VISUOMENĖ
2024.04.25. Kelionė laiku arba apie Hubertą Rocherą iš Prancūzijos kaimelio
1918 m. balandžio 26 d. Flandrijos mūšio lauke žuvo 21-erių metų Prancūzijos kariuomenės dragūnų pulko leitenantas Hubertas Rocheras.
Kai Hubertas išėjo į frontą, tėvai nusprendė miegamojo neliesti ir laukti jo sugrįžimo.
Atėjus žiniai apie sūnaus žūtį, sielvarto apimti tėvai priėmė sprendimą: kambarį palikti neliestą, o įėjimą užmūryti plytomis. Kai 1935 m. atėjo laikas parduoti namą, naujiems savininkams buvo duotas nurodymas, kad joks daiktas nepaliktų kambario.
Hubertas Rocheras yra vienas iš milijonų, kuris žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą
Kambarys buvo atidarytas prieš porą metų ir parodytas vietos valdžiai. Praėjus 102 metams miegamasis liko nepakitęs: ant rašomojo stalo vis dar gulėjo atidarytas cigarečių pakelis, ant pakabos – kandžių sukapota forma, ant naktinio staliuko – sudžiūvusios gėlės, lentynose išblukusios knygos...
Jaunuolio tėvai padarė tik keletą pakeitimų: ant stalo padėjo butelį su užrašu: „Žemė iš Flandrijos, ant kurios mirė mūsų sūnus“, o ant lovos - jo pomirtinį apdovanojimą.
Hubertas buvo palaidotas gimtajame kaime.
Hubertas Rocheras yra vienas iš milijonų, kuris žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą.
Statistika yra negailestinga, tačiau negalima pamiršti, kad kiekvienas statistinis vienetas yra žmogus, kuris gali turėti mylinčius tėvus ir norą gyventi.
Žengimas į kambarį yra tarsi kelionė laiku.
Vertė Andrejus Vergejenko, Švedija
Atgal
.jpg)
