VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

2022-05-21
EK paskelbė 2022 m. pavasario ekonominę prognozę Lietuvai. Patvirtinta tai, kas jau buvo akivaizdu - pasikeitusi geopolitinė situacija lėmė ir visiškai kitas prognozes. Rusijos invazija į Ukrainą, susijusios geopolitinės įtampos ir prekybos trukdžiai daro neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika 2022 m. augs 1,7 proc., palyginti su 3,4 proc. augimu, prognozuotu žiemą. Plačiau
2022-05-19
Prieš prasidedant karui prognozuotas ilgalaikis ir spartus ES ekonomikos augimas. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą tuo metu, kai Europos Sąjunga ką tik atsigavo nuo pandemijos ekonominio poveikio, sukėlė naujų iššūkių. Anksčiau tikėtasi, kad jau egzistavusios kliūtys ekonomikos augimui pradės mažėti, tačiau dėl karo žaliavų kainos šoko į viršų, vėl sutriko tiekimas ir didėja netikrumas. Dėl to Europos Komisija sumažino ES augimo perspektyvas ir padidino prognozuojamos infliacijos lygį. Plačiau
2022-05-16
3 iš 4 Lietuvos gyventojų dėl augančios infliacijos planuoja mažinti bent dalį savo išlaidų. SEB banko užsakymu atliktas gyventojų elgsenos tyrimas atskleidžia, kad, didėjant prekių ir paslaugų kainoms, pirmiausia gyventojai ruošiasi atsisakyti pramogų – išlaidas joms ribotų 48 proc. apklaustųjų. Plačiau
2022-05-16
 Pabrangus maisto produktams, gyventojų jų pirko šiek tiek mažiau, o išlaidų dalis, tenkanti maistui, kiek padidėjo ir šiemet sudarė 19,2 proc. vartojimo išlaidų. Tai atskleidė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta pirmojo šių metų ketvirčio maisto kainų kitimo tendencijų apžvalga. Plačiau
2022-05-13
Nespėjusiai atsigauti po pandemijos Lietuvos ekonomikai ir gyventojams tenka atremti dar vieną smūgį – rekordiškai išaugusią infliaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, balandį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, buvo 16,8 proc. Kainų pokyčiams daugiausia įtakos turėjo išaugusios degalų ir šilumos kainos, taip pat brangstantys maisto produktai bei kai kurios paslaugos. Plačiau
2022-05-11
 Lietuva patenka tarp valstybių, kurios nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje gali nukentėti itin stipriai, o mūsų šalies BVP augimo prognozė mažinama nuo 4 iki 3,5 proc. Tokia nuomonė paremta įvertinimu, kad pernai net 15,1 proc. Lietuvos BVP sudarė prekyba su Rusija. Infliacija Lietuvoje šiemet yra dviženklė, panašiai kaip Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje bei Rumunijoje. Spartesnio nei prognozuota BVP augimo šiemet gali pasiekti tik kelios energijos išteklių turinčios Persijos įlankos ir Afrikos šalys. Plačiau
2022-05-10
Naujosios ES taisyklės įsigalioja nuo penktadienio. Jos pakeis pačių įvairiausių buitinės technikos prietaisų: kavos aparatų, oro kondicionierių, televizorių, viryklių naudojimą, skelbia "Euronews". Plačiau
2022-05-10
Importas iš Kinijos stabilizavosi, tačiau lietuviškų prekių eksporto į šią šalį toliau beveik nėra, sako Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius. Vis tik, anot verslo atstovo, kinišką produkciją perkančioms Lietuvos įmonėms kyla iššūkių dėl sugriežtėjusių importo procedūrų, pavyzdžiui, reikalavimo už dar nepristatytas prekes iš anksto mokėti visą kainą. Plačiau
2022-05-02
Daugumai pandemijos sukeltų rūpesčių likus nuošalyje ir vartotojų išlaidoms grįžus į prieš pandemiją buvusį lygį, pirmasis šių metų ketvirtis pasižymėjo dar vienu išskirtiniu sukrėtimu – Rusijos karine invazija į Ukrainą. Remiantis „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenimis, karas turėjo itin žymų poveikį gyventojų išlaidų ir grynųjų pinigų išgryninimo įpročiams. Plačiau
2022-05-02
Sekmadienį 12.40 val. pradėjo veikti vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistralinis dujotiekis (GIPL) tarp Lietuvos ir Lenkijos.  Kaip pranešė gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, sekmadienį naująja dujų jungtimi perduoti pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai. Plačiau
2022-04-29
Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Plačiau
2022-04-28
Lietuva tapo pirmąją Europos Sąjungos šalimi, visiškai atsisakiusia gamtinių dujų importo iš Rusijos, o Lenkija tapo pirmąją ES šalimi, kuriai Rusija visiškai nutraukė gamtinių dujų eksportą. Esmė ta pati, nes bet kuriuo atveju Lenkija planavo artimiausiu metu atsisakyti gamtinių dujų importo iš Rusijos, bet sutikite, kad gražiau skamba Lietuvos atvejis. Tad labai tikėtina, kad dabar ir kitos ES šalys, siekdamos užbėgti įvykiams už akių, suskubs skelbti atsisakančios rusiškų dujų, nes pati Rusija gali bet kada paskelbti, kad pati nutraukią joms dujų eksportą.  Plačiau
2022-04-26
Europos Sąjunga yra arčiau politinio susitarimo dėl embargo rusiškai naftai, bet ne gamtinėms dujoms, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis. Plačiau
2022-04-24
Dėl sparčios infliacijos Lietuvoje gyventojai ketina mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, pramogauti, pirkti buitinę įrangą, elektronikos prietaisus ir baldus. Labiausiai vartojimą mažinti ketina kukliausias pajamas gaunantys asmenys. Savo vartojimo artimiausiu metu keisti nežada mažiau negu kas penktas gyventojas. Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Plačiau
2022-04-23
„Panem et circenes!“ ("Duonos ir žaidimų!") – antikos laikais šaukdavo liaudis, reikalaudami iš savo šalies vadovų maisto ir pasilinksminimų (dažniausiai kruvinų pvz. gladiatorių kovų), mainais į savo paramą valdžiai. Rusija duonos turi* (žr. grafiką), kruvinų "pasilinksminimų" - taip pat, tad vien ekonominėmis sankcijomis Rusijos karinę invaziją vargu at būtų įmanoma sustabdyti (visa laimė, kad Ukraina sustabdė ją kalaviju) Plačiau
2022-04-22
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas. Plačiau
2022-04-22
Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas. Plačiau
2022-04-20
Jeigu Baltijos šalys būtų atjungtos nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), Lietuva nacionalinio saugumo požiūriu būtų visiškai saugi šalis, LRT radijui sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Plačiau
2022-04-16
Poreikis pažaboti infliaciją buvo stipresnis už karo Ukrainoje veiksnį, ir tai paskatino FED pradėti bazinių palūkanų didinimo ciklą. Planuojama, kad bazinės palūkanos šįmet bus padidintos dar ne kartą, o tai gali turėti didelės įtakos obligacijų pajamingumui ir akcijų kainoms. Pats karas Ukrainoje finansų rinkoms turėjo ženklų, tačiau trumpalaikį poveikį – akcijų indeksai regionuose jau yra praktiškai grįžę į prieš karą buvusį lygį. Plačiau
2022-04-02
 Lietuvos statistikos departamento vartotojų lūkesčių apklausa rodo, kad kovą Lietuvos vartotojų pasitikėjimas nukrito. Tačiau vienas vartotojų nuomonės tyrimo elementas nustebino labai pozityviai: nepaisant Rusijos-Ukrainos karo neapibrėžtumo bei kylančios infliacijos, Lietuvos vartotojų noras leisti pinigus stambesniems pirkiniams 2022 m. kovą buvo didžiausias nuo 2022 m. pradžios ir siekė praėjusių metų liepos mėnesio lygį – kada Lietuvoje fiksavome spartų vartojimo atsigavimą po karantino. Plačiau