VISUOMENĖ
2023.12.15. KULTŪROS AUKŠTAITIS
Andrejus Vergejenko,
Visagino viešoji biblioteka, bibliotekininkas
Tėvai išmokė: daug skaičiau,
Gyvenimą savom akim mačiau.
Tikėjau, kad viltis laiku mane pašauks,
O viesulas neras manęs ir nepalauš.
Algirdas Kavaliauskas
Kultūros žmogus jaučia kultūrą, kaip vidinį atsakomybės lauką su dominuojančia joje kultūrinių vertybių hierarchija, ribojančia asmenybės laisvę ir įpareigojantį ieškoti atsakymo į vertybiniu požiūriu imlų klausimą – kas yra svarbu ir kas - nėra reikšminga?.. Remiantis šiuo požiūriu galima teigti, kad kuo labiau kultūringesnis yra žmogus, tuo labiau jis jaučia atsakomybę už sąlygas, kurios įtakoja kultūros formavimosi procesą.
Istorikas, poetas, žurnalistas, mokytojas, dėstytojas, mokslinis konsultantas, humanitarinių mokslų daktaras Algirdas Kavaliauskas visą savo gyvenimą skyrė Lietuvai, jos kultūrai, kalbai – lietuvybės puoselėjimui. Apie tai galima spręsti pagal biografijos faktus, kurie iškalbingai rodo šios asmenybės vidinių nuostatų sąsają su išoriniu pasauliu.
Straipsnio autorius ir dr. A.Kavaliauskas kiemelyje
2006 m. dr. Algirdui Kavaliauskui skirta Stanislovo Rapolionio premija
Jis gimė Rokiškyje gražias lietuviškas tradicijas puoselėjusioje šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą stojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą studijuoti istorijos. Jame baigė ir aspirantūrą, toliau gilino žinias doktorantūroje užsienyje.
Dirbamas Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dab. Gedimino technologijos universitetas) Istorijos katedroje, kitose aukštosiose mokyklose, bendraudamas su studentais, doc. dr. Algirdas Kavaliauskas daug dėmesio skyrė gražiajam Rokiškiui su raudonų plytų bažnyčia, kurioje buvo krikštytas Algirdas-Antanas; tankiems Ragelių miškams, saugojusiems laisvės kovotojus nuo okupantų, kur kovojo jo dėdė Motiejus, paskui nuteistas sušaudyti, vėliau mirties bausmė buvo pakeista 25 metų kalėjimu Vorkutlage; Jūžintų baroko gulbei, kur meldėsi gausi jo giminė, o dabar, neskaitant atžalų, teliko jis vienas ir kt.
1996 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dirbo laikraščio Laisvoji Lietuva redaktoriaus pavaduotoju. Važinėjo po šalį, rinko medžiagą ir spausdino reportažus, straipsnius apie jaunuosius lietuvius imigrantus.
Grįžęs į Lietuvą užėmė atsakingas pareigas Visagino savivaldybėje. Būdamas Visagino savivaldos atstovu euroregione „Ežerų kraštas“, rinko medžiagą ir išleido knygą apie šios tarptautinės asociacijos istoriją ir veiklą. Dėstė įvairiose šalies ir užsienio aukštosiose mokyklose.
Visagino mieste Algirdas Kavaliauskas žinomas kaip Aukštaitijos krašto patriotas ir nepralenktas jos istorijos žinovas, metraštininkas. Parašė net šešias knygas apie Visaginą ir Šiaurės Aukštaitiją, kurias teigiamai recenzavo devyni aukštus mokslinius laipsnius ir vardus turintys šalies mokslininkai.Monografijoje „Po išskleistais gervės sparnais: iš Visagino ir apylinkių kultūros istorijos (1970-2008)“ nagrinėjamos miesto ir apylinkių kultūros problemos, kultūros ypatumai Rytų Lietuvoje. Už parašytas knygas turi apdovanojimų.
2006 m. už knygas, skirtas Visagino ir apylinkių istorijai bei jų ateičiai, dr. Algirdui Kavaliauskui skirta Stanislovo Rapolionio premija.
Knygosemokslininkas akcentuoja žmonių lietuvybės puoselėjimą, pagarbą savajai kalbai, patriotizmo skatinimą, meilę gimtajam kraštui, pasiaukojimą, atjautą, kilnumą – kaip pastovią, t.y. nekintančią, žmogiškąją egzistenciją palaikančią amžinąją vertybę, leidžiančią asmenybei atlaikyti laiko išbandymus ir išsaugoti savastį kintančio pasaulio verpetuose. Dėmesį skyrė valstybinei kalbai, kaip vertybei, padedančiai formuotis pilietinei visuomenei, stiprinančiai žmonių supratimą ir pasitikėjimą vieni kitais, gerinančiai, palengvinančiai visų gyventojų bendravimą.
Už visuomeniškai aktualią publicistiką 2015 m. Lietuvos Seimo valdybos apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. 2021 m. įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus žurnalistikai“.
Vydūnas rašė: „Kultūra yra žmoniškumas, aukštasis doros būvis, tvirta žmogaus sąžinės galybė.“
Norint, kad žmogus perimtų kultūros vertybes, bręstų kaip asmenybė, būtinas jo sąmoningas požiūris į kultūrą, nes nuo kultūrinės žmogaus savimonės, arba Vydūno žodžiais teigiant – „tvirtos sąžinės galybės“, priklauso jo socialinė ir dvasinė egzistencija. Tik žmogaus ir kultūros sąveikoje atsiranda aukščiausias žmoniškumas, – aukštų vertybių pasireiškimas per žmogų.
Šiuolaikiniame pasaulyje ir civilizacijos vystymosi eigoje žmogus nustoja galvoti apie tai, kas jis yra, ir pradeda galvoti apie tai, kaip jis atrodo. Išorė ir išoriniai dalykai dominuoja virš vidinių, kultūrinių vertybių; asmens veikimo laisvė, t.y. teisė, tampa viršesnė už pareigą. Tapatumo jausmas tampa neaktualus. Kintanti vertybių sistema, taip pat kaip kylanti nauja pasaulėžiūra globalizmo sąlygomis naikina tą nematomą, bet svarbų ryšį tarp žmogaus ir jo protėvių (atsakingai ir dairiai) puoselėjamų vertybių, kada kalba ir žodis turėjo lemiamą reikšmę asmenybės formavimuisi. Pokytis pasaulyje niveliuoja natūralų savireguliacijos principą, kada atitinkamame raidos etape – santykyje tarp kultūros ir žmogaus – vyko aktyvus bendradarbiavimo ryšys. Nebejaučiamas priežasties ir pasekmių ryšys, dingsta kultūros nuovoka. Šiuo požiūriu labai svarbus yra šviesuolių vaidmuo visuomenėje, kurie nepaisant augančio abejingumo kultūros visumai, rūpinasi žmogaus dorovingumu ir žadina individualų sąmoningumą, rodydami pavyzdį savo pasiaukojančiu darbu ir aukšta kultūra.
Humanitarinių mokslų daktaras Algirdas Kavaliauskas savo kūryboje pagrindiniu leitmotyvu pasirinko unikalią Lietuvos kultūrą su lietuvybės šerdim, visuomenės būtį ir Lietuvos valstybės ateitį, kurios centre yra žmogus su individualia pasirinkimo laisve. Švietimas yra įsipareigojęs žmogui padėti jam subręsti, tačiau pats žmogus renkasi, kaip jam taisyklingai arba netaisyklingai tari vieną ar kitą žodį, ir gerbiamas mokytojas visu savo pavyzdžiu bei gyvenimu stengiasi parodyti, kad meilė savo šaliai, žmonėms, kurie joje gyvena, kultūrai, kuri juos dvasiškai užaugino, verta to, kad gyva kalba, taip pat kaip ir kultūra, ryšyje su istorija, būtų verti pagarbos.
Bendras kultūros lygis, anot dr. Algirdo Kavaliausko, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, nuo kiekvieno Lietuvoje gyvenančio žmogaus dvasinės brandos ir sąmoningumo lygio, nuo gebėjimo naudotis turimomis vertybėmis ir galimybe jas asmeniškai turtinti, remiantis tuo atsakomybės lauku, kurį kiekvienas žmogus asmeniškai turi.
Tausokime mūsų kalbą ir kultūrą. Skaitytojų vardu dėkoju gerbiamam mokytojui už skaisčią ugnį, kuri liepsnoja jo knygose, ir šviesą, kuri jaučiama kiekviename puslapyje.
Atgal
.jpg)
