VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

Valstybės iždo alkoholinė priklausomybė arba pilietinės visuomenės patriotizmas

Jonas Rubikas

Motto: Visos Lietuvos negeriantys, vienykitės gėrimui

Šią istoriją man papasakojo vienas žurnalistas, esą matęs, girdėjęs ir dalyvavęs. Štai ji.

Tokį užrašą neseniai pamačiau vieno laikraščio makete. Jis labai priminė savo mobilizuojančia galia sovietų laikų „Tiesą“, tik vienytis tada buvo šaukiami proletarai. Sovietų šūkis buvo aiškus, kryptis tiksliai nubrėžta – kapitalizmo sužlugdymas ir komunizmo aušra. Ką reiškia šis šaukinys dabar? Atsakymą radau pabuvęs „Lietuvos Negeriančių Asociacijos – LNA“ visuotiniame narių suvažiavime.

Didžiulė salė buvo pilnut pilnutėlė. Net nejauku pasidarė, sužinojus, kad čia susirinkę tik įvairių anoniminių alkoholikų grupelių atstovai. Registruojantis vietoj pavardės tereikėjo pasakyti geri arba ne. Įleidžiami buvo tik pastaruoju metu negeriantys.

Kongreso pirmininkas viduramžis apvaliu pilvuku ir gana ryškiai mėlyna, pereinančia į burokinę, nosimi, pats pirmininkavo ir pats perskaitė pagrindinį pranešimą.

„Mieli bičiuliai, tikiuosi, kad galiu į jus taip kreiptis – nes mes beveik partija, o taip vadina savo partijos narius ir komunistai ir socialistai. Tad pradedu iš naujo.

Mieli bičiuliai, manau visi suprantame, kad gyvenamas yra sunkus, ir nematyti pagerėjimo, kaip sakoma, šviesos tunelio gale, matyti tunelis ne tiesus, o susilenkęs tai į kairę, tai į dešinę. Bet svarbiausios bėdos – tai, kad žmonių piniginės suplonėjo, net tų, kurių buvo storos, jau ne taip smarkiai pučiasi. Svarbiau tai, kad valstybės iždas tuščias ir dar praskolintas. O juk mes kiekvienas žinome, ką reiškia, kai žmona ištuština kišenes ir draugai jau daugiau neskolina. Galima ir be iždo vienam - kitam gyventi, bet ant bedugnės nežinios krašto stovi Lietuvos valstybės Seimas, Vyriausybė, visa Valstybė ir pagaliau Tauta.

Ar girdite Tautos pagalbos šauksmą? Ji laukia – ir mes visomis jėgomis padėsime – reikia nutraukti tą laikinąją abstinenciją, kuriai silpnavaliai pasidavė Valstybės gerbūvio klestėjimo laikais, ir pradėti vėl gerti. Tai nepanaudoti milijardiniai rezervai, kaip teigia opozicija.

Leiskite priminti pasekmes, kurias ypač skaudžiai pajuto mūsų Valstybė įsisiūbavus šiam sunkmečiui. Kiek milijonų netekta pabranginus gėrimus. Atrodo, taip paprasta – aš negeriu ir man nusispjaut į Valstybę. O jei taip sako ir daro tūkstančiai. Tada apmiršta prekyba alkoholiu, kartu drastiškai sumažėja gamyba. Fabrike kaupiasi neparduoti ir neišgerti buteliai degtinės. Darbininkai, gavę minimalią algą, dabar negauna ir tos, ir atleidžiami iš darbo. Vadovams vis sunkiau sukrapštyti savo dešimttūkstantinius atlyginimus, kuriuos anksčiau lengvai gaudavo mažindami darbininkams algas ir pasiskirdami sau šimtaprocentinius priedus prie algos. Kyla panika šioje gamybos šakoje. Tad ar leisite, mano mielieji bičiuliai, kad chaosas įsiliepsnotų visoje Lietuvoje? Ne.

Štai Seimas ir Vyriausybė pasiūlė priemonių rinkinį, kaip pagerinti biudžeto, kartu ir mūsų visų, apverktinai tragišką būklę: pasiūlė priimti įstatymą, kuriuo būtų liberalizuota alkoholio prekyba. Reiškia, anoniminiai alkoholikai galės išeiti iš žeminančio anonimiškumo, o šiaip negeriantys galės išsivaduoti iš žmonų priespaudinės kontrolės ir vėl įsijungs į aktyvų visuomeninį gyvenimą, kurs nedideles ir mobilias, kaip pavyzdžiui, prie rusų buvo paplitusios „pol litra na troich“, bendrijas. Gaila, bet Prezidentė žada vetuoti tokį įstatymą.

O juk buvo taip gerai suplanuota. Sumažinti kainas alkoholiui, prailginti iki 24 val. prekybą alkoholiu visuose „taškuose“ – kioskuose, degalinėse, prekybos centruose; šis laiko apribojimas būtų laikinas, nes ištarus A, reikėtų ir visiškai neriboti pardavinėjimo laiko. 

Dar viena naujovė. Girdėjau, esą atidarytos kelios alkoholio išparduotuvės. Jose, lyg po „stogu“, bus pardavinėjama degtinė ir kiti užsigulėję gėrimai, kiek sumažinus kainas. Tikroji prekė bus kontrabandiniai gėrimai, net gražiai įpakuota naminukė. Iždui tai bus didžiulė parama – bus mokami mokesčiai. O ir žmonėms patogu.

Toks rūpestis paprastu darbo žmogumi buvo tik gerais sovietų laikais, prieš Gorbačiovo sauso įstatymo nevykusį eksperimentą. Tada degtinė (nebuvo visokių „brendžių“) buvo pigi, labai paplitę jau minėtos mini bendrijos ir valdiškų „šimtas gramų“, geriamų prieš darbą ar pietus. Per Gegužės pirmosios ar Spalio revoliucijos demonstracijas būdavo ypač populiarūs 100 gramų degtinės buteliukai, vadinti „merzavčiki“. Todėl ir šventės (pamiršau dar Kovo 8 – Moters dieną ir per rinkimus) būdavo rėksmingos, žmonės įsakmiai suvaryti, pro tribūną eidami šaukdavo „uraaa“. Nuotaika būdavo puiki. A propos, jei bus priimtas liberalizavimo įstatymas, gal vertėtų ir Seime, ir Vyriausybėje pasirūpinti tokiais „merzavčikais“ ir, kaip p.Baukutė žindė kūdikį, juos vartoti posėdžių metu.

Prisiminiau sovietų laikus, nes pasiekė gandai, kad esą bus sukurta krepšelių sistema, panašiai, kaip mokyklose ar darželiuose. Jie vadinsis „Maisto papildų krepšeliais“, nors žmonės juos jau pavadino paprastai – „alkoholiko krepšelis“. Tai būtų rinkinėlis: butelis degtinės arba brendžio (pagal pageidavimą), gabalas šlapios dešros, duonos ketvirtis ir cibulio galvutė. Visa tai būtų firminiame krepšelyje. Sistema veiktų langelio principu – pasibeldus atsidaro plyšelis, įdedi pinigus ir gauni krepšelį. Langeliai veiktų nuo 22 val. iki ryto, kada parduotuvėse pradedama prekyba alkoholiu. Tokie langeliai būtų didžiulė pagalba žmonėms: paprastai apie vidurnaktį išsibaigia sukaupti alkoholio resursai ir žmonės blaškosi po miestą, ieškodami papildymo. Langeliai būtų tankiai išdėstyti ne tik prekybos centruose, bet ir atokesnėse vietose, miegamuosiuose rajonuose.

Gaila, Prezidentės veto gali sužlugdyti gražius planus jau ateinančių Naujųjų metų sutiktuvėms, vos nuaidėjus paskutiniam laikrodžio dūžiui, išleisti į gatves daug mobilių langelių. Po Naujųjų paskutinio varpo dūžio, staigiai išaugus poreikiui, žmonėms būtų labai patogu, reikia nepamiršti, kad galima būtų krepšelius pirkti visai šeimai, arba ne visai. Būtų nepažeistas įstatymas nuo 2011 metų prekiauti liberalizuotai. O įplaukos į iždą po šventinių naktų ir kasnaktinio vartojimo būtų didžiulės.

Mums pavyko susipažinti su ypač slaptu projektu, kaip papildyti biudžetą. Jo preambulėje prisimenamas prieš porą ar daugiau metų praslydęs pranešimas apie Kaune rastą narkotikų fabrikėlį, kuriame dirbo aukštos kvalifikacijos chemikai. Jų produkcija buvo platinama Lietuvoje ir eksportuojama į užsienį. Buvo gaunamas didžiulis pelnas. Dabartinio slaptojo projekto autoriai prisiminė tą faktą ir pasiūlė aukštiesiems sluoksniams organizuoti itin slaptą gamyklą, kurioje būtų atnaujinta plataus spektro narkotikų gamyba. Tai būtų valstybinis monopolis ir visos realizacijos pajamos plauktų į iždą, aišku gausiai neskriaudžiant darbuotojų ir šios idėjos įkūnytojų. Juk spaudoje rašoma, kad narkotikų biznis duoda milijardinius pelnus. Kodėl jų nepaimti Valstybei? Štai jums ir pensijos, ir minimalios algos, mokyklos, sveikatos apsauga ir galbūt atominė elektrinė. Nepanaudojamas didžiulis potencialas, kaip sakytų opozicija.

Taip, mieli bičiuliai, tikėkimės, kad Seimas parodys sąmoningumą, pilietinę drąsą ir nepaklausys Prezidentės. Dabar prašyčiau visus atsistoti ir komunistų revoliucionierių pavyzdžiu, iškėlus kairį kumštį sušukti: „Mes gersime, iždas laimės“.“

O gal tai tik gandas? Gal to visko nebuvo. 

Bet liberalizacijos, privatizacijos vėjai pučia, suka malūną, ir į girnas krenta miškai, upės, pastatai, kitas Valstybės turtas ir mūsų mokesčiai... ir byra aukso miltai į godžių besočių, vadinamų, verslininkų, kišenes...

Atgal