VISUOMENĖ

2024.06.06.Dangus ir žemė

Klaipėdos krizių įveikimo centro vadovė (2002 -2022)

Psichologė Rita Staršelskienė

Semiu iš šulinio žvaigždes,

O jų vis nemažėja.

Virš galvos atviras dangus

Regiu, jas beria, sėja.

Semiu, semiu ir man atrodo,

Kad aukštumos ir žemumos susilieja

Ir žiedų spalvos ...

Prie šulinio palinkus obelėlė

Man kužda: Kai Meilė sieloje užauga,

Dangus ir žvaigždės buveinę

Žemėj randa. (Autorė Rita Bijeikytė – Gatautė)

KKĮC pagalbos horizontai, išgyvenantiems asmeninę krizę

Klaipėdos krizių įveikimo centras (toliau – KKĮC) buvo įkurtas 2002 metų vasario 14 dieną, atsižvelgiant į aukštą savižudybių skaičių Klaipėdos mieste nuo 1997 m. iki 2001 m.

Jau 2002 m. gruodžio 4 dienos Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje vyko konferencija ,,Krizių įveikimo darbo organizavimo ypatumai, problematika ir strategija Klaipėdos mieste“, kurioje buvo priimta rezoliucija apie krizių sprendimo būdus, siekiant stabdyti psichosocialinės dezadaptacijos epidemiją.

2002 m. 2003 m. KKĮC savanoriai organizavo seminarus rizikos grupės žmonėms, išgyvenantiems netektį, ,,Linkuvos“ laivo ekipažo žuvusiųjų artimiesiems bei asmenims, patyrusiems krizės sunkias pasekmes. Vyko seminarai tarpasmeninių santykių šeimoje problemoms spręsti, kuriuose dalyvavo Daugiavaikių šeimų bendrijos nariai, nepasiturintys klaipėdiškiai. 2002 metais Klaipėdoje Prano Domšaičio galerijoje viešėjo rašytojas Tomas Venclova su jauna žmona Tatjana. Mūsų nuostabai jo jautri širdis atkreipė dėmesį į mūsų visuomenišką darbą ir neliko abejinga. Prabėgus daugeliui metų supratau, kad jau tuo metu buvo nurodyta darbo kryptis – klaipėdiškiams konsultacijos žodžiu, raštu.

Rita Staršelskienė su bendramintėmis, daug metų dirbančiomis savanorėmis visuomenėje

Dvidešimt veiklos metų praskriejo taip greitai kaip skriejant greitkelyje. Pradžioje KKĮC veiklai vykdyti patalpų neturėjome, teko mažinti mūsų veiklos apimtį, daug laiko dirbti savanoriškumo principu.

2002 metų viduryje Klaipėdos krizių įveikimo centro koordinatorė Rimantė Vasiljeva supažindino mokyklose jaunuolius(es), įstaigų vadovus, mokinių tėvus su vykdoma laiškų programa „Laiškas giminingai sielai“, aplankydama Klaipėdos mokyklas: Liudviko Stulpino, Smeltės, Žemynos, M.Mažvydo, Aitvaro, Versmės, Aukuro, Vitės, Ąžuolyno gimnazija ir Naujakiemio suaugusių mokykla. Plačiai buvo paskelbta informacija spaudoje, lankstinukuose, bibliotekose apie vykdomą programą ,, Laiškai giminingai sielai“.

KKĮC psichologai atliko milžinišką darbą, psichologinė pagalba laiškais buvo suteikta 120 klaipėdiečių. Jų tarpe buvo studentų, sulaukta laiškų iš žmonių su negalia, kurių komunikavimo galimybės ribotos dėl įvairių klausos, judėjimo defektų, dauguma skundėsi vienišumu.

Miestiečiai pastebėjo, rašė mums, kad knygynuose jau yra knygų savižudybės tema, kurias parašė žymūs suicidologijos mokslo tyrinėtojai, tačiau šių knygų mokslinis turinys daugiau skirtas specialistams, negu eiliniam žmogui. Todėl mūsų savanorių buvo pradėtas rengti naujas leidinys ,,Laiškas giminingai sielai“, kurį parėmė LR Seimo narys a.a. Vytautas Šustauskas ( 2000 m.-2004 m. kadencija), klaipėdiečiai Linas Rudys, Rita Bekerienė, Vilma Jankauskaitė, Aidas Malinauskas, Alfonsas Grišius, Mindaugas Malakauskas, Laura Majauskaitė, Vida Lukošiūtė) ir daugelis kitų geru žodžiu, patarimu.

Projekto koordinatorė Rimantė Vasiljeva buvo leidinio sudarytoja, ji sugrupavo problemas pagal temas:,,Nepasitenkinimas savo išore“, ,,Vienišumas“, ,,Atstumimo baimė“, ,,Savęs ieškojimas“, ,,Santykiai su tėvais“, ,,Sunkumai moksle“, ,,Meilė, sugebėjimai atsiskleisti“.

Laiško herojė Lina negali priimti savo kūno išorinės tikrovės, ji jaučiasi ,,stora“,,neužauga, su iškreiptu stuburu‘‘, ji yra neišgirsta nei mamos, brolio pašiepta.

Iš pradžių mergina stengėsi spręsti problemą ne iš vidaus, bet keisdamasi išoriškai.,,Stengiausi kuo gražiau rengtis,, kuo geriau mokytis, bet iš to niekas neišėjo“. Gilų liūdesų ji išsako šiais žodžiais:,,Jūs esate mano vienintelė viltis,(...) tiesiog maldauju , kad tik man šiek tiek padėtumėte“.

Nepasitenkinimo savo išvaizda priežastis tame, kad mergina save vertina taip, kaip jos elgesį vertina kiti. Paauglystėje, jaunystėje yra labiau svarbus kitų kitų vertinimas, šiuo atveju mokyklos draugų. Grožis yra subjektyvus, ,,skonio dalykas“ negalime šimtu procentų tai įvertinti. Išorei priskiriame ne tik kūno formas, bet ir balsą, gestus, veido bruožus, mimiką.Išorė turi būti tikra ir atspindinti asmenybę, o ne ją maskuojanti. Gal per daug sureikšmino savo netobulumą? Pamąstykime, kam patinka kompleksų maišas, kuris sau nepatinka? Viename straipsnyje žurnale ,,Cosmopolitan“ siūloma kalbėti apie išvaizdą šmaikščiai: ,,Bet kurį bruožą galima pavadinti jausmingu, kerinčiu, karališku. Dėl plačių klubų, sakyk, kad turi labai moterišką figūrą“. Sutikite, kai žmogus pradeda save gerbti visapusiškai, jis pradeda jausti atsakomybę už savo teises, teisę gerai jaustis, ir nori, kad su juo kiti elgtuosi pagarbiai. Brandžiai asmenybei nuomonė kaimynų, kolegų nėra svarbiausia.

Daug laiškų buvo sulaukta vienišumo, atstumimo, baimės tema.

Raineris Marie Rilkė rašė: ,,Dižiausia dviejų žmonių ryšio prasmė – sergėti vienas kito vienatvę“. Filosofas Epiktetas teigia, kad žmogus vienišas ne tada, kai praranda žmones, bet tada, kada praranda norinčius jam padėti.

Laiško herojė Regina vienišumo priežastį mato savo išvaizdos ,,bjaurume“. Reginos nepilnavertiškumo jausmą gilina baimė būti atstumtai. Vieną kartą ji bandė susirašinėti su drauge, nusiuntė nuotrauką jai, bet atsakymo taip ir negavo. Regina daro išvadą ,,Gal ji išsigando manęs?“.Kuo mažiau dėmesio skiriame atstumimui, tuo baimė būti atstumtam mažėja. Bendravimo kliūtimi gali būti drovumas, kurį galime įveikti lavinant pasitikėjimą savimi:

Aktyviai išsakyti asmeninius interesus, poreikius, jausmus, norus;
Priimti kitų interesus, poreikius, jausmus, norus, nuostatas ir suvokti;
Atmesti neužsitarnautą kritiką, nepelnytus pagyrimus;
Patiems išsakyti pagyrimus, kritiką;
Mokėti užmegzti kontaktus, išlaikyti ir nutraukti, jei nepageidaujamas;
Leisti suklysti sau pačiam;

Laiško herojė studentė Rosita išgyveno tėvų netektį ir našlaitės dalios sunkumus. Ji gyveno pas senelius, kurie dažnai šaukia, mušasi ...kokia prasmė gyventi, jei širdis pilna skausmo ? – klausia laiške.

Mes norime būti priklausomi nuo kitų žmonių, nes tai teikia saugumo jausmą.Tačiau per daug tapę priklausomi nuo aplinkinių poelgių, jų nuomonės, mes tampame nesavarankiškais. Galbūt nesugebėjimas atleisti mamai, kad ją paliko dar kūdikį, yra merginos svarbi nelaimingumo priežastis.

Meilės tema buvo sulaukta daug laiškų. Vienas autorius klausė: ,,Kodėl mes mylime tuos, kurie nemyli mūsų, ir kodėl abejingi tiems, kurie myli mus?“.

Dalį tiesos galime mėginti įžvelgti ir galime plačiau tai aptarti. Fizinė trauka – pirmas ir pats žemiausias vyriškojo išrankumo lygmuo, kurį veikia kas matoma televizoriuje, žurnaluose. Emocinė trauka – sekantis lygmuo, nes vyras tuo metu gali suprasti ar ji patinka jam kaip individualybė, paskui seka protinė trauka, kai vyras domisi moters mąstysena, atkaklumu, drąsa...gabumais. Dvasinės traukos pagrindą sudaro suvokimas jog jumyse yra tai, ko reikia tam žmogui, kad jo ar jos siela suklestėtų.Tai žinojimas, kad su tuo žmogum dalysitės savo jausmais ir drauge tobulėsite.Kai būsite pasiruošę, jūsų sielos pora pasirodys.Sielos draugai sugeba pakilti virš priekabumo, savanaudiškumo, pasitelkiant meilę, slypinčią širdies kamputyje.

Leidinyje ,,Laiškas giminingai sielai“ tikybos mokytoja Vida Žirnova paruošė informaciją ,,Moralinis savižudybės vertinimas“ pagal katalikiškąją tradiciją.

Autorė teigia: ,,Savižudybė moralės požiūriu neleistina kaip ir žmogžudystė, nes panaikinamos teisingumo ir meilės pareigos artimui bei giliausia savo esme atmetama Dievo Kūrėjo valia“.

Žmogiškasis gyvenimas yra dovana ir pareiga tuo pačiu ...dovana todėl, kad žmogus negalėtų savęs sukurti, pareiga – todėl, kad žmogus privalo tinkamai šia dovana naudotis. 2000 metais tikybos pamokose mokiniai turėjo užduotį – parašyti laišką žmogui norinčiam nusižudyti ar turinčiam tokių minčių.

Kvietimas įsiklausyti į vaikų parašytas mintis, jų atsakymai nuoširdūs:

Artūras VIII kl.,,Aš pasakysiu tau vieną dalyką: Tikėk Dievą ir būsi išgelbėtas“.

Evaldas IV kl. ,,Niekam Dievas neleidžia žudytis, nes tai yra blogis.Jei nusižudysi, labai tavo tėvams skaudės širdį, ir negalėsi žaisti su draugais, negalėsi būti geriausiu pasaulyje krepšininku“.

Edgaras X kl.,,Tu gimei gyventi, o ne žudytis“

Dina X kl.,,Nepasiduok velnio gundymams. Žinai, velnias – blogio psichologas, kuris tau pataria žudytis, daryti nusikaltimus.Klausk patarimo ir išeities pas gerąjį psichologą“.

Kviečiu surasti miesto ir mokyklų bibliotekose leidinį ,,Laiškas giminingai sielai“ (Klaipėdos universiteto leidykla, 2004m.) ir tikrai rasite atsakymus į kamuojančius klausimus. Porą eilėraščių meilės, draugystės tema:

Eikim

Paukštis, staiga pajutęs vanagą,

Krykia iš tolių aplinkui visiems.

Braška medžių šerdys ir šakos

Per audrą paklaikusią ginasi.

Gina save vabalėlis mažiausias,

Jūra trūnėsius išmeta į krantą.

Nejaugi, žmogau, tavo balsas

Liks kurčias tarp brolių šį kartą?

Nejaugi, mes gimėm, kad tuoj išeiti,

Užmiršus giliausius jausmus, troškimus?

Per ryšį su meile, per maldą, eikim!