VISUOMENĖ
2024.07.11. LIETUVA NEPASIDUOS, KOL DAINUOS
.jpg)
Antanas Šimkūnas
Žurnalistas
Tą šeštadienio vakarą, kai Kaunas pradėjo Šimtmečio Dainų šventę, grįžau iš Palangos, kur į paskutinę kelionę palydėjau kraštietį, klasės draugą, buvusį Palangos vidurinės mokyklos direktorių Joną Brazdžionį, išleidusį 6 eilėraščių knygas, apdainuojančias Lietuvą ir gimtąjį Pasvalio kraštą.
.jpg)
Šokių šventės, vykusios Kaune 1937 m., dalyviai žygiuoja miesto gatvėmis
Vakare žiūrint transliaciją iš Kauno dainų slėnio vis pynėsi pasigėrėjimas, graudulys, prisiminimai... Ir aš vėl su Jonu Brazdžioniu 1950 metais pirmą kartą važiuoju į Vilnių, kur liepos 17-22 dienomis vyko pirmoji jau antrą kartą okupuotoje Lietuvoje Dainų šventė. Važiavome traukiniais su vidurinės mokyklos choru. Pamenu, kaip prieš išvykstant į Vilnių reikėjo skubiai išmokti atlikti naują, A. Venclovos parašytą tarybinį Lietuvos himną, nes V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ okupacinė valdžia nebeleido giedoti. Daugeliui choristų tai kėlė pasipiktinimą, nusivylimą. Ir mes su Jonu Brazdžioniu to kartėlio negalėjome nusikratyti net Vilniuje. Užkopę į Gedimino pilį žavėjomės mūsų didžiavyriais, garbinga Lietuvos istorija ir svarstėme - argi mes amžinai turėsime dainuoti pagal okupantų užgaidas? Aš tuomet jau buvau prisiklausęs „Amerikos balso“, nes kaime turėjau detektorinį radijo aparatėlį, todėl sakau Jonui: ne, ne Lietuva nepasiduos... Jonas pridūrė: kol dainuos...
Atgal.jpg)
.jpg)
