VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

Puikiai apginta pirmoji Lietuvoje karinės pedagogikos disertacija

Prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis

Lapkričio mėnesį Vilniaus pedagoginio universiteto (toliau – VPU) Edukologijos mokslo krypties taryboje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – LKA) Humanitarinių mokslų katedros vedėja lektorė, atsargos kapitonė Rolanda Kazlauskaitė Markelienė eksternu apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos karininkų pasirengimo karių pilietiniam ugdymui 1919–1940 m. ir 1992–2009 m. raiška ir pokyčiai“ (mokslinė konsultantė VPU Edukologijos katedros vedėja prof. habil. dr. Marijona Barkauskaitė). Disertantė pirmą kartą mūsų šalies mastu nuosekliai ir tikslingai atskleidė bei pagrindė Lietuvos kariuomenės karininkų pasirengimo karių pilietiniams ugdymui 1919–1940 m. ir 1992–2009 m. lygius bei jų pokyčius. Disertacijoje išnagrinėti pilietinio ugdymo Lietuvos Respublikos kariuomenėje teoriniai ir praktiniai aspektai, moksliškai aptarta karininkų pasirengimo karių pilietiniam ugdymui tyrimo metodologija ir atliktas esamų bei būsimų karininkų pasirengimo karių pilietiniam ugdymui tyrimas. Tyrimo mokslinis naujumas ir teorinis reikšmingumas pasireiškia tuo, kad disertacijoje pirmą kartą ištirta ir išryškinta kultūrinės bei vertybinės edukacijos svarba Lietuvos kariuomenės karininkų pasirengimo karių pilietiniam ugdymui 1919–1940 m. ir 1992–2009 m., atskleidžiant šios veiklos tęstinumą ir aktualumą, išryškinant socialinius, politinius, kultūrinius veiksnius, darančius poveikį asmens pilietiniam ugdymui, pilietiškumo, patriotizmo formavimuisi ir raiškai visuomenėje bei kariuomenėje. Disertacija praplėtė Lietuvos valstybės ir kariuomenės švietimo istoriją, praturtino Lietuvos edukologiją karininkų pasirengimo karių pilietiniam ugdymui Lietuvos kariuomenėje mokslinėmis prielaidomis, atskleidė Lietuvos kariuomenės karininkų pasirengimo karių pilietiniam ugdymui sąlygas bei tendencijas Lietuvos kariuomenėje 1919–1940 m. ir 1992–2009 m. Tyrimo praktinis reikšmingumas pasireiškia karinės kultūros, karių socialinių identitetų, jų ryšių išviešinimu, leidžiančiu visuomenei labiau suvokti kariuomenės vertybes bei jos būties sudėtingumą. Todėl atliktas darbas bus naudingas edukologams, karininkams pedagogams, kariūnams, magistrantams ir doktorantams, besigilinantiems į Lietuvos pedagogikos ir ypač jos karinės pedagogikos istorijos bei dabarties problemas. Karininkų pasirengimo karių pilietiniam ugdymui istorinė mokslinė analizė sudaro sąlygas pagrįsti karių pilietinio ugdymo praktiką bei raidą istorinio tęstinumo kontekste, suteikia pagrindą karininkų pasirengimo karių pilietiniam ugdymui tobulinimui ir išsamesniems karių ugdymo proceso moksliniams tyrimams.

Knygos viršelis

Būtina pabrėžti, kad R. Kazlauskaitės Markelienės požiūris į nagrinėjamą problemą neatsirado tuščioje vietoje, netikėtai. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedroje, kuriai ji vadovauja daugiau kaip 10 metų, nuo 2000 m. vyksta fundamentiniai Lietuvos karinės pedagogikos raidos tyrimai. Tyrimo eigoje katedroje parengtos trys karinės pedagogikos monografijos (visų jų bendraautorė yra R.Kazlauskaitė Markelienė, dvi iš jų išleistos ir nurodytos disertacijos santraukoje, viena pasirodė disertacijos gynimo išvakarėse), mokslinių straipsnių rinkinys (jame patalpintas disertantės straipsnis, nurodytas santraukoje), eilė mokslinių straipsnių, paskelbtų užsienio ir šalies mokslo leidiniuose. Daugiau kaip 10 jų autorė ir bendraautorė yra R.Kazlauskaitė Markelienė. Kol kas daugiausia recenzijų susilaukė katedros parengta kolektyvinė monografija „Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.)“ (Vilnius, 2007). Ji palankiai recenzuota žiniasklaidoje ir mokslo leidiniuose. VGTU leidžiamame mokslo žurnale rašoma: „Išskirtinai dera pažymėti <...> monografiją „Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.)“ (2007). Tai pirmoji mokslinė monografija karo pedagogikos klausimais ir originalus šios srities veikalas“. Apskritai, mažai tenka matyti daktaro disertacijų santraukų, kuriose būtų nurodyta, kad disertacijos medžiaga paskelbta 2 monografijose bei daugiau kaip 10 mokslinių straipsnių. Nors karinė pedagogika aktyviai vystyta prieškario nepriklausomojoje Lietuvoje ir nuo 1992 m. vėl grįžta prie jos vystymo bei realizavimo įkūrus karo akademiją bei kitas karinio ugdymo įstaigas, tačiau nei vienos daktaro disertacijos iš šios srities Lietuvoje apginta dar nebuvo. Tai teko padaryti R. Kazlauskaitei Markelienei, atsargos kapitonei. Gynimo metu pasisakę gynimo komisijos nariai: prof. habil. dr. Elvyda Martišauskienė (VPU), prof. habil. dr. Vytautas Gudonis (Šiaulių universitetas, toliau – ŠU), prof. habil. dr. Antanas Makštutis (LKA) ir prof. dr. Palmira Pečiuliauskienė (VPU) bei oponentės: prof. habil. dr. Ona Tijūnėlienė (Klaipėdos universitetas), prof. dr. Irena Zaleskienė (VPU) ir gynimo komisijos pirmininkas VPU Mokslo prorektorius, prof. habil. dr. Rimantas Želvys labai teigiamai įvertino disertaciją. Į jiems kilusius klausimus disertantė atsakė labai tiksliai. Buvo paskelbta, kad labai teigiamus atsiliepimus apie disertaciją atsiuntė Lietuvos žemės ūkio universiteto Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas prof. (HP) dr. Sigitas Daukilas ir ŠU prof. dr. Arkadijus Kiseliovas. Prasidėjusioje mokslinėje diskusijoje kalbėję LKA viršininkas plk. Gintaras Bagdonas, VPU prof. habil. dr. Bronislovas Bitinas ir kiti taip pat labai teigiamai įvertino atliktą reikšmingą mokslinį tyrimą. Buvo pabrėžta, kad ši disertacija – pirmoji disertacija iš karinės pedagogikos Lietuvoje per jau 43 jos nepriklausomo gyvenimo ir jos kariuomenės egzistavimo metus (sumuojant abu Nepriklausomybės periodus), padėkota VPU už tokios aukšto lygio gynimo komisijos, gebėjusios labai kvalifikuotai įvertinti šią disertaciją, sudarymo. Disertantei ir už ją „sirgusiems“ LKA atstovams, gynime dalyvavusioms jos mamytei ir klasės auklėtojai buvo labai smagu, kad disertacijos gynimo išvakarėse LKA kariūnai per Lietuvos televiziją transliuotose „Universitetų žinių lygos“ varžytuvėse „sausu“ rezultatu laimėjo prieš ŠU komandą (t. y., „Dovydas“ nugalėjo „Galijotą“, nes ŠU turi maždaug 30 kartų daugiau studentų, negu LKA turi kariūnų), taip patvirtindami disertantės ir jos kolegų mokomojo bei mokslinio darbo efektyvumą.

Atgal