VISUOMENĖ
2023.12.08. KUR VILKAI ŽIŪRI
Dr. Algirdas Kavaliauskas,
Nusipelnęs Lietuvos kaimo rašytojas, LŽS narys
Seniai žinoma, net sotūs vilkai žiūri į vieną pusę, kur miškai, į vieną vietą, kur tankumynas. Ten lengviausia sumedžioti grobį. Žmonės taip pat ieško visuomenėje lengviausiai pažeidžiamų vietų. Naudojasi visomis Lietuvos teikiamomis gėrybėmis, bet vis tiek nepatenkinti. Juk taip paprasta, gyvenk pagal šalies įstatymus ir džiaukis gyvenimu. Tačiau atsiranda gudročių, norinčių gyventi ne pagal šalies įstatymus, o pagal vienos tautinės bendrijos numatytą tvarką, kuri gal priimtina jų etninėje tėvynėje, bet gyvenamoje šalyje yra ir kitokių įstatymų. Jie, tarytum vilkai, žiūri į vieną pusę, suprantama, ne į gyvenamą šalį, jos įstatymus. Kaip toje dainelėje: kaip bebūtų gerai, vis tiek miškan žiūri vilkai...
Nuo lenkų okupuotos Vilnijos laikų žinoma, jog okupantai draudė, kitaip nepritarė bendram lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių siekimui ginti savo teises Lenkijoje. Tai ypač erzino Vilniaus vaivadijos valdybą ir jos saugumo skyrių, buvo keičiamasi patirtimi, kaip vykdyti represijas prieš lietuvių nacionalinį sąjūdį. Buvo rekomenduojama naudotis lietuvių religingumu, ieškant bendrų su lenkais bendravimo formų ir kt. Kovojant prieš lietuvių kalbą ir meilę lietuvybei buvo pasitelkiamos mišrios lenkų ir lietuvių organizacijos, kuriose dominuoja lenkai. Praraja tarp lietuvių ir lenkų tautų vis labiau platėjo.
Ir dabar yra mišrių lietuvių lenkų organizacijų, vadovaujamų profesorių ir kitų visuomenės veikėjų. Atkreipsime dėmesį į bene svarbiausią, vadinamą bumbulo su bumbulaičiu, išmąstymą, perimtą iš užsienio, akultūraciją, kai lietuviai neva savo noru atsisakė lietuvių kalbos, lietuviškos kultūros ir t. t. Nei daug, nei mažai: Vilnius ir pietryčių Lietuva – patys pasirinko polonizaciją. Lenkų okupacija tai pramanas, o dėl okupacijos apskritai, tai nebent lietuviai patys save okupavo! Panašūs profesorių išmąstymai ar prielaidos glumina, nes yra paskelbti duomenys, kas dėjosi okupuotame Vilniaus krašte. Nebent jie nežino, bet už tai išmano pravardžiavimosi pinkles. Turinčius priešingą nuomonę išvadino bukagalviais, kitus ūsuotais bebrais, besinaudojančiais sovietinėmis klišėmis. Pas juos pačius užtenka sovietinių klišių, žinoma, profesionaliai išverstų į kitą pusę. Tai kuo jie ne profesoriai išverstaklišiai? Tikrų tikriausi bebriūkščiai išverstaklišiūkai, kremtantys lietuvybės šaknis!
Dabartiniame gyvenime matome, kad lietuvybės priešininkams kai kurie klausimai tokie pavojingi, kad tiesa jau nebe išeitis. Atrodo, daugėja tokių, kuriems tiesa visai nereikalinga, netgi trukdanti jų gyvenimui, jų grupės interesų įgyvendinimui, ir ne tik Vilniaus rajone. Daugumos žmonių interesams abejingi kai kurie politikai, lyg ir nesuprantantys, kas dedasi, laukia, kas gi bus, kam abejingumas leis subujoti. Gal rezultatai atitiks tikruosius jų lūkesčius. Kiti pašnibždomis, juk žmonių dar neapleido savisaugos instinktas, sakys: kas gi galvojo, tik pamanykite... Taigi, tik pamanykite, ar kas galvojo, kad kai kurie žmonės atpras galvoti, pamirš pirmtakų išmintį, ko gyvenime neturėtų būti.
Atgal
.jpg)
