Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik ekonominės recesijos gyliui, jos pradžiai, bet ir pabaigai. Ir nors panašu, kad žiemos jau sulaukėme, visgi šiltesnis nei tikėtasi ruduo santūriu optimizmu apgaubė ne tik valdžios atstovus, bet ir ekonomistus.

Briuselyje Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose dalyvaujanti ministrė Gintarė Skaistė susitiko su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už ekonominius klausimus, Paolo Gentiloni. 

Pastarieji iššūkių ir nerimo kupini metai aiškiai patvirtino, kad versle svarbu turėti vertybes ir jas aiškiai komunikuoti. Nors pagrindinės tendencijos – dėmesys tvarumui, žmogaus teisėms ir įvairovei, rūpestis savo bendruomenėmis ir darbuotojais pastaraisiais metais nesikeičia, verslai vis dažniau siekia ne tik deklaruoti savo vertybes, bet ir jas ginti.

Šalies visuomenės nerimas įvairiose srityse 2022-aisiais, lyginant su 2019-aisiais, išaugo. Tokius duomenis rodo šiemet draudimo bendrovės ERGO ir tyrimų centro SKDS atliktas saugumo indekso tyrimas.

Maisto prekės, drabužiai ir avalynė, būsto paskolos ir kitos prekės bei paslaugos nuolatos brangsta – tai šiandieninio mūsų gyvenimo realybė. Visgi neramu, kas mūsų laukia 2023 metais infliacijos srityje?

Prieš kelis šimtmečius gyvenęs anglų rašytojas Samuelis Džonsonas sakė: „Labiausiai patenkintas yra žmogus, kuris pinigus ir išleidžia, ir taupo – jis gauna abu malonumus“.

Infliacija Lietuvoje, panašu, pradeda palengva leistis žemyn nuo pasiektų aukštumų. Lapkričio mėnesio išankstiniai duomenys rodo, kad metinis kainų augimas siekė 21,4 proc.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas labai taikliai ir viltingai pasakė: “Lietuvos ekonomikai viskas "dzin" - ji ir toliau auga. Metinis BVP augimas 2023 m. III ketv. Lietuvoje vis dar siekia 2,5%. Lietuva yra tarsi uragano centre ir (kol kas) nejaučia aplink siaučiančios stichijos”, kaip vieną iš ramsčių įvardindamas pramonę. 

Juodasis penktadienis ir juodos nuolaidos baigėsi, o kaip su nuolaidomis finansų rinkose? Šiemet investuotojai stebėjo gilų ir neraminantį akcijų, obligacijų ir kitų rinkų kritimą. Kas tam turėjo didžiausios įtakos ir kada galima tikėtis ramesnių laikų?

Remiantis Lietuvos statistikos departamento paskelbtais išankstiniais duomenimis, metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą lapkričio mėn. mažėjo antrą mėnesį iš eilės ir sudarė 21,4 proc.

Prieš kelis šimtmečius gyvenęs anglų rašytojas Samuelis Džonsonas sakė: „Labiausiai patenkintas yra žmogus, kuris pinigus ir išleidžia, ir taupo – jis gauna abu malonumus“. Bėda ta, kad visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad taupyti nėra malonu, priešingai – tai savęs ribojimas. 

Šalies visuomenės nerimas įvairiose srityse 2022-aisiais, lyginant su 2019-aisiais, išaugo. Tokius duomenis rodo šiemet draudimo bendrovės ERGO ir tyrimų centro SKDS atliktas saugumo indekso tyrimas. 

Lietuvoje per metus maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos paaugo net 33% (sparčiau nei Lietuvoje maisto kainos auga tik V. Orbano Vengrijoje (43%) - kone dvigubai sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis (17%). 

Rusijos karo prieš Ukrainą ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ūkis demonstruoja atsparumą, nors kitais metais ekonomikos augimas lėtės. 

Per pandemiją išryškėjęs būsto rinkos spurtas lėtėja – sudaromų sandorių skaičius grįžta į priešpandeminį 2019 m. lygį. Vis dėlto, nekilnojamojo turto (NT) kainoms didėjus sparčiau nei gyventojų pajamoms, būsto įperkamumas mažėja. Apie tai buvo kalbėta vykusioje dešimtojoje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

JTO skelbia, kad pasaulio gyventojų skaičius pasiekė 8 milijardus, o 2100 metais žemėje gyvens jau virš 10 milijardų žmonių. Tačiau gyventojų skaičiaus augimas nebus tolygus:

Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas 

Lietuvos mokesčių sistemos "gyvulių ūkis" neliko nepastebėtas ir Pasaulio Banko rekomendacijose, cituoju "The Lithuanian tax system is characterized by differential (schedular) taxation

„Swedbank“ ekonomistai prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas, tačiau gilaus ir ilgalaikio ekonomikos įšalo neprognozuoja.

Kone pusė šalies gyventojų (45 proc.) pastebi, kad jų aplinkos žmonės pradėjo taupyti, ruošdamiesi galimam ekonomikos nuosmukiui, atskleidžia „Inspired UN“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.