VISUOMENĖ
2023.12.08. LIETUVA IR SAKARTVELAS KARTVELO LŪPOMIS
.jpg)
Alfonsas Kairys
Žurnalistas
Lietuvių kalba... Ji viena seniausių indoeuropiečių prokalbės kalbų, jos mokomasi daugelyje užsienio šalių.
2012 metais Sakartvelo technikos universitete (Tbilisis, Kostavos g.77) atidarytas Lietuvių kalbos ir kultūros centras dabar (nuo 2023 metųlapkričio 16 d.) pavadintas jo įkūrėjo ir dėstytojo profesoriaus Vido Kavaliausko vardu. Jame studentai nemokamai gali mokytis lietuvių kalbos ir gilinti žinias apie šalį prie gintarinės Baltijos krantų.
Skaitydamas prof. humanitarinių mokslų daktaro Vido Kavaliausko knygą ,,Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro dešimtmetis“ aptikau tokią informaciją: ,,Pirmasis Centro studentas, išmokęs lietuvių kalbą B2 lygiu ir pasirinkęs mėgstamas studijas Lietuvoje, buvo Georgi Kobakhidze, 2014 m. baigęs bakalauro studijas Sakartvelo technikos universitete, jis įstojo į Lietuvos edukologijos universiteto magistrantūrą, sėkmingai ją baigė. 2018 m. įstojo į VDU socialinių mokslų srities Edukologijos krypties doktorantūrą (aut. pastaba - 2023 metų birželio 14 dieną jau apsigynė disertaciją ir jam buvo suteiktas daktaro laipsnis). Nuo 2016 m. dirba Sakartvelo ambasadoje Vilniuje ir dėsto kartvelų kalbą Vilniaus universitete“.
Georgi Kobakhidze
Georgi Kobakhidze auditorijoje su savo studentais
Ir, paskambinęs į ambasadą, išgirdau malonų balsą, taisyklingai lietuviškai skambantį. Tai buvo Georgi Kobakhidze balsas. Po kelių minučių susipažinome, ir jis sutiko pasikalbėti plačiau. Manau, kad ir mūsų skaitytojui bus įdomu.
Kartvelų ir lietuvių kalbos senos, bet visai kitoms kalbų šeimoms (viena - baltų, kita - priklausanti Pietų Kaukazo grupei) priklausančios ir, aišku, nepanašios. Kaip Lietuvoje atsiranda norinčių ją studijuoti. Kas tie Jūsų studentai?
Tiesa, mūsų kalbos tikrai yra išskirtinės, visiškai skirtingos, bet turi svarbų panašų bruožą – jos atlieka ypatingą vaidmenį mažos tautos gyvenime. Bendrai kalbant, turbūt mūsų šalių netiesioginiai panašumai pritraukia lietuvius į kartvelų kalbos kursus.
Vienas iš Georgi Kobakhidze pomėgių - šachmatai
.jpg)
Poilsio valandėlė
Aš taip pat mėgstu pateikti tą klausimą per pirmą susitikimą su studentais – kuo juos sudomino kartvelų kalba. Būna keli bendri atsakymai. Tai, kad žmogus vieną ar kitą kartą buvo Sakartvele ir jau dar kitai kelionei nori kažkiek mokėti kartvelų kalbą, vienas kitas net visam laikui persikėlė į Sakartvelą, yra tie, kurie turi kartveliškas pavardes, bet gimė ir augo Lietuvoje; bendros lietuvių-kartvelų šeimos ir meilė atveda iki kalbos mokymo, kartais ir trauka kitoms kalboms būna priežastis ir tokiu atveju kartvelų rašmenų grožis bei senumas nulemia ateiti mokytis pas mus. Pastaruoju metu būna ir tokių studentų, kurie savo ateities profesiją sieja su kartvelų kalbos mokėjimu.
Ką galėtumėt pasakyti apie mūsų kraštą ir jo žmones?
Per savo daugiau nei 9-erių metų gyvenimą Lietuvoje galiu pasakyti, kad lietuviai yra išmintingi, santūrūs, žinantys, ko nori pasiekti gyvenime, dailūs, stipriai mylį savo tėvynę.
Jau beveik dešimtmetį dirbate ir gyvenate Lietuvoje. Koks pirmas įspūdis įsiminė tik atvykus ir išlipus iš lėktuvo?
Kalbant apie pirmą įspūdį, man viskas atrodė kaip gražiai surežisuotame filme, kuriame visi daiktai labai deramai yra sudėlioti, visos spalvos ir apšvietimai suteikia džiaugsmo ir ramybės... Ir iki šiol lieka toks įspūdis, kuris, manau, yra pačių lietuvių nuopelnas, nes jie moka puoselėti savo namus, miestus, kaimus ir, apskritai, aplinką, kurioje gyvena.
Na, o dabar apie Sakartvelą. Pirmiausia, kaip vietiniai kartvelai sutiko naują lietuvišką pavadinimą Sakartvelas. Ar yra savo kraštą linkusių vadinti kitaip: jeigu taip, tai kodėl ir koks jų amžius?
Tai buvo tikra dovana ir, kaip pamenu, pavadinimo įteisinimas įvyko būtent Sakartvelo ir Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga. Ir iki šiol Lietuva lieka vienintelė šalis, kuri savo kalboje naudoja mūsų šalies autentišką pavadinimą. Taip kad visus labai nudžiugino šis sprendimas. Būtina pasakyti, kad šiame procese daug padarė profesorius Vidas Kavaliauskas. Sakartvele visi visada naudojo ir naudoja tik vieną pavadinimą - tai ir yra „Sakartvelas“; kaip ir „Lietuva“ kaip pavadinimas retai kur naudojamas kitose kalbose, bet taip pat svarbu paminėti, kad po Lietuvos sprendimo ir Sakartvelas įteisino autentišką Lietuvos pavadinimą. Ir jei kartvelų kalboje iki tol buvo „Litva“, dabar jau yra „Lietuva“. Manau, po to, kai naujos kartos jau iš vadovėlių išmoks „naujus pavadinimus“, kurie iš tikrųjų nėra nauji, o, atvirkščiai, patys seniausi, tada ir įvyks tų pavadinimų tolesnis įsitvirtinimas mūsų kalbose.
Mums, lietuviams, gerai žinoma skambi daina ,,Suliko“ (kartvelų kalba - სულიკო), o kokiai lietuviškai dainai pritartumėt Jūs?
Profesorius Vidas Kavaliauskas, dėstydamas lietuvių kalbą kartvelams, į paskaitas įtraukdavo ir kultūros elementus, tarp kurių buvo naujų žodžių ir sakinių konstrukcijų mokymas bei kultūros pažinimas per lietuviškas dainas. Giesmė, kurią pirmiausia išmokome, buvo Tautiška giesmė. Manau, kad tai, ką jau pasakiau apie Lietuvą ir lietuvius, atsispindi būtent giesmės tekste bei melodijoje, žavinčioje visus kartvelus, kurie bent vieną kartą išgirdo šį kūrinį. Tai tikrai galiu patvirtinti, kad be išimties nė vienas kartvelas, su kuo man teko bendrauti, neliko abejingas lietuviškos giesmės melodingumui.
Teko būti Jūsų įspūdingame krašte, stebėti Jūsų draugiškus, nuoširdžius žmones, teko ragauti Jūsų išmaniai pagamintų valgių: charčo sriubos, duonos (šotis puri), chačapuri, šašlyko (vienur avienos, kitur kiaulienos), aštrių salotų, čachochbili, chinkali, o kokiais lietuviškais patiekalais pavaišintumėt čia atvykusius Jūsų draugus kartvelus?
Aš visada siūlau pradėti nuo šaltibarščių ir cepelinų: juk tai buvo pirmieji patiekalai, kurių teko paragauti pirmą kartą atvykus į Lietuvą. Ir, žinote, patiko!
Savo ir mūsų skaitytojų vardu dėkoju už nuoširdų pokalbį
Atgal
.jpg)
