Antradienį ES pradėjo plataus masto antimonopolinį tyrimą dėl „Google“ įmonės, kilus susirūpinimui dėl to, kad ji išstumia konkurentus iš itin pelningos interneto reklamos rinkos. Tyrimo metu bus „vertinama, ar „Google“ pažeidė ES konkurencijos taisykles, teikdama pirmenybę savo pačios internetinės reklamos technologijų paslaugoms“, teigiama pranešime. Bus tiriama svarbi „Google“ verslo, kurio daugiau nei 80 proc. pajamų praėjusiais metais buvo gauta iš reklamos, t. y. 147 mlrd. dolerių (124 mlrd. eurų), dalis.

PIRMADIENĮ PARAGINAU VYRIAUSYBĘ IR OPERACIJŲ VADOVĄ PANAIKINTI PRIVALOMĄ KAUKIŲ DĖVĖJIMĄ, KURIS JAU SENAI NEBĖRA EFEKTYVUS ARBA PATEIKTI DĖVĖJIMO NAUDĄ PAGRINDŽIANČIUS NENUNEIGIAMUS ARGUMENTUS!

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė pirmadienį paragino „suderintais veiksmais“ padėti atsigauti po didžiausio per kelis dešimtmečius žmogaus teisių padėties pablogėjimo pasaulyje ir, be kitų dalykų, atkreipė dėmesį į padėtį Kinijoje, Rusijoje bei Etiopijoje.„Kad atsigautume po didžiausios ir sunkiausios per mūsų gyvenimo laiką nesėkmių žmogaus teisių [srityje] kaskados, mums reikia gyvenimą keičiančios vizijos ir suderintų veiksmų“, – prasidedant JT Žmogaus teisių tarybos 47 sesijai sakė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet). „Itin didelis skurdas, nelygybė ir neteisybė auga. Demokratinė ir pilietinė erdvė mąžta“, – įspėjo ji. JT žmogaus teisių komisarė išreiškė didelį susirūpinimą dėl padėties virtinėje valstybių, bet nurodė, kad itin didelį nerimą jai kelia pranešimai apie „rimtus pažeidimus“ karo draskomame Etiopijos šiauriniame Tigrėjaus regione, kur badas gresia maždaug 350 tūkst. žmonių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) stebi nemažėjantį disponavimą grynaisiais pinigais. Vien šiuo metu tarnybos atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose rizikingiausiuose verslo sektoriuose skaičiuojama, kad galimai neapskaitytų grynųjų pinigų bendra suma siekia apie 100 mln. eurų. Sunkiausi finansiniai nusikaltimai daromi naudojant grynuosius – slepiami pridėtinės vertės (PVM) ir kiti mokesčiai, mokami atlyginimai vokeliuose, neapskaitomos pajamos siekiant nuslėpti veiklos mastą. FNTT tvirtina, kad pokyčiai ir grynųjų pinigų ribojimai būtini. „Jau ne vienerius metus stebime, kad grynieji pinigai yra patogiausia priemonė finansiniams nusikaltimams daryti. Beveik kiekvienos kratos metu pareigūnai pas įtariamuosius randa didelius kiekius grynųjų pinigų – pas vieną asmenį buvo rasta 1,2 mln. eurų. Įmonėms sudarytos palankios sąlygos vykdyti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, jų neįtraukti į apskaitą ir dirbtinai susimažinti mokėtinus mokesčius. Dar blogiau, kai darbuotojams darbo užmokestis išmokamas vokelyje. Nukenčia ne tik valstybė, bet ir pats žmogus, prarandantis socialines garantijas ar galimybę pasiimti paskolą. Problema yra seniai žinoma, ne kartą siūlėme tobulinti teisinį reglamentavimą ir riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais“, – teigia FNTT direktorius Antoni Mikulskis.

Vydūnas savo knygoje  „ Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ rašė: Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė.  Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Tik tuomet sieloje tyliai suskambės: tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima [Alkas.lt., 2018-10-14]. Šią   mums palaimą teikiančią Tėvynę norėjo iš mūsų širdies išplėšti 1940 metais į mūsų žemę įsiveržusi sovietinė kariauna su savo kraujo spalva pažymėtomis žvaigždėmis ir vėliavomis, keiksmažodžiais, sėdama pakeliui kančią, ašaras  ir mirtį.  Krauju pasruvo mūsų žemė.  Vincas Mykolaitis –Putinas savo eilėraštyje „Liaudies daina“ rašė: Nuo Baltijos jūros lig Vilniaus kalnelių / Dejuoja lietuviai maskolių naguos. / Su ašarom gula, su ašarom kelia [...] /  Dejuoja vergijoj visi darbo žmonės,/ Paskendę skurde ir nelaimėj karčioj. / Lygybės, brolybės ir laisvės svajonės / Išnyko žiaurioj bolševikų valdžioj.

Visų pirma nusiimkim spalvotus vaikiškus akinėlius, kuriuos mums kasdien uždeda ekranai iš visų pasaulio šalių, tada taip greit viską suprasim, kad ilgai stebėsimės, kaip anksčiau to nesupratom. 

Penktadalis pacientų (19 proc.) prisipažįsta davę kyšį valstybinėse klinikose ar ligoninėse, ketvirtadalis (25 proc.) – bent kartą pasinaudoję turimais asmeniniais ryšiais. Kyšininkavimo sveikatos apsaugoje lygis Lietuvoje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES), rodo „Transparency International“ 2021 m. Pasaulinis korupcijos barometras. Rumunijoje kyšį sveikatos apsaugos sektoriaus atstovams prisipažįsta davęs kas penktas pacientas (22 proc.). Tai yra vienintelė ES valstybė, kurioje kyšininkavimas sveikatos apsaugoje didesnis nei Lietuvoje. Danijoje kyšį gydymo įstaigose teigia davę 1 proc. pacientų, Estijoje – 2 proc., Latvijoje bei Lenkijoje – po 10 proc.

Pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet, palyginti su pernai, pakilo viena pozicija – iš 31 į 30-ąją tarp 64 valstybių. Geriausiai Rytų Europos regione, kuriam priskiriamos ir Baltijos šalys, pasirodė iš 28 į 26 vietą pakilusi Estija. Pakilti Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD sudaromame reitinge labiausiai padėjo viešojo sektoriaus rodiklių grupė, kurios vertinimas per metus pakilo iš 33 į 31 vietą, skelbia eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“. Į aukštesnę poziciją pakilti Lietuvai neleido verslo efektyvumo grupės rodikliai, kuriuose šalis iš 24 pozicijos nukrito į 30 vietą.

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procese yra tobulintinų veiklų: elektrinės uždarymo darbai ne visada atliekami laikantis grafiko

Vargu ar šiandien dar atsirastų tokių, kurie pageidautų įsivaizduojamos „laiko mašinos“ bilieto pavyzdžiui, į 1985-uosius. 

Gali būti, kad negrįžtamo klimato atšilimo taškas jau pasiektas, perspėjo mokslininkas, vadovavęs didžiausiai visų laikų ekspedicijai į Arktį. 

Daug kas mūsų krašte su didžia pagarba mini Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago vardą.

Ir toliau stebime, kaip mūsų politinė klasė nekenčia skaičių, kaip velnias kryžiaus bijo atviros, realios, rimtos ir šiek tiek teisingesnės politikos

Tarsi galingos birželio liūtys per Lietuvą nuvilnijo nugriaudėjo keli skandalai, nustelbę ne tik būtiniausius besibaigiančios Seimo pavasario sesijos darbus, bet ir dėl blėstančios pandemijos optimizmu trykštančius valdžios vyrų ir moterų pareiškimus. Būčiau netikęs apžvalgininkas, jei juos apeičiau. „Duonos ir žaidimų!”(„Panem et circenes!“). Prieš keletą tūkstančių metų senovės Romos gyventojai šiuos reikalavimus išrėkdavo tiesiai į veidus valdantiesiems, ir šie neturėdavo kur dingti: tada patricijai dalydavo pinigus, maistą, kviesdavo liaudį pasižiūrėti gladiatorių kautynių, linčo teismų ar kitų kruvinų reginių. Nors Romos minios šūkis ir liudija kilnesnių tikslų stoką, vis dėlto pilietinė sąmonė tais laikais buvo būtent tokia. Ar šiandien kas pasikeitė? Rinkėjai šaukia politikams: atlaisvinkite karantiną, atverkite pinigines, nekelkite mokesčių, leiskite pramogas ir renginius, tada jus vėl rinksime ketveriems ar penkeriems metams. Ir ką jūs manote: Vyriausybė rengia verslui ar kokiai nors firmai parankų teisės aktą, o Seimo narys įvairiais būdais stengiasi jį paversti įstatymu. Taip ir įsivaizduoju, kad įsprunka koks loterijų ir lošimų srities lobistas į Seimą ir šaukia į veidą parlamentarui: stabdyk Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo projektą, neteik pasiūlymų dėl jo apmokestinimo, ir tuomet gerai gyvensi. Šis užuominą supranta, nes apžavai viliojantys – 50 tūkstančių…

Birželio 17-18 dienomis Užsienio reikalų ministerija rengia neformalų Lietuvos ir užsienio saugumo politikos ekspertų „Vidurvasario sniego susitikimą“ (angl. Midsummer Snow Meeting), kuriame bus aptariami transatlantinei bendruomenei kylantys iššūkiai ir atsakas į juos.

Istorija yra gera mokytoja, ji parodo kaip reikia elgtis, kad nepakartotume buvusių klaidų

Bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2020 m. sudarė 7,52 mln. tonų naftos ekvivalentu ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 3,3 proc. 2020 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (37,3 proc.) bei gamtinės dujos (26,2 proc.). Galutinis energijos suvartojimas 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,3 proc. Daugiausia – 41 proc. – energijos buvo sunaudota transporto sektoriuje. Šiame sektoriuje 2020 m. energijos suvartota 4,1 proc. mažiau nei 2019 m. Namų ūkiuose suvartota 26,8 proc. energijos, tai 0,9 proc. mažiau nei 2019 m. Daugiausia sunaudota kelių transporto dyzelino (1,65 mln. tonų), namų ūkių sektoriuje – biokuro (2,35 mln. m3) bei centralizuotai gautos šiluminės energijos (4,9 teravatvalandžių (TWh).

Pandemija padidino korupciją visoje Europos Sąjungoje, pranešė organizacija „Transparency International“. Padaugėjo atvejų, kai piliečiams prireikia asmeninių ryšių, kad galėtų gauti medicininę priežiūrą, o kai kurios vyriausybės išnaudoja krizę savo naudai. Kovos su korupcija organizacija 2020 metų spalio–gruodžio mėnesiais apklausė daugiau nei 40 tūkst. žmonių visose 27 ES valstybėse. Gautais duomenimis, vidutiniškai 29 proc. apklaustųjų pasitikėjo palankumu ar gerais santykiais su draugais ir šeima, kad galėtų naudotis viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros paslaugomis.

2021 m. birželio 14 d.  Kaune  vyko  žymaus Ukrainos išsivadavimo judėjimo vado, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario bei Lietuvos piliečio, plk. Eugeno Konovaleco (ukr. Євген Коновалець 1891–1938) 130-ųjų  gimimo metinių paminėjimas.

2021 m. birželio 13 d.  Kaune ir  Šakių rajone vyko Lietuvos laisvės kovotojo, dim. mjr. Prano Runo-Daugirdo (1916-1951) 70-ųjų žūties metinių paminėjimas.