Lietuvos banko valdyba sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2023 m. sausio 1 d. ji negalės būti didesnė nei 1,37 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – nei 0,68 Eur per mėnesį (dabar galiojanti kaina – atitinkamai 1,45 ir 0,72 Eur). Nauja maksimali kaina apskaičiuota pagal atnaujintą Lietuvos banko metodiką.  

 Daugiau nei 7 iš 10 šalies gyventojų sako, kad esant šiandieninei situacijai jie bent iš dalies jaučiasi finansiškai nesaugūs, atskleidžia „Inspired UN“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė vienam didžiausių Ispanijos žiniasklaidos leidinių „El País“ davė interviu, pažymėdama, jog šiandien nuo mobilizacijos bėgančius rusijos piliečius reikia vertinti kritiškai ir neskubėti įsileisti į Europą humanitariniais pagrindais. 

Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos posėdyje pristatytas Šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį mažinančių veiksmų planas bei pasiekti rezultatai. Iki šiol sėkmingai įgyvendinta 14 priemonių, kurių pagrindinė ašis – skaidrumo bei mokesčių mokėjimo skatinimo prioritetas.

Augantis įmonių ir organizacijų sąmoningumas, praktinė nauda ir aktyvūs Registrų centro veiksmai lėmė, kad šiais metais pateiktų finansinių ataskaitų kiekis yra didžiausias per pastaruosius keletą metų. Registrų centro atstovų teigimu, didesnis finansinių ataskaitų kiekis sukuria daugiau skaidrumo ir tarpusavio pasitikėjimo, sudaro galimybes visuomenei ir verslo partneriams susipažinti su juos dominančiomis bendrovėmis ar organizacijomis.

„Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad aukšta infliacija, krentanti perkamoji galia ir artėjantis šaltasis žiemos sezonas gyventojus verčia labiau apgalvoti pirkinių būtinybę ar net dalies jų atsisakyti.

Pernai „SME Finance“ smulkiojo bei vidutinio verslo (SVV) įmonėms Lietuvoje suteikė finansavimo už 120 mln. eurų. 

Kaip Rusija planuoja finansuoti karą Ukrainoje, jei:

rusijos karo prieš Ukrainą eskalavimas ir manipuliavimas energijos tiekimu neigiamai paveiks ekonomikos raidą – ji augs lėčiau.

Kone pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad kainų šuoliai juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų.

Bendrajai infliacijai Lietuvoje pastaruosius porą metų didžiausią įtaką turėjo išorės veiksniai – importuotos energijos kainos – tačiau prie jos padidėjimo prisidėjo ir vidaus veiksniai. 

Šie metai finansų rinkose yra kupini neapibrėžtumo – pakilimus keičia didesni nuosmukiai, ir ne vienas pensijų fondų dalyvis svarsto, ką daryti. Nors neįmanoma visiškai išvengti trumpalaikių investicijų vertės svyravimų

Vis dažniau pradedame girdėti viešojoje erdvėje pamokymus, kad didysis verslas turi solidarizuotis ir „pakentėti“, nes 2021 m sugeneravo kosminius pelnus ir dabar turi galvoti apie ilgalaikius žingsnius.

Nepaisant kylančių energijos kainų ir didėjančio poreikio taupyti, būtina laikytis maisto saugos reikalavimų bei užtikrinti tinkamus temperatūros režimus visoje maisto produktų tiekimo grandinėje. 

Per pirmąjį šių metų pusmetį visuomenei atverta daug naudingų duomenų apie pensijų kaupimą, sveikatos priežiūros įstaigų licencijas, gyventojų pajamas ir mokesčius. Atvertų duomenų rinkinių skaičius portale išaugo ketvirtadaliu, o domėjimasis jais padidėjo beveik dvigubai.

Per pastarąjį pusmetį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba, siekdama suvaldyti infliaciją ir grąžinti pinigų politiką į įprastas vėžes, priėmė reikšmingus sprendimus: sustabdė grynuosius turto pirkimus ir pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį pakėlė palūkanų normas. 

Iššūkių akivaizdoje Lietuvos ekonomika išlaiko augimą – nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. numatomas 1,4 proc. augimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Prahoje dalyvaudama „Eurofi“ finansų forumo diskusijoje pažymėjo, jog dabartinių geopolitinių iššūkių akivaizdoje išsilaisvinti iš V. Putino energetinio šantažo

Statistikos departamentui paskelbus, kad metinė infliacija rugpjūčio mėnesį toliau augo ir sudarė net 22,4 proc., ekonomistai nesutaria, ar naujausi rodikliai leidžia tikėtis, jog kainų augimo tempas jau yra arti savo piko.

Tradicinė lietuvių virtuvė neįsivaizduojama be spirgučių padaže skęstančių cepelinų, tačiau statistika rodo, kad bulvių tautiečiai suvalgo vis mažiau.