Vakar Europos Vadovų Tarybos pavedimu Europos Komisija ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikė bendrą komunikatą dėl ES santykių su Rusija. Komunikate išdėstytos rekomendacijos prieš birželio 24 ir 25 d. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kaip geriau įgyvendinti ES politiką dėl Rusijos. Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „ES ir Rusiją sieja istorija, geografija ir žmonės. Dabar mūsų santykiai sudėtingi. Turime matyti iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis. Dėl Rusijos vyriausybės sąmoningų sprendimų ir agresyvių veiksmų pastaraisiais metais padėtis palaipsniui vis blogėjo. ES ir Rusijos santykių valdymas tebėra itin svarbus strateginis ES uždavinys. Reaguodama į tai, ES turi toliau veikti vieningai ir nuosekliai ginti mūsų pagrindines vertybes ir interesus.“

2020 m. ES biudžeto veiklos rezultatų ataskaitoje pabrėžiamas spartus ir visuotinis ES atsakas į koronaviruso krizę drauge siekiant pagrindinių ES prioritetų Vakar Europos Komisija pristatė du vienas kitą papildančius ES biudžeto veiklos rezultatų dokumentus: metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą ir Komunikatą dėl ES ilgalaikio biudžeto veiklos peržiūros plano 2021–2027 m. Metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita yra dokumentas, kuriuo Europos Komisija prisiima visą politinę atsakomybę už praėjusių metų ES biudžeto valdymą. Iš 2020 m. ataskaitos matyti, kad ES, siekdama sušvelninti koronaviruso krizę ir jos pasekmes, savo 2020 m. biudžetą naudojo greitai ir veiksmingai. Vos per kelias savaites ES sutelkė visas įmanomas lėšas pagal savo kompetenciją biudžeto srityje. Lėšos buvo skubiai panaudotos taikant naujas esamų programų, kaip antai struktūrinių fondų, lankstumo galimybes arba įgyvendinant naujas iniciatyvas.

Vakar Europos Komisija priėmė Komunikatą dėl pasaulinio požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas – Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategiją. Taip ES siekia imtis vadovaujamo vaidmens remiant tarptautines mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystes ir pateikti novatoriškų sprendimų, kad mūsų visuomenė taptų žalia, skaitmeninė ir sveika.                                                                                                                   Už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager teigė: „Atvirumas visada buvo mūsų bendradarbiavimo su kitomis pasaulio šalimis kertinis akmuo. Mūsų atsakas į pandemiją patvirtino, kad atviresnis mokslas, dalijimasis duomenimis ir rezultatais yra naudingas Europos ir viso pasaulio žmonėms. Ši strategija padės mums sukurti pasaulinę kritinę mokslinių tyrimų ir inovacijų masę, padėsiančią mums rasti šiandienos neatidėliotinų pasaulinių uždavinių sprendimus.“

Europos Komisija patvirtino naujas tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros strategines gaires. Tai bendra Europos Komisijos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų vizija, kokia sektoriaus plėtra padėtų tiesiogiai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, ypač strategiją „Nuo ūkio iki stalo“. Šios gairės padės ES akvakultūros sektoriui tapti konkurencingesniam ir atsparesniam ir mažinti žalingą poveikį aplinkai ir klimatui.

Europos Komisija siūlo naujas taisykles ir veiksmus, kuriais siekia padėti Europai tapti pasauliniu patikimo dirbtinio intelekto (DI) centru. Nauju DI reglamentu bus užtikrinta, kad europiečiai galėtų pasitikėti dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis.

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, ES dar gerokai atsilieka nuo savo Žaliojo kurso tikslo iki 2025 m. įrengti 1 milijoną įkrovimo punktų ir ji neturi bendro strateginio elektromobilumo veiksmų plano. Nepaisant sėkmės pavyzdžių, kaip antai skatinant taikyti bendrą ES elektros energijos kištuko standartą elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti ir gerinant prieigą prie įvairių įkrovimo tinklų, vis dar yra kliūčių keliauti visoje ES elektra varomomis transporto priemonėmis. Auditoriai nustatė, kad viešų įkrovimo stočių prieinamumas įvairiose šalyse gerokai skiriasi, mokėjimo sistemos nėra suderintos, o naudotojams trūksta informacijos tikruoju laiku.

EK ataskaitoje nustatyta, kad 2020 m. pagal šią priemonę parama suteikta 25–30 milijonų žmonių. Tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų 18 paramą gavusių valstybių narių dirbančių asmenų. Be to, nustatyta, kad SURE paramą gavo 1,5–2,5 milijono nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių įmonių. Ši parama joms suteikė galimybę išlaikyti darbuotojus. Dėl aukšto ES kredito reitingo, naudodamosi SURE, valstybės narės sutaupė apie 5,8 mlrd. EUR palūkanoms mokėti reikalingos sumos, palyginti su palūkanomis, kurias jos būtų mokėjusios, jei pačios būtų išleidusios valstybės skolos vertybinius popierius. Tikėtina, kad dėl būsimų išmokų bus sutaupyta dar daugiau lėšų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį perspėjo, kad Bendrija gali blokuoti vakcinų nuo koronaviruso eksportą, Italijai sustabdžius vieną siuntą į Australiją. Tai nebuvo vienkartinis dalykas“, – verslo savaitraščiui „Wirtschaftswoche“ sakė EK vadovė. Roma praėjusią savaitę informavo, kad užblokavo Australijai skirtą siuntą su 250 700 „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso dozių, motyvuodama skiepų stygiumi Europoje ir tuo, jog Australijai jie nėra skubiai reikalingi. Teisindama Italijos veiksmus U. von der Leyen sakė, kad „AstraZeneca“ pristatė mažiau nei 10 proc. laikotarpiui nuo gruodžio iki kovo Europos Sąjungos užsakytų dozių.

Vakar paskelbtoje nuomonėje Europos Audito Rūmai išreiškė tam tikrą susirūpinimą dėl neseniai pateikto pasiūlymo dėl prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo Šis 5 milijardų eurų fondas – tai solidarumo priemonė, skirta remti tas valstybes nares, regionus ir sektorius, kuriuos labiausiai paveikė Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES. Auditorių teigimu, nors pasiūlymu valstybėms narėms suteikiama lankstumo, rezervo struktūra kelia tam tikro neaiškumo ir rizikos.

Antradienį užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje vyko pasiruošimas vasario 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos (EVT) narių vaizdo konferencijai ir jos darbotvarkės klausimams – atsakui į COVID-19 pandemijos koordinavimą, saugumo ir gynybos politikai, ES kaimynystės klausimams. Ministrai taip pat aptarė Europos demokratijos veiksmų plano įgyvendinimą, Konferencijos dėl Europos ateities organizavimą bei ES ir Jungtinės Karalystės santykius, sakoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

2020 m. vasario 5 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) „Baltic+“ grupei priklausančios delegacijos pasirašė bendrą pareiškimą, skirtą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos vadovui ir šalims narėms dėl nuosprendžio Aleksejui Navalnui ir Rusijos Federacijos demokratinės opozicijos, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos slopinimo ir persekiojimo. „Po gėdingos ETPA sesijos, kai buvo atsisakyta surengti skubius debatus ir tuo pačiu parengti rezoliuciją dėl A. Navalno sulaikymo ir įkalinimo, šis dokumentas yra bent šiokia tokia moralinė kompensacija. Tai stipri pozicija išreikšta Europos valstybių, gerai pažįstančių Putino geopolitiką“, – sako Seimo delegacijos ETPA pirmininkas Emanuelis Zingeris.

Privačiųjų ir viešųjų subjektų gebėjimas įsisavinti ir plėtoti pažangiausias technologijas ES valstybėse narėse labai skiriasi. Siekdama mažinti ši atotrūkį inovacijų srityje, ES vis daugiau dėmesio skyrė tam, kad būtų užtikrintas platesnis dalyvavimas jos mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) finansavimo programose, nustatytos konkrečios priemonės, kuriomis būtų išnaudojamas šalių, kuriose diegiama mažai inovacijų, potencialas ir skatinama sinergija su Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais). Europos Audito Rūmai atlieka auditą, skirtą įvertinti veiksmus, kurių ėmėsi Europos Komisija, kad pasiektų šį programos „Horizontas 2020“ dalyvių skaičiaus didinimo tikslą.

Įvykus Brexit, Jungtinė Karalystė (JK) nebedalyvauja Europos Sąjungos (ES) bendrojoje rinkoje. Prekyba tarp ES ir JK bus vykdoma pagal 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusį abipusį prekybos susitarimą, kuris suteikia galimybes JK ir ES įmonėms lengvatinėmis sąlygomis patekti į viena kitos rinką. Prekėms nebus taikomi muitai ir kvotos. Tačiau JK ir ES prekyba patirs kitus trukdžius: prekėms, eksportuojamoms į Jungtinės Karalystės rinką, nebus taikomas automatinis abipusio pripažinimo principas, tad gali iškilti papildomų techninių reikalavimų ir atsirasti naujų taisyklių. Eksporto srityje numatyta, kad nuo sausio 1 d. bus taikomos papildomos sienos kirtimo ir muitinės patikros procedūros, tad tikėtina, kad pirmuosius mėnesius (kol nusistovės nauja sistema), eilės patikros punktuose gali didėti. Atsiras ir papildomų išlaidų dėl eksporto dokumentų rengimo, sertifikavimo. Vieninga standartizacijos sistema nebeveiks, t. y. prekių tiekimo iš Europos Sąjungos  į Jungtinės Karalystės atveju, prekės turės atitikti JK taikomus reikalavimus (standartus) ir atvirkščiai.

Prieš pat didžiąsias metų šventes, gruodžio 24-ąją, Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) susitarė dėl ateities santykius reguliuosiančio partnerystės susitarimo. „Susitarimas yra", - tviterio paskyroje rašė JK premjeras Borisas Johnsonas. „Pagaliau pasiekėme susitarimą", - teigė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Kelias buvo ilgas ir vingiuotas, tačiau jo gale turime gerą susitarimą, - sakė ji. - Bendroji rinka yra teisinga ir tokia išliks."

Vyriausybė, vykdydama DVT (darnaus vystymo tikslus), turėtų savo veiklos programoje nurodyti, kokiais būdais spręs visų  darnaus vystymo tikslų programas, į  kurias Europos Komisijos  2020-05-20 metinėje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į ilgalaikes ekonominės ir socialinės raidos tolimesnio vystymo kryptis ir spręstinas problemas.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas sekmadienį sutarė tęsti itin sudėtingas derybas dėl tolesnių dvišalių santykių tarp JK ir ES. „Šįryt naudingai pasikalbėjome telefonu. Aptarėme pagrindinius neišspręstus klausimus", - bendrame pranešime, kurį transliacijos metu perskaitė U. von der Leyen, teigė lyderiai. „Po beveik metus trukusių derybų, nepaisant to, kad ne kartą buvo praleisti terminai, manome, kad būtų atsakinga šiuo metu įdėti dar daugiau pastangų", - sakė ji.

Tarptautiniame seminare "Strategy and Security Policy in the Baltic Sea Region" dalinausi savo įžvalgomis apie ES ir Kinijos ekonominius ir prekybos ryšius, konkurencingumo aspektus. Jau ne vieneri metai kalbame apie tai, kad Kinijos „valstybinė hibridinė“ ekonomikos politika kelia daug klausimų ir rūpesčių ES įmonių konkurencingumui – valstybės subsidijuojama prekyba ir investicijos, priverstinis technologijų perdavimas, de jure ir de facto viešųjų pirkimų kliūtys – visa tai akivaizdžiai prieštarauja tarptautinėms taisyklėmis. Norint stiprinti ES įmonių konkurencingą tokiomis sąlygomis yra būtinas platesnis ES požiūris, stipresnė laikysena ir aktyvesnis veikimas, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Kinijai ir ES, sušvelninti Kinijos vyriausybės sukeltų iškraipymų poveikį ES rinkai, sustiprinti pačios ES konkurencingumą, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir bendradarbiavimą trečiosiose rinkose. ES turėtų aktyviau veikti, siekiant konstruktyvaus Kinijos įsitraukimo į PPO kontekstą.

Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl 2021 m. ES biudžeto, kuriame mokėjimų asignavimai sieks 166,1 mlrd. eurų. „Susitarimą tarp Parlamento ir ES Tarybos dėl 2021 m. ES biudžeto vertinu itin pozityviai. Visų pirma, šiame biudžete, atspindėti svarbiausi naujo laikotarpio ES prioritetai, siekiant ekonomikos atsigavimo ir tvaraus jos augimo ilguoju laikotarpiu. Antra, sklandus ir greitas sutarimas dėl pirmojo naujos ES daugiametės finansinės programos biudžeto signalizuoja apie ES susitelkimą, ryžtą ir labai realias galimybes naujus metus pasitikti, turint 2021–2027 m. ES daugiametę programą ir pagrindą Europos gaivinimo priemonei aktyvuoti“, – sako laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka.

Penktadienį vykusiame Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl 2021 m. ES biudžeto, kuriame mokėjimų asignavimai sieks 166,1 mlrd. eurų. „Susitarimą tarp Parlamento ir ES Tarybos dėl 2021 m. ES biudžeto vertinu itin pozityviai. Visų pirma, šiame biudžete, atspindėti svarbiausi naujo laikotarpio ES prioritetai, siekiant ekonomikos atsigavimo ir tvaraus jos augimo ilguoju laikotarpiu. Antra, sklandus ir greitas sutarimas dėl pirmojo naujos ES daugiametės finansinės programos biudžeto signalizuoja apie ES susitelkimą, ryžtą ir labai realias galimybes naujus metus pasitikti, turint 2021–2027 m. ES daugiametę programą ir pagrindą Europos gaivinimo priemonei aktyvuoti“, – sako laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka.

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.