VISUOMENĖ
2023.12.09.ŽINOTI TIK DIAGNOZĘ JAU NEPAKANKA
Kęstutis Trečiakauskas
Publicistas
Pirmiausia tai, žinoma, liečia mūsų gerokai senstelėjusios visuomenės sveikatą. Vis sunkiau patekti pas specialistą, bet ir patys medikai, nuo pat sovietinių laikų šmeižti ir niekinti, vadinti kyšininkais, kartais bejėgiai padėti net sau. Suicido atvejai turėjo iš pagrindų supurtyti nežinia kur vedančią nesibaigiančią reorganizaciją, vis labiau tolinančią nuo žmogaus pagalbą. Deja, pakako tik vieno kito atodūsio ir nieko neįpareigojančio pažado kažkuo pasidomėti, pasirūpinti. Matyt sąmoningai sudaromos sąlygos įsivyrauti privačiam sektoriui. Kaip ir vidurinis ar aukštesnysis išsilavinimas. Jis gyvuoja kur kas geriau nei savivaldos išlaikomos gimnazijos. Taigi pradeda trūkti ir gydytojų, ir mokytojų… O kaip kitų svarbių valstybės pareigūnų? Argi netrūksta? Išmanių vadovų, policininkų, teisininkų? Ar į ministrų kėdes susodinami tiktai tinkami kadrai, tikri valstybininkai? O kiek pirštų pakaktų suskaičiuoti Seime nuobodžiaujančius „išrinktuosius“? Galima klausinėti be galo, be krašto. Atsakymo nerasite. Teisūs buvo tie iš graikų pasimokę romėnai, sakydami, kad tauta turi tokią valdžią, kokios nusipelno. Tai nejaugi lietuvių tauta, turinti išties ypatingą geną, kažkada sukūrusi didžiausią imperiją ir ne vieną tautą išgelbėjusi nuo pražūties, taip sumenko ir tapo neįgali išsirinkti padorią valdžią? Kas dėl to kaltas? Nepykime, gerbiamieji, bet kalti mes patys. Žinoma, vairuojami ir stumdomi itin išmanių priešiškų jėgų, jau įkalusių į išplautas smegenis, kad nebeturime ateities, kad geriau jau nebus, kad mus vis tiek suės nuožmūs kaimynai ir nebepadės net tas stebuklingas penktas straipsnis… Kažkodėl neteko girdėti atviros ir sąžiningos kalbos apie susidariusią padėtį. Tos pačios rietenos ir švaistymasis būtais-nebūtais kaltinimais. Nusiritome į dugną. Į pačią pamazgų duobę. Tačiau šiomis dienomis visgi išgirdau tikrą valstybininko, o ne karštakošio žodį. Jį tarė Darius Jauniškis. Pagaliau sulaukėme ir prokurorų dėmesio. Tiek kartų viena ponia rypavusi apie menkus atlyginimus, kažkodėl nematė, kad valstybė apvaginėjama? O kiti ponai ir draugai, tupintys visokiose gausiai priperėtose pareigose, nieko nemato, nežino? Visi viską mato ir žino. Bet kam lįsti į tokią pavojingą sferą, kur sukasi korupciniai milijonai, kur galimai veikia tradiciniai „kozanostriniai“ stogai, kur gali lengvai netekti privilegijų ir šiltos vietelės...Visi biurokratai, nusipelnę tik valdžiagyvių vardo, mandagiai padėkoja, atsirašo ir toliau gadina orą… Jų tokia armija, kad prisiminus sovietmetį, ko gero, tada jų su visais kagėbistais būta mažiau... Garsiai, ant kiekvieno kampo, iš kiekvieno ruporo ar nupirkto laikraštėlio rėkiama apie demokratiją. Apie teises. Apie laisves. Net iš pačios pačiausios viršūnės į konkrečias pastabas atsako, kad „jūs turite teisę kreiptis…“ Ir nurodo bent kelis adresus. Valdžiagyviams nesinori teptis rankų patiems. Tegul rizikuoja idiotai, tikintys teisėmis ir teisingumu. Tegul tie liaudies „tadai blindos“ apgins ir valdžiagyvių gerovę. Juk nesinori nei išdaužytų langų, nei tarpuvartėje perskeltos makaulės. O jei paliesi tikrą širšių lizdą, tai bus kaip… Na, ar verta minėti tų „iškritusių“ pro langą ar kažkaip „susprogusių“ automobilyje pavardes? O kur užkastos vienos stambios gamyklos vadovų galvos? Nieko mes nežinome. Net kas susprogdino Bražuolę... Taigi jums kilniadvasiškai, kaip nieko nenutuokiančioms avelėms, „suteikiama“ teisė… kreiptis. Įdomu, kad visi tie adresai verti tiek pat kiek pasiuntus ten, kur buvo pasiųstas rusų laivas… Oi, vos nepamiršau. Juk yra toks dokumentas kaip Konstitucija. Bet dabar ta, dar profesoriaus V.Landsbergio pasirašyta tikrai graži ir šviesi lektūra, jau nebetekusi nei galios, nei šventumo. Ją galima išaiškinti taip, kaip nori! Tiksliau sakant – taip, kaip reikia. O kam to reikia? Ogi demokratijai! Tas dar nuo senų seniausių laikų iš Graikijos atkeliavęs iki mūsų dienų terminas, jau irgi tapęs velniaižin kuo. Bet jau ir tada, kai Graikija buvo ne vientisa valstybė, o tiesiog miestai-valstybės, arba poliai, išmintingasis Aristotelis suabejojo demokratijos teisingumu. Jis teisingai pastebėjo, kad prasčiokai, t.y. demos arba liaudis, be oligarchų vieni nesugebės gerai vairuoti valstybės. Ir jis buvo velniškai teisus! Duok kiaulei valdžią, tai ant altoriaus užlips. Na, argi ne taip? Ar mūsų lietuviška demokratija labai padori ir liaudies mylima? Nors lyg ir „remiasi“ Konsti-tuti-tuti- tuti-tucija, kaip ją šmaikščiai ištarė pagaliau jau nuteistos partijos veikėja (pavardės nėra reikalo priminti), be to, apsikarsčiusi visokiais pusiau teisiniais žodeliais kaip referendumas, plebiscitas, apklausa, reitingai, nuomonė, įžvalgos... – visa tai tik akių dūmimas. Apskritai visos tos teisės, konstitucijos, sutartys, konvencijos ir kitokie gražūs žodelyčiai yra verti tik lietuviško žodžio, prasidedančio 25-ąja abėcėlės raide. Bijau suklysti. Kai Prezidentas palaimino tas tris (laaabai kai ką pamaloninusias) grafemas, jau nebežinau, kiek tų raidžių turime savo „demokratiniuose“ raštuose. Tai kas vyksta? Kur šliaužiame? Ir ką daryti? Ką daryti, klausė ir vienas rusų klasikas. „Liaudis“, vedama už nosies buvo pasiųsta „daryti“ tai, kas virto ligi šiolei nesibaigiančiom skerdynėm. Tokie „demokratijos“ vaisiai. Mes Lietuvoje turime tokią demokratiją, kad labai nedaug trūksta iki naujo Hitlerio, Stalino ar Pinočeto. Matote, gerbiamieji, kai „liaudį“ nustekena visiškas „bardakas“ (nebijokite, etimologiškai tas žodis atkeliavo iš Prancūzijos), visi velniškai pradeda ilgėtis „tvarkos“. Mat bet kokia nežabota „demokratija“( teisės be pareigų ir be tvarkos) tampa anarchija. Šis širdžiai mielas/nemielas žodelis irgi atkeliavo iš tos seniai mirusios graikų kalbos, kuria buvo sueiliuotas ir nemirtingas Homero epas „Iliada“ ir „Odisėja“. Ta proga negaliu nepasigirti, kad mano kukliai personai pavyko išgelbėti Jonavoje Homero vertėjo Jeronimo Ralio kapą. Jis vienintelis telikęs iš visų senųjų kapinių. Kam įdomu, gali pasidomėti mano knygoje. Bet negaliu nepastebėti, kad ir tais kruvinais laikais buvo įmanoma kai ką „pramušti“. O dabar jau neįmanoma. Nieko neįmanoma! Nuostabu, kad STT, Prokuroras J.Laucius, dar negausus būrelis kitų tikrų žmonių, o ne žmogų, nepraranda tikėjimo „demokratija“. Bando apginti Lietuvą. Apginti mus, pasak garsaus finansų ministro Sikorskio, veršių tautą. Dieve, padėk jiems. O apie sergančią demokratiją labai gilų ir išsamų straipsnį yra paskelbęs M.Kundrotas. Ir ne vieną. Visiškai pritariu jam, kad „...demokratija absoliučia savo forma yra ir bus fikcija“. Visiškai sutinku su jo teiginiu, kad „humanistinė inteligentija yra svarbiausias socialinis sluoksnis.“ Absoliučiai taip pat mąstė ir šviesios atminties mano bičiuliai ir bendradarbiai Romualdas Ozolas ir filosofas profesorius Jonas Balčius. Tačiau prisiminus anuos jau užmarštin nuėjusius laikus, būtų nedovanotina nepaminėti ir šios itin svarbios M.Kundroto pastabos: „Retas teoretikas būna geras organizatorius“. Šventa tiesa. Teoretikai tikrą demokratiją atidavė į purvinas nusikaltėlių rankas. Dvi partijos su valstybe išsidirbinėjo ir elgėsi kaip su nuosavu tvarteliu. Bet jos atkakliai ginamos! Daugiau jas ginančių nei smerkiančių. Pagal tokią logiką nekalti ir bolševikai, ir Hitlerio žmogėdros. Vienas nusikaltėlių trubadūras atvirai aiškina, kad kalti atskiri asmenys. Ne partijos! Partijos nieko nematė, negirdėjo ir nežinojo. Prisimenate tris beždžiones? Ką jos jums primena? Partinę išvirkštinę „demokratiją“. Ir į rinkimus, net trejus rinkimus, mes einame smarkai apsikakoję. Nenorime nusivalyti nei ekskrementų, nei atsikratyti bjauraus dvoko. Tai kaip drįsime sėsti prie šventų Kūčių stalo ir dalintis Dievą simbolizuojančia šventenybe? Esame tokie tikri, kad „veršių tauta“ viską pamirš, atleis ir… vėl išrinks paėsti prie ėdžių? Tokiems uzurpatoriams negalioja nei Dekalogas, nei Lietuvos Konstitucija. Jų moralė ir įstatymas – jų pačių snukis. O kaip mes, veršių tauta? Vėl sėdėsime „ant sofkučių“ ir paskui staugsime – vėl ne tuos!? Yra toks viktimologijos paradoksas. Auka susitapatina su nusikaltėliu. Jeigu taip, tai belieka prisiminti tik pranašingus žodžius: „Vargas tau, Jeruzale“.
Atgal
.jpg)
