Pramonės produkcijos sausį rezultatai buvo silpni, tačiau netikėtai nustebino labai neblogi mažmeninė prekybos duomenys. Tačiau tokia tendencija, kai eksportuojanti pramonė silpsta, o vartojimas stiprėja, vargu ar bus tvari.

 Rusijos karinė pramonė dirba trimis pamainomis. JAV - viena pamaina, o Europos Sąjungos - puse etato. Tai nėra gerai, nes Ukrainai, siekiant išvaryti okupantus iš savo šalies, reikia dosnesnės ir spartesnės demokratinių šalių karinės paramos, juolab, kad Rusija eina "va banque" ir nežada nusileisti. 

Mažėja ne tik infliacija, bet ir kainos!s Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 proc. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį fiksuotas spartus gyventojų darbo pajamų augimas, nemažėjo ir darbuotojų poreikis. Vis dėlto augę atlyginimai nepasivijo  infliacijos, o pajamų skirtumai tarp regionų toliau didėja – parodė „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga.

Dirbtinio intelekto sąvoka jau skaičiuoja septintą dešimtmetį, o pats dirbtinis intelektas sėkmingai įdarbinamas įvairiose verslo ir pramogų srityse nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Tad kodėl šiemet itin padidėjo susidomėjimas juo ir ar 2023-ieji bus lūžio metai? 

Ta proga, kad šiandien daug kalbama apie karbamido, pagaminto sankcionuotoje Baltarusijos įmonėje, importą į Lietuvą, pora svarbiausių pastebėjimų, kas vyksta mūsų trąšų rinkoje:

1918 metais atkurta Lietuvos valstybė buvo viena skurdžiausių Europoje, o taip pat gerokai skurdesnė nei Latvija ir Estija. Nenuostabu, nes Lietuva buvo agrarinė (1930-aisiais metais pramoninės prekės sudarė vos 5% viso Lietuvos eksporto

Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė jau užsimena apie tai, kad mokesčių reforma turėtų būti pateikta artėjančioje Seimo pavasario sesijoje, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius aiškina

1. Rusijai nepavyko sušaldyti Europos nes šilti žiemos orai, išaugęs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas bei sumažėjęs dujų vartojimas lėmė tai, kad gamtinių dujų kainos Europoje nukrito iki ~50 eur/MWh, o nukritus dujų kainoms - sumažėjo ir elektros kainos.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sausio mėnesį buvo 19,3 procento. 

Energijos kainų šokas turėjo didesnę įtaką maisto produktų kainoms Lietuvoje nei vidutiniškai euro zonoje. O dėl santykinai didelės paklausos ir gyventojų perkamosios galios maisto produktų tiekimo grandinės dalyviai galėjo lengviau perkelti išaugusias žaliavų ir energijos sąnaudas galutiniam vartotojui. 

Per 2022 m. Lietuvos banke buvo ištirta ir iš apyvartos išimta 1 073 vienetai padirbtų eurų (822 vnt. banknotų ir 251 vnt. monetų). Tai 9 proc. mažiau nei per 2021 m., kai buvo rasta 1 181 vnt. padirbtų eurų (1 041 vnt. banknotų ir 140 vnt. monetų).

Atslūgus įtampai energetikos rinkoje euro zonos ekonomika praėjusių metų pabaigoje tik per plauką išvengė ekonomikos susitraukimo. 

Siekdami suvaldyti finansinius iššūkius ir didinti savo finansinio saugumą, 85 proc. šalies gyventojų sako šiais metais ketinantys skirti daugiau dėmesio savo finansų planavimui. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Lietuvos bankų sektoriuje susidarė išskirtinės aplinkybės, kai dėl itin didelio bankų likvidumo ir vyraujančių paskolų su kintamosiomis palūkanų normomis portfelio

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius. 

Nepalankios pasaulinės tendencijos pasivijo ir Lietuvos ekonomikąs mažėjimas, nulemtas padidėjusių pasaulinių žaliavų, ypač energijos ir maisto, kainų ir pinigų politikos kovos su ja. 

Kasmetinis Pasaulio ekonomikos forumas prasidėjo įmonių vadovų ir ekonomistų perspėjimais apie šiemet laukiantį nuosmukį.

nksčiau gal ir būta tokių, kurie „žalinimąsi“ laikė deindustrializacijos nuosprendžiu, bet kaip reikiant Lietuvą ir Europą papurčius energetikos krizei, matyt, nelabai beliko taip manančių. Žvelgiant į skaičius, viskas tampa dar aiškiau: pernai ES narės trečiosioms šalims už energiją išleido apie trilijoną (!) eurų. Lietuva – apie 7 mlrd. (!) eurų.

Pernai stebinęs Lietuvos ekonomikos augimas metų pabaigoje išsikvėpė – paskutinį ketvirtį šalies BVP susitraukė 1,7 procento ir buvo 0,4 proc. mažesnis nei prieš metus. Toks atvėsimas nebuvo visai netikėtas, ir nemažai ženklų rodo, kad jis gali tęstis ir šiemet.