar nebijoma nieko: absoliuti laisvė. Tik atminkim, kad laisvė be disciplinos – anarchija.
Nepainiokim teokratijos su diktatūra, demokratijos su chaosu ir betvarke…
Dievo baimė, tai –teigiama baimė, veikiau pagarba,kylanti iš tikinčios ir mylinčios širdies, mąstančios apie Tėvo gailestingumą, kurio dėka buvo išpirkta žmonija: juk ne kiekvienas galėtų paaukoti savo Sūnų, žinodamas, kad iš Jo tyčiosis, Jį žemins ir kankins, ir kuris, visų akyse paniekintas, minios akivaizdoje mirs gėdingiausia ano meto mirtimi ant kryžiaus.
***
2013 metais rašiau, kad revizavus etikos normas visuomenėje, neišvengiamai kils poreikis keisti žmogaus anatomijos ir fiziologijos pagrindus. O kaip yra dabar?!
Visuotinės apgaulės metu tiesos sakymas yra revoliucinis aktas, o Šventojo Rašto tiesa – vienintelis matas!
...Tad jei Raštas sako, kad homoseksualizmas – nuodėmė, tai nerinkim iškrypėlių. Kaip rašo pasaulinio masto dvasininkas Derekas Princas: ,,Priešintis blogiui nėra mūsų (pradinis) pagrindinis tikslas, bet kai mes siekiame tiesos, mes susiduriame su opozicija... Tiesą sakant, aktyvi konfrontacija ir neramus gyvenimas mus gąsdina…“
,,Aš niekada nenaudoju žodžio ,,gėjus“, nes šis žodis yra labai gražus anglų kalbos žodis, apibūdinantis linksmą ir spalvingą žmogų. Aš nenoriu taikyti šio žodžio kažkam bjauraus, negražaus, kurio pavadinimas: homoseksualai ir iškrypėliai“.
,,Taigi, kai aš pamačiau šios mažos, įniršio kupinos bei isteriškos grupės žmonių įtaką šaliai, pasakiau sau: ,,Kas atsitiko su Bažnyčia? Kodėl mūsų negirdėti? Kodėl mes nieko nedarome?“ Mes tapome pernelyg respektabilūs. Mes pamiršome, kad turime kitą karalių. Koks jo vardas? Jėzus!“ – rašo Derekas Princas knygoje ,,Biblinė lyderystė“.
Kiek civilizacijų jau žlugo? Kiek ir kodėl?! Pacituosiu krikščionio daktaro Džeimso Dobsono mintis: „Antropologas J. D. Unwin išanalizavo aštuoniasdešimt aštuonias pasaulyje egzistavusias civilizacijas. Visos kultūros turėjo panašų gyvenimo ciklą – prasidėdavo griežta morale, o baigdavosi visiška sekso laisve. Pasak jo, kiekviena visuomenė, kurioje vyraudavo sekso laisvė, greitai žlugdavo. Ir nebūdavo jokių išimčių… Dievas uždraudė neatsakingą seksualinę laisvę ne tam, kad atimtų malonumą ir pasitenkinimą (sutuoktiniams), bet tam, kad apsaugotų nuo klaikių pasekmių! Tie žmonės ir tos tautos, kurios paniekino šį įsakymą, labai brangiai sumokės“.
Citata iš kito kanalo: ,,Sodomizmą priėmusios Vakarų Europos šalys neteko vidinės energijos ir išorinės įtakos. Man juokinga, kai mūsų diplomatai svarsto prie ko Lietuvai arčiau laikytis: Briuselio, Berlyno ar JAV? Šiandien Briuselis atrodo kaip Sovietų Sąjunga 1986 metais – jeigu leftistai nebus greitai iššluoti, subyrėjimas neišvengiamas. Ir tai tik laiko klausimas – šis subyrėjimas“.
Viskas eina prie to, kad leftizmas netrukus sugrius panašiai kaip Sovietų Sąjunga.
,,Stambulo konvencija tik apsimeta ginanti moterų teises – iš tiesų ji reikalinga tam, kad sužlugdytų lytis. Įgyvendinus Stambulo konvencijos nuostatas turėsime tarnauti bepročiams, kurie aiškina, kad asmuo lytį pasirenka tarsi apatines kelnes. Jei kas elgsis nevyriškai ar atvirkščiai, nebebus kaip tam asmeniui ką prikišti, nes jokių standartų lyčių srityje neliks. Jauni žmonės lyties atžvilgiu taps ,,jokie“, o tai, kaip suprantate, panaikins seksualinę įtampą ir trauką tarp lyčių. Pliusas ir minusas pavirs nuliuku. O čia dar pridėkite sodomitų santuokas, kurios į šeimos gyvenimą taip pat įneštų savo madų ir matome, kad esame rengiami pavirsti nesidauginančiais ir nesugebančiais išauginti psichiškai ir morališkai sveikų vaikų“.
Įtikinamai parašyta?!
Todėl, jei Šventas Raštas sako,kad vogti – nuodėmė, tai nerink tų, kurių biografija sutepta vagystėmis, nebent jie atgailavo ir pakeitė savo kelius.
...Jei parašyta: nesvetimauk, tai ir nesvetimauk! Turėk sau vieną žmoną ir negeisk kitų! Turėk šeimą, o jei neturi sutuoktinio, neganyk akių po draudžiamus dalykus. Viskas mums leistina, bet ne viskas ugdo! (1 Korintiečiams 10, 23). Nors viskas galima, bet ne viskas mums naudinga...
O jei nenaudinga, tai ir žalinga! O jei žalinga, tai mylėkime bent savo vaikus, jei negaila savęs, nes ką darome slaptoje, atsispindi ir išorėje. Galų gale, tai – sėja ne tik į savo, bet ir į kitų gyvenimus, ir visų pirma tų, kurie arčiausiai mūsų.
...Žmogus gali būti pašauktas dideliems darbams, bet nesumokėjęs atitinkamos kainos (nepaaukojęs savęs, savo ambicijų bei troškimų Dievo karalystės labui), neatliks to, kam buvo pašauktas ir iškris iš ,,žaidimo“.
Ir atminkim, kad Dievo Karalystės statyme žaidimų nėra! Viskas labai ir labai – rimta! Kaip rašo apaštalas Paulius, kad lenktynėse bėga visi, bet tik vienas gauna laimėtojo apdovanojimą? Taigi bėkime taip, kad laimėtumėte nevystantį vainiką! (1 Korintiečiams 9, 24–25). Nevystantis vainikas, tai –amžinojo gyvenimo įvaizdis. Tai aukščiausias apdovanojimas, kurį suteikti gali tik Kristus!
***
O apie neutralumą galima pasakyti, kad jis neegzistuoja jokioje natūralioje aplinkoje! Jo nėra ir taškas. Tai tik žmogaus širdies būsena – arba jis ten gyvena, arba jo ten nėra.
Jei tiksliau, tai neutralumas veda į pasyvumą, pasyvumas gimdo abejingumą, o visa tai jau kvepia išdavyste. Kristaus mokslas pabrėžia ne tik fizinės, bet ir dvasinės ištikimybės svarbą, t. y. būti ištikimam svarbu ne tik veiksmais, bet ir mintimis. Iš pradžių išdavystė mintimis, paskui veiksmu. Iš pradžių sutuoktiniui, o paskui ir Tėvynei…
Neutralumas bei dovanų reikiamiems žmonėms ,,teologija“ privedė religines bendruomenes, partijas bei šalį prie didžiulės vertybių krizės… O ji tėra ne kas kita, kaip visuotinė pasaulinėkyšių sistema.
Šiomis dienomis jau turime istorinį nuosprendį prieš pažinčių sistemą: korumpuoti medikai turės atsiskaityti… Bet kiek vandens turėjo nutekėti, kol tai įvyko… Nes, kaip jau ir sakiau –aktyvi konfrontacija ir neramus gyvenimas mus gąsdina. Daug komfortiškiau valties nesiūbuoti…
Godumas, abejingumas aplinkiniams bei jų poreikių ignoravimas padaro neįmanomą bet kokį tolimesnį bendravimą tarp žmonių, bendruomenių ar net tautų… Neutralumas labai mėgsta komfortą. O konformizmas noriai veši ir tarpsta tokioje terpėje kaip politika, pasyviai prisiderindamas prie esamos tvarkos ar vyraujančios nuomonės, nesvarbu, kokio ydingo masto ji bebūtų.
Bet nėra nieko šlykštesnio, parsidavėliškesnio ir destruktyvaus, kaip konformizmas etikoje. Komformistai – tai lyg perbėgėliai į priešo kariuomenę. Dezertyrai, pardavę tautą, šeimą, Tėvynę, Dievą... Prilindę prie valdžios lovio gobšuoliai, praradę paskutinius sąžinės trupinėlius… O dezertyrų nemėgsta net priešas.
***
,,Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų...“ (Jono 15, 16).
Dievas išsirenka tuos žmones, kuriais Jis gali pasitikėti, kurie nepasiduos, kai bus sunku, nesusivienodins su tom ,,vertybėm“, kurios prieštarauja elementariam žmogiškumui ir kurios kertasi su Dievo Žodžio tiesa, bet tikės stebuklais ir jų lauks! Negi mes nenorime pažinti Dievo, Jo mylinčios širdies, kad būtume kaip derlinga žemė, kuri, prisilietus prie Dievo, neštų gausių vaisių darydama gera…
Mes, krikščionys, privalome būti ta derlinga žeme, kad mūsų tikėjimas žmones paskatintų atverti širdį bei protą įtikėti Dievą...
Jokia žemė, kokia ji bebūtų derlinga, apsėta kompromisais – kompromisų žemė – niekada neduos laukiamo derliaus! Kodėl? Todėl kad kompromisai yra suvešėjusios piktžolės, kurias reikia išravėti.
Galima paminėti keletą iš jų, kurie gajūs šeimoje bei visuomeniniame gyvenime: abortai, alkoholizmas, gyvenimas susidėjus (čia ne mašiną pirkt susidėjus), kas yra ištvirkavimas, eutanazija (nepašventintas humanizmas) etc.Tai ir yra pats baisiausias,nusikalstamas abejingumas.
Dar kartą apie tą patį…
Netikėkit įvairiais lozungais, panašiais į šitą: Jūsų „Aš“ yra jūsų kelionės galutinis tikslas.
Tai yra absoliuti apgaulė. Mūsų ir žmonijos sielų priešas slankioja aplink, stengdamasis įmesti į mūsų protus panašų blūdą su tikslu suvedžioti…
Sielų priešas tai daro nuolatos –kiekvieną dieną, kiekvieną minutę, kad tik galėtų pavogti iš mūsų supratimą, jog tik Kristus yra galutinis bet kurio iš mūsų kelionės tikslas. Nes šis pasaulis eina į Dievo teismą!
,,Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti“ (1 Petro 5, 8).
Mūsų kelionės tikslas yra mūsų sielų išgelbėjimas nuo to, kas laukia šio pasaulio –nuo amžinos ugnies ir amžinų kančių vietos –pragaro.
Nėra, nebuvo ir nebus šiurpesnės vietos už tą vietą, net jei matytum, kaip tavo akyse sudega tavo namai su visais namiškiais!!!
O gal kas mano, jog Jėzus mirė veltui, kad taip vadinami geri žmonės galėtų padiskutuoti apie Budą, kuris mirė privalgęs grybų; Mahometą ar Konfucijų, Zoroastrą, Lao Tzė ir kitus...
Skaitykim Raštą (nors dešimt minučių per dieną), o ne vien kasdienes info apie vagių, žmogžudžių ir kitų nusikaltėlių daromus nusikaltimus –jiems greitai ateis galas, jų bjaurasčių taurei persipildžius per kraštus…
Šventasis Raštas atgaivins, suteiks dvasinės ramybės ir suteiks nepalaužiamą viltį visiems, kurie tiki Kristaus auka, nes tik jis yra Dievo Žodis. Visa kita yra vien žmonių kūryba ir moralizmai, arba netikinčių Kristumi žmonių pamąstymai, kurie nieko nekeičia.
...Juk ne Buda mirė ant Kryžiaus ir prisikėlė, o Viešpats Jėzus Kristus… Ir ne tam, kad sukeltų ovacijas, kol vaikščiojo po šią žemę –mes dar galime ir įkvėpti bent vieną atomo molekulę, kuria kvėpavo Viešpats –už sakomus paguodos žodžius kenčiantiems ir palaužtiems gyvenimo... Už ligonių gydymą, ženklus ir gausius stebuklus… Ne!!!
Kristus mirė ir prisikėlė už tave ir mane, kad mes nepražūtume apgauti šio pasaulio geismų ir grožio, kuris tėra miražas ir migdantis fonas. Vien tik pažiūrėjus, kas darosi TV ekranuose, kur karaliauja ištvirkimas, burtininkai ir raganos kviečiami laidų konsultantais, ir tik, ko gero, laiko klausimas –politikų patarėjais...
Visa tai laikina, nes ,,Praeina pasaulis ir jo geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2, 17).
Kunigas Tomas Šernas rašo: ,,Ar gali stabmeldys pasidalinti savo tikėjimu su svetimuoju, pastarajį praturtindamas, paguosdamas ir sustiprindamas? Tikrai ne. Nes pati stabmeldystės prigimtis to neleidžia“.
Joks stabmeldys, jokia knyga ar daina, kokia jausminga ji bebūtų to tikrai nepadarys...
Supraskim pagaliau, kad tik Biblija yra Dievo Žodis, gaivinantis ir atstatantis protus reikiama linkme, nes visa kita yra mūsų priešo –laikino šio pasaulio valdovo, kunigaikščio, viešpataujančio ore, piktosios dvasios –apgaulė...
Tai jis skatina vienalytes santuokas, verčia žudyti, naikinti, vogti, užpulti ir naikinti tautas bei atiminėti jų žemes, tvirkinti vaikus ir slėpti nusikaltėlius...
Sakau jums: laikas trumpas! Kurie naudojasi šiuo pasauliu, neprisiriškite prie laikinų turtų. Nes šio pasaulio pavidalas praeina. (1 Korintiečiams 7, 29–31).
***
Pereikim iš priešo kariuomenės, kurioje randasi Hitleris, Musolinis, Berija, Leninas ir kiti išgamos, į Kristaus pusę! Ir būsime priimti visi, kurie tiki Juo, ir nesvarbu, kuo kas buvo… Dabar yra tas laikas, nes Jis sako: “Aš išklausiau tave priimtinu metu ir išgelbėjimo dieną Aš padėjau tau”. Štai dabar yra priimtinas metas, štai dabar išgelbėjimo diena!“ (2 Korintiečiams 6, 2).
Ateik, žmogau, toks koks esi… Dievas priima be išankstinių sąlygų ir reikalavimų. Viskas seniai įvykdyta ir atlikta ant Kryžiaus. Atlikta!
Ir nors ,,...jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.
Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš savo didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, atgaivino kartu su Kristumi, – malone jūs esate išgelbėti!“ (Efeziečiams 2, 1–5).
Būsite išgelbėti Jo malone, ne darbais. Jo gailestingumu ir beribe meile!
Ir patikėkit, žymiai garbingiau gyventi Dangaus standartais, nei skęsti nuodėmingame šio sugedusio pasaulio liūne…
P. S. Kažkas yra šioje mūsų tautoje, ką reikia atrakinti. Kažkoks raktasspynai, kurią atrakinus, už durų randasi lobiai, kokių net neįsivaizduojame. Atrakinus ją, pritaikius vien tik Dievui žinomą raktą, mes matytume visai kitą tautą, kitus žmones ir santykius tarp jų…
,,Tamsa negali išvaryti tamsos; tik šviesa gali tai padaryti. Neapykantos negali išvaryti neapykanta; tik meilė gali tai padaryti“ – sakė Martinas Liuteris Kingas.
Nėra pasaulyje tokių durų, kurių neatrakintų meilės raktas!
O Dievas ir yra Meilė!
.jpg)
