Naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad 2022 m. antrąjį ketvirtį šalyje veikiantys komerciniai bankai nežymiai griežtino skolinimo standartus

Pastaruoju metu dažnai tenka išgirsti tokį klausimą: kodėl pasaulinės naftos kainos yra mažesnės nei 2012 metais, o degalai Lietuvoje - brangesni? Tad atsakau: 1. Pasaulinės naftos kainos, skaičiuojant JAV doleriais, išties yra mažesnės (2012 m. rugpjūtį jos siekė 112 JAV dolerių už barelį, o 2022 m. rugpjūtį - vos 97), bet dėl susilpnėjusio euro naftos kainos, skaičiuojant eurais, yra kiek didesnės (2012 m. rugpjūtį jos siekė 57 euro centus už litrą, o 2022 m. rugpjūtį - 60 euro centų).

Iš visų aikščių ir kampų sklinda konkuruojantys pasiūlymai, kokią mažą dujų ir elektros kainą reikia užtikrinti gyventojams. Reikia, ir turbūt ne tik gyventojams, bet ir verslui.

Švedija ne Lietuva, bet kartais verta pažvelgti kas vyksta kitoje Baltijos jūros pusėje. O vyksta įdomūs pokyčiai Švedijos būsto rinkoje: būsto kainos nuo metų pradžios smuktelėjo 7%, o būsto sandorių skaičius sumažėjo dviženkliu skaičiu (butų - 19%, o namų - 11%). Pagrindinės priežastys yra trys:

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–liepos mėnesių centrinės valdžios balansas, skaičiuojamas pinigų srautų principu, siekė 840,8 mln. eurų 

Per vienuolika šių metų mėnesių skolos išieškojimas iš 4039 draudėjų

Prieš prasidedant Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, Rusijos biudžeto pajamos augo itin sparčiai: augo tiek pajamos iš naftos ir dujų eksporto (dėl augančių naftos ir dujų kainų)

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad iki rugsėjo 1 d. turi būti baigta įrengti 100 naujų bankomatų Lietuvoje regionuose. Pasak jo, su projektu yra vėluojama, bet jo užbaigimas yra dienų klausimas.

Prezidentūrai pasiūlius kompensaciją už elektrą gyventojams mokėti ir po Naujųjų, ekonomistai tam pritaria ir sako, kad tęsti nuo pavasario galiojančią lengvatą reikėtų, kaip ir diskusijų, kiek ją būtų galima kelti, atsižvelgiant į šalies biudžeto išgales.

Šių metų birželio mėn. Lietuvos mokėjimų balanse[1] einamosios sąskaitos[2] deficitas padidėjo, tai daugiausia lėmė vienkartiniai veiksniai. Nors sumažėjęs eksportas ir išaugęs importas šiek tiek pablogino užsienio prekybos balansą, didžiausias deficitas fiksuotas pirminių pajamų balanse.

Remiantis naujausiais paskelbtais Lietuvos statistikos departamento liepos mėn. duomenimis, metinės infliacijos spartėjimas Lietuvoje slopsta. Vis labiau įtraukiant aukštesnės palyginamosios bazės efektą, kai kainos lyginamos su jau padidėjusiomis kainomis prieš metus, metinė infliacija prasidėjus rudeniui turėtų sumažėti. 

 Prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Visgi blogiausi lūkesčiai neišsipildė – nors šalies ūkio plėtra ir sustojo, tačiau dauguma sektorių išlieka stiprūs. Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos realus BVP augo 2,8 proc., tiesa, nemaža dalis metinio augimo vyko iš inercijos – per ketvirtį ekonomika krito -0,4 proc.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepos mėnesį metinė infliacija dar šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,8 procento. Tačiau vis daugėja indikacijų, kad infliacijos piką jau pasiekėme, o rudenį ir ypač kitais metais ji ims sparčiai mažėti. Ekonomistai negali pasigirti, kad šiemet jiems pavyko prognozuoti infliacijos šuolius – nors kainų augimo įsibėgėjimas nebuvo netikėtas, jo mastas ir greitis nustebino visus. Ką matome stovėdami ant šios infliacijos viršukalnės?

Europai ruošiantis (labai) tikėtinam gamtinių dujų kranelio užsukimui iš Rusijos, gamtinių dujų rinkoje atmosfera kaista. Gamtinių dujų kaina 2022 m. liepos mėn. (Nyderlandų TTF prekybos taške) išaugo iki rekordinių 172 EUR/MWh, o ateities sandoriai sufleruoja, kad šią žiemą dujų kaina Europoje sieks 188 EUR/MWh t.y. bus du kartus didesnė nei praeitą žiemą ir net 10 kartų didesnė nei 2019-20 metų žiemą (žr. grafiką). Ateityje dujų kainos turėtų mažėti (Europai surandant alternatyvių tiekėjų)

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika sumenko. Prie tokios ekonomikos raidos daugiau ar mažiau prisidėjo bene visi pagrindiniai sektoriai, ypač transporto ir saugojimo, nekilnojamojo turto operacijų veiklos.

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika sumenko. Prie tokios ekonomikos raidos daugiau ar mažiau prisidėjo bene visi pagrindiniai sektoriai, ypač transporto ir saugojimo, nekilnojamojo turto operacijų veiklos. Nors panaši ekonomikos raida buvo numatyta birželio mėn. paskelbtose Lietuvos banko prognozėse, tačiau tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą gaubia tamsesni, nei buvo tikėtasi, debesys – rizikų, dėl kurių Lietuvos ekonomika gali augti reikšmingai lėčiau, nei buvo tikimasi, skaičius nenustoja didėti.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–birželio mėnesių centrinės valdžios balansas, skaičiuojamas pinigų srautų principu, siekė 817,8 mln. eurų ir sudarė 1,3 proc. projektuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per pirmuosius šešis šių metų mėnesius buvo 1 444,1 mln. eurų geresnis nei 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet buvo taikomi karantino ribojimai, kai jis sudarė 626,3 mln. eurų deficitą.

Turiu vieną gerą ir vieną blogą žinią apie mažmeninę prekybą: - Gera žinia yra ta, kad mažmeninė prekyba Lietuvoje auga - Bloga yra ta, kad augimas yra neigiamas

Rusijos valstybinei įmonei „Gazprom“ toliau ribojant dujų tiekimą vamzdynu „Nord Stream 1“, ekonomistai Vokietijai prognozuoja „sunkią žiemą“, kuri pirmiausiai paveiks šios šalies pramonę.

Kelių savaičių senumo įrašas apie valdžios priimtą įstatymą, užkardantį atsiskaitymą grynaisiais pinigais virš 5000 EUR (neabejoju, čia tik pradžia), sulaukė nemažo atgarsio. Išėjo vienas interviu žiniasklaidoje, gavau pakvietimą į laidą. Iš dalies džiugu, kad, nors nesu joks influenceris (tam turiu gerokai per mažai skaitytojų), bet pavyko neleisti valdžiai šio klausimo tylomis prastumti, kaip ji iš pradžių norėjo.