VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2023.12.02. Broliško Sakartvelo link (2)

Romas A. Vorevičius

Žurnalistas

Sekmadienio rytas Tbilisyje. Už viešbučio lango girdžiu pravažiuojančių automobilių ūžesį ir prisimenu, kad nubudau didmiestyje...

Ankstesniame straipsnyje  tarsi įsipareigojau nuodugniau papasakoti apie Tbilisio sieros pirtis, kurios yra neatsiejama kartvelų kultūros dalis. Pirtis  dengia akmeniniai kupolai ir langai. Pačioje pirtyje vyrauja marmuro apdaila,  prietema... Baseinas pripildytas sieringo vandens, netoliese darbuojasi masažuotojai. Tiesa, maudytis galima ir mažuose kambarėliuose įrengtuose baseinuose. Daugelis ateina šeimomis, grupėmis. Sako, kad kažkada moterims pirtyse lankytis buvo  draudžiama, nors... laikai keičiasi ir čia moterų galima pamatyti. Iš kurgi toji siera? Patalpos yra pusiau po žeme. Į pirtis sieros kvapo vanduo patenka iš prieš kelis šimtus metų atrastų šaltinių. Toks neįprastas sieringas vanduo dažnai minimas kartvelų grožinėje ir medicininėje literatūroje, filmuose. Senovėje, šias vietoves užkariavus arabams, persams, turkams čia taip pat veikusios pirtys, o karštas vanduo naudotas ir maistui gaminti.

VIP pirtyse kainos solidžios, irgi ,,VIP“. Ne paslaptis, kad pirtyse prausiasi ir maudosi  pats patriarchas.

Teigiama, kad sulfidiniais vandenimis sėkmingai gydomi odos susirgimai. Pastebėjau, kad šias pirtis mielai lanko ir turistai, o didesnė dalis dirbančiųjų  - azerbaidžaniečiai ir armėnai. O kur gruzinai, susimąstau?

                      Įdomu, kad yra vietovių, kuriose gyvenamieji būstai ir dabar apšildomi būtent tokiu vandeniu.

Ketvirtą kelionės dieną nutariau akis paganyti turguose. Už prieskonius palikau 35 eurus. Be abejo, pirkdamas prieskonių, jų ragavau. Pardavėjas prasitaria, kad aštresnius patiekalus mėgsta Sakartvelo vakarinėje dalyje, o kartvelų virtuvėje toli gražu ne visi patiekalai aštrūs ar sūrūs. Pietaudamas ,,užsiroviau“ ant persūdytų salotų. Kažko panašaus buvau ragavęs Turkijoje.

Turguose kalnai rūbų,  vaisių ir sūrių manęs nesudomino, nes žinojau, kad parduotuvėse jie... pigesni. Perki naminio vyno, čiačios – galima... paragauti, pasiderėti. Jokių skrupulų. Patarčiau užsukti į labiau patikusius Didlube ir Navtlugi turgus. Jei domintų suvenyrai, sendaikčiai – Mtacminda turgus – tiesiog tobula vieta pasirinkti norimą prekę.

 Skulptūra popiežiui Jonui Pauliui II (Tbilisis)

Puošnus įėjimas į žymiąsias Tbilisio sieros pirtis

Vyno rūsiai

Užrašas ant vienos Tbilisio bažnyčios

(Nuotraukos iš autoriaus archyvo)

Prie prekybos centro pamatau besibūriuojančius Sakartvelo kariuomenės kareivius. Vieni rūkydami kalbasi, kiti gurkšnoja legendinį  ,,Tarchun“ (ar pamenate tokį limonadą?). Nepraleidžiu progos užkalbinti arčiau manęs stovėjusio kareivio. Paklausiu, ar ateityje norį tapti NATO nariais. Pamatau surimtėjusius veidus. Toks buvo atsakymas, kurio nesupratau.  Man pradėjus filmuoti kai kurie šypsodamiesi nusuko veidus.

Vakarop panorau užkąsti. Žvelgdamas į restorano meniu, prisiminiau, kad gruzinų virtuvė dažnai minima tarp skaniausių ir iškiliausių pasaulio virtuvių – kinų, meksikiečių... Prisipažinsiu, niekada nenusivyliau gruzinų virtuve. Išmokstu naujų, mano neragautų valgių pavadinimus: ostri, souzi, sacivi, čochochbili. Mums, lietuviams, įprastų (,,akademinės“) gruzinų virtuvės patiekalų, kurių galima paragauti ir Lietuvoje – čia, Tbilisyje, taip pat nestinga. Tik nepastebėjau, kad juos itin mėgsta... patys kartvelai. Tiesos vardan reikia paminėti, kad Sakartvele vyrauja ,,regioninis“ maistas. Tarkim, vienokių šašlykų dažniau vartojama vienur, o kitur net tie patys patiekalai turi skirtingų savybių priklausomai nuo regiono, virėjo.

Paėjėjęs toliau nuo centro, prieinu Romos katalikų bažnyčią. Šioje bažnyčioje 1999  metais lankėsi ir meldėsi 264-asis popiežius Jonas Paulius II. Ši popiežiaus viešnagė bažnyčioje įamžinta užrašu atminimo lentoje, o vėliau šventoriuje pastatyta Popiežiaus skulptūra. Dabartinis popiežius Pranciškus Gruzijoje lankėsi bene prieš 7 metus...

Žinoma, kad Sakartvelų tautos krikštytoja  -  viena Sakartvelo simbolių -  karalienė šv. Nina (aut. past. - karalienės kapas išliko). Istoriografai teigia, kad karalienė šv. Nina gyveno trečiojo amžiaus antroje pusėje ir ketvirtojo pradžioje. Pasak oficialios istoriografijos, Gruzija krikštyta  326 m. Krikščionybei ne sykį buvo kilę įvairių grėsmių... Islamo grėsmės... Prieš šimtą metų Rusijos bolševikai visaip naikino Sakartvelo Ortodoksų bažnyčią... Sovietmetis...

Pastaraisiais metais Sakartvele katalikų skaičius beveik siekia 40 tūkst. Jie visi priklauso lotynų, armėnų ir chaldėjų apeigų bendruomenėms. Katalikai sudaro apie 1% šalies gyventojų; daugelis – apie 85% – yra ortodoksai. Teigiama, kad Jėzaus  mokymą dabartinėje Gruzijoje skelbė apaštalai: Andriejus, Simonas Uolusis ir Motiejus. Kiti šaltiniai byloja, kad  Sakartvelo žeme vaikščiojo Baltramiejus ir Judas Tadas... Ar ne solidus istorijos palikimas?

 

 

Atgal