VISUOMENĖ
2023.12.12. VISKAS PRASIDĖJO NUO H
Kęstutis Trečiakauskas
Publicistas
Jeigu kam šovė į galvą dešimtys itin lemtingų šia priebalse prasidedančių žodžių, tikriausiai arba nepataikysite, arba savaip visais atvejais būsite teisūs. Hamas pradėjo karą Izraelyje. Hitleris (kartu su Stalinu) užvirė Antrąjį pasaulinį karą. Nepamirškime, kad draugas Stalinas su vienu H pralenkė patį Hitlerį. Visarionovičius, nelaukdamas nei Antrojo pasaulinio, nei šių dienų hitleriuko pradėto „operacija“ vadinamo kruvino karo Ukrainoje, su sadistiniu žmogėdros pasimėgavimu sukėlė toje šalyje Holodomorą. Bado epidemiją. Nežmoniškiausią Ukrainos žmonių naikinimą badu. Be tremčių, be dujų kamerų, be šaudymų. Pigiu ir efektyviu. Atimti viską iki grūdelio, kad mirtų visi – nuo kūdikio iki bejėgio senelio. Taip sumąstyti galėjo tik genialus žmogėdra. Iki šiol ginčijamasi, kiek ukrainiečių buvo nusiųsta pas Abraomą. Pažinojau ne vieną anų „humaniškų“ laikų asmenį, asmeniškai patvirtinusį, kad mirštantys iš bado žmonės… valgė žmogieną! Baisiausiame siaubo filme turbūt nerastume pasakojimo, kaip šeima iš bado žudo mažiausią kūdikį, kad jo kūneliu… pamaitintų ir išgelbėtų nuo bado kitus vaikus... Kanibalizmas Europoje! Viename laikraštyje dirbau kartu su ukrainiete, kuri pasakojo, kaip naktimis žmonės kirto obelis, serbentų krūmus, degino avilius su bičių šeimomis… Kad tik nieko neliktų! Tos moters (Ž.N.) vyras buvo KGB karininkas. Bet ji negalėjo tylėti. Ji atvirai pasakojo apie kolchozų erą Stalino saulės šalyje. Tokių „istorijų“ prisiklausiau dešimtis, jei ne šimtus. Bet ir šiandien siaubingai nuprotėję komunizmo gynėjai viską neigia. Holodomoro nebuvo! Buvo naciai, fašistai, buožės! Kas tik nori. Bet nebuvo jokio bado. Stalinas buvo geras. Tai esą amerikonų ir smetonininkų propaganda...Tai gal ir Holokausto nebuvo? Jis irgi prasideda ta nelemtąja H raide. Ne, raidė čia, aišku, niekuo dėta. Juk ir švenčiausi valstybių simboliai Herbas, Himnas prasideda ta raide. Tik mes vis mažiau juos gerbiame. Vis rečiau jais didžiuojamės. O į Valstybės vėliavą snukį nusišluosčiusį pašlemėką pagerbiame… premija. Tai kokį pavyzdį propaguojame jaunajai kartai? Ar turime bent mažytį krislelį sąžinės ir savigarbos? Neturime! Kas mus pavertė jau ne Homo Sapiens, o Homo Debilus? Gal irgi kaltas Hakenkroicas, kurį esame įpratę vadinti svastika? Bet juk ne ženklas kaltas. Jis egzistavo jau tada, kai dar buvome verti žmogaus vardo... Kokia Haliucinacija (kliedesys) mus apsėdo, kad nebeprisimename dar Anglijos parlamento prieš šimtmečius priimto asmens neliečiamybės įstatymo – Habeas corpus. Vaikus ne tik plėšiame iš motinų rankų, o motinos (neatleisk joms, Viešpatie!) žudo juos. Žudo! Joks žvėris taip nedaro. Joks! Žvėrimi tampa ... žmogus. Kuo labiau kišamės į visuomenės gyvenimą, į šeimas, tuo labiau tolstame nuo protėvių meilės žmogui ir šeimai, nuo pagarbos mirusiųjų atminimui. Vėlines paverčiame Helovino balaganu. Hašišas, Heroinas ir šimtai kitų Haliucinogenų mus verčia ieškoti tik Hedonizmo (malonumų), o apsvaigę jaučiamės Hegemonais. Tačiau Viljamo Šekspyro Hamletas į klausimą „Būti ar nebūti?“ šiandien atsakytų pesimistiškai. Nebus „Hepi end“. Geros pabaigos sunku tikėtis. Heteroseksualumas (normalus lytinis potraukis kitai lyčiai) šiandien vis agresyviau puolamas kaip Homoseksualumo priešas. Hosana, Hosana! Argi kada nors, kas nors, išskyrus sovietmetį, persekiojo šiuos gamtos kitaip suformuotus asmenis? Hormonai ne mūsų rankose. Bet kai su Gamta pradedama kariauti „įstatymais“, draudimais, teismais ir persekiojimais, visada laimi tik Gamta. Dažnai neblogas vaistas būna ir Humoras. Kartais reikia ir Satyros. Bet dar niekada nepadėjo Hipertrofuota nesąmonė… O artėjant trejiems rinkimams, Humanizmas tampa toks menkutis, kad ir rašyti jį didžiąja raide darosi lyg ir nepadoru. Koks ten humanizmas, jei daugybė į postus nusitaikiusių pretendentų mielai kliaujasi juos remiančių kanibalų paslaugomis. Kuo daugiau prarysime priešų, tuo geriau bus… Kam? Tik ne Lietuvai. Stebėkime „rinkimų“ skerdynes. Kuo didesnės gerklės, tuo didesni ir rėksnių dantys. Ir jų skrandžiai gatavi suvirškinti mus visus. Pašauktųjų daug, bet maža išrinktųjų. Taip sakė Raštas. Dabar, deja, negalima pasikliauti ir Jo išmintimi. Atsirado dar vienas žodeliukas – „nupirktųjų“. Skaudžiausia, kad ir „perkama“ ne savo pinigais... O dar skaudžiau, kad tai mes patys „parsiduodame“. Už saldų melą ir tūkstančius kartų girdėtus pažadus arba už iš ekrano neišlendantį „gražų vaizdialį“, kaip sakė MŪSŲ į Europarlamentą išrinktas Herojus. Jeigu kilo klausimas, kodėl daugybė žodžių, prasidedančių H raide, išskirtinai rašomi didžiąja, tai pabandysiu atsakyti.
Kai dar nieko, ničnieko nebuvo, kai tas milijoną kartų mažesnis už musės kakutį energijos taškelis sprogo, pats pirmas Visatoje atsirado VAN-DE-NI-LIS! Nuo šio, H raide dabar žinomo pirmojo periodinės elementų sistemos lentelės cheminio elemento, prasidėjo VISKAS. Kai jis susijungė su deguonimi, atsirado vanduo. Žinokime, kad ir šiandien Visatoje daugiausia to cheminio elemento. O apskritai Visata beveik tuščia… Mūsų regima ir juntama materija yra tokia mizerija, kad sakoma, jog ji vargu ar sudaro penkis procentus visos Visatos… Tik mes, dovanai gavę Žemę, žinodami, kad nė cento nenusinešime į dulkių karalystę, gatavi vienas kitam perkąsti gerklę. Gal bent kartais prisiminkime Holodomorą, Holokaustą, Hamasą… Bandykime išlikti Homo Sapiens, o ne Homo Debilus… Jeigu nesugebėsime, tai nepaprastai greit visi susitiksime Harmagedone. Nuo H viskas prasidėjo, H viskas ir baigsis.
Atgal
.jpg)
