VISUOMENĖ
2023.11.24. Broliško Sakartvelo link (1)
Romas A. Vorevičius
Žurnalistas
Vos kelias valandas skristi maršrutu Vilnius – Kutaisis. Lėktuvas pilnutėlis.
Kitas variantas - jei skristi iš Vilniaus į Tbilisį vienomis geriausių Europos oro linijų „Turkish Airlines“ (su trumpu persėdimu Stambule), kelionė taip pat neprailgtų: lėktuve rodomi filmai, galima klausytis muzikos, sekti skrydį...
Neramu. Pirmą kartą Sakartvele buvau... prieš keletą dešimtmečių. Pusmetį. Pamilau šią šalį išsyk, todėl dėl sentimentų dabar nepaprasta būti objektyviu vertinant pojūčius ir potyrius šioje nuostabioje, sudėtingoje savo istorija šalyje...
Nepaprasta nusakyti ir Sakartvelo (tinkamas pavadinimas ir Gruzijos, o patys gyventojai nori, kad juos vadintų kartvelais) žemyninę padėtį – dalis Europoje, dalis – Azijoje.
Žemėlapis nemeluoja – ši valstybė amžius skaičiuoja Pietų Kaukaze, ribojasi su Rusija, Azerbaidžanu, Armėnija ir Turkija. Tbilisis (išvertus – šiltojo pavasario miestas) – didžiausias šalies miestas ir sostinė. Iš atminties prisimenu, kad Sakartvelas suskirstytas į 9 regionus, 2 autonomines respublikas - Adžariją ir Abchaziją. Prieš kelionę neapsisprendžiau, ar lankysiuosi šiose respublikose.
Po kelių viešnagės dienų pradeda ryškėti dalykai, kuriuos norisi pajusti vėl ir vėl: gamtos peizažai, nė su kuo nesupainiojami kartvelų dainos ir šokiai; nesuvaidintas žmonių svetingumas ir visame pasaulyje garsėjanti gruzinų virtuvė su gausiu stalu, bene šimtais vyno, kvapių sūrių ir kepinių rūšių. Įprasti pietūs kainuoja 7 eurus. Papietavau. Burnoje ilgai jaučiau aštrius prieskonius...
.jpg)
Įprastos kartvelų vaišės
Tbilisio senamiestyje
Tbilisio senamiesčio panorama. Nuotraukos autoriaus
Rankose sušlama pinigai, o Sakartvelo pinigų istorija negali nestebinti: nuo XVI amžiaus Gruzijoje buvo naudojamos monetos vadinamos abazi (persų šacho Abbas vardas), nuo 1835 metų naudoti Rusijos rubliai, 1919-1923 metais. Trumpos Gruzijos nepriklausomybės laikotarpiu ir vėliau, Raudonajai armijai okupavus Gruziją, buvo naudojami pinigai manati (მანეთი). 1923 metais juos pakeičia Užkaukazės rubliai. 1924 metais pastaruosius rublius pakeitė sovietiniai rubliai. Šie rubliai buvo vadinami maneti. Gruzijai atkūrus nepriklausomybę, 1993 metais sovietinius rublius pakeitė kuponi (Gruzijos kuponai). 1995 metų pabaigoje kuponi pakeitė lari (ლარი). Mano turimų eurų neprireikė.
Sunku nusakyti Tbilisio senamiesčio ribas – mūsų akiai neįprastoje kalnuotoje vietovėje vyrauja senesnės ir modernesnės architektūros statiniai. Nežinau nuo ko pradėti pažintį su Tbilisiu. Užeinu į Metekhi bažnyčią. Panašaus stiliaus bažnyčių, mačiau, Sakartvele ne viena dešimtis. Tik jų istorijos ganėtinai skirtingos.
Nuvažiavau į pagrindinį Sakartvelo pravoslavų Švč.Trejybės soborą (Sameba), didžiausią stačiatikių šventovę Sakartvele ir visame Kaukaze!
Metechi Švč. Mergelės Dangun Ėmimo bažnyčia, 12 a. yra pastatyta Sakartvelo karaliaus šv. Demetrijaus 2-ojo. Joje ilsisi šventosios kartvelų kankinės Šušanikos palaikai.
Nenustembu bažnyčiose pamatęs nuo karščio besislepiančius šunis, kurių čia - galybė. Turistai juos ir pamaitina, ir pagirdo... O turistų išties netrūksta. Jų apstu viešbučiuose, lankomuose objektuose...
Labai patogu pasinaudoti metro (veikia nuo 1966 m.), kuris pasirodė nebrangus, nes pigesnis už kelionę autobusu. Nustebina metro gylis, dekoras. Metro galima pasiekti bene visus miesto rajonus, išskyrus Ortačalą, kurį be vargo pasiekiu nebrangiu taksi. Tiesa, taksi kainą patartina sutarti iš anksto. Taksistas būtinai pasiteiraus, iš kur esate, pasiūlys maršrutus, ką būtina aplankyti. Nenustemba išgirdę Lietuvos vardą, malonu, kad nesupainioja su Latvija... Nusišypsau, kai netikėtai vienas taksistų paklausia, ar Arvydas Sabonis tebežaidžia profesionalų krepšinį...
Karštyje sudėtinga ir žmonėms, todėl ant Sololakio kalvos nedvejodamas pakylu ne laiptais, o erdviu keltuvu. Virš miesto iškyla didinga Narikalos (,,neįveikiamoji“) tvirtovė, pastatyta IV a. Daugelis miesto statinių skaičiuoja ne vieną šimtmetį. Akims atsiveria miesto ir kalnų panorama.
Kojos atneša prie vieno seniausių Tbilisio rajonų (Abanotubanio) įsikūrusių senųjų požeminių sieros pirčių komplekso. Pirčių kupolai šį statinį daro labiau išskirtiniu. Ant sienos kabo užrašas, kuriame cituojami rusų poeto A. S. Puškino žodžiai: ,,Nuo pat gimimo nieko prabangesnio už Tiflisio (Tbilisio) pirtis neregėjau“ (vertimas iš rusų k.). Užrašyti 1829 m. Visais laikais Sakartvelo įžymybes mėgo Rusijos ,,grietinėlė“. Ir ne tik Tbilisyje.
Į minėtas pirtis vanduo trykšta iš terminių požeminių šaltinių, o siūlomų paslaugų sąrašas, nepabuvojus pirtyse ir to nepatyrus, tiesiog nesuprantamas. Beje, panašios pirtys yra Italijoje, prie Tivoli, o prie Tbilisio pirčių dar grįšiu kitoje dalyje. Po pirties viešbutyje nejučia pramiegu kitos dienos pusryčius: dėl to pergyvenu mažiausiai ir nuskubu pasivaikščioti Shardeni gatve, o plaukdamas Kuros upe, apžiūrėjau metalo ir stiklo konstrukcijos futuristinį Taikos tiltą, pastatytą 2010 m. tilto dizainą sukūrė italų architektas Michel De Lucchi ir prancūzų apšvietimo profesionalas Philippe Martinaud. Šis statinys gražiai atrodo ir virš miesto pakilus oro balionu, ypač ir naktį.
Praskridau ir virš didingo 20 m aukščio monumento ,,Motina Kartli“ (,,Gruzija Motina“). Skulptūra vaizduoja svečius pasitinkančią moterį: draugai pasitinkami vynu, užkariautojai – kalaviju.
Prisėdau prie upės. Kura - ilgiausia Sakartvelo ir Azerbaidžano upė. Kaimyniniame Azerbaidžane Kura vaizdingai įteka į Arakso upę.
Akimis vis ieškau iš jaunystės atmintyje išlikusių atpažįstamų kalnų reljefų, statinių, botanikos sodo. Ant kalno stūksantis televizijos bokštas primena – aš čia buvau...
Atgal
.jpg)
