Liepos 6-ąją visoje Lietuvoje nuaidėjo Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Vasarvidžio žiedų vainikopakylėta tautos ir valstybės šventėvisam pasauliui primena XIII a. Lietuvos karalystę – valstybę, kurią atkūrę saugome ir didžiuojamės.

Beatodairiškai siūlantys mums vartoti svetimvardžius originalia rašyba, turinčia lotyniško raidyno pagrindą, kalbininkai, teisininkai ir įvairūs publicistai yra įsitikinę, kad toks šių žodžių pateikimas – tai aukščiausia eropinės kultūros viršūnė, nuo kurios žvelgiant jų adaptavimas, t.y. pritaikymas prie savo kalbos rašybos ir morfologijos, vertas vien paniekos ir pašiepimo.

Nėra lėšų - nėra armijos. Bet kaip paaiškinti, kad neturim šaunios savanoriškos armijos, kuriai nereikia mokėti algų, rengti nei kasdien maitinti. Pačių tinginystė,ar užsienio žvalgybos  sekminga veikla. Atskirų šaulių ir visuomenės dalis pagristas nerimas, kodėl gvardija ne tik neauga bet leidžiama jai tyliai išmirti

1941 m. birželį prasidėjus Vokietijos-Sovietų sąjungos karui, Lietuvos žmonės, patyrę sovietinės okupacijos košmarų, sutiko vokiečius kaip išvaduotojus iš sovietinės vergijos. Tačiau po pirmos pažinties su vokiečių kariauna žmonės suprato, kad turi reikalų ne su išvaduotojais, bet su naujaisiais okupantais.

Originaliųjų svetimvardžių vartojimo lietuvių kalboje šalininkai labai išradingi. Pastaruoju metu, bandydami įtikinti visuomenę, kad tik originaliai parašytos užsieniečių pavardės liudijančios priklausymą „europinei kultūrai“, jie paleido į apyvartą naują „nenuginčijamą“ argumentą – jų neatskiriamą ryšį su asmeniu.

Lietuva per paskutinius du šimtmečius tik 40 metų buvo laisva ir nepriklausoma. 160 metų turėjo traukti pavergėjų jungą. Lietuviai, kurie šiam jungui priešinosi, carinės Rusijos žandarų buvo tremiami į Sibirą, kariami Vilniaus aikštėse, kapojami kardais Kražiuose. 

Lietuvos laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje idėjos projektų konkurso ekspertai pirmadienį atplėšė vokus su devizų šifrais ir paskelbė pirmųjų penkių vietų laimėtojus.

Prieš 80 metų, 1933 m. liepos 15 d., Lietuvos lakūnai S. Darius ir S. Girėnas, garsieji "Lituanica" pilotai, be nusileidimo skridę 37 val. 11 minučių, įveikė 6 411 kilometrų. Tai buvo antras tuo metu skrydžio be nusileidimo pasiekimas aviacijos pasaulyje, įėjęs į transatlantinių skrydžių istoriją. Iki S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 1933-iųjų vasarą Atlanto vandenyną bandyta perskristi 73 kartus, tačiau tik apie 30 skrydžių buvo sėkmingi ir tik tris kartus pavyko be nutūpimo nuskristi daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų.

TS-LKD narys, Lietuvos ir Vengrijos bičiulių kultūros draugijos pirmininkas, Vengrijos ambasadoriaus garbės patarėjas dr. Vytautas Grinius už nuopelnus Vengrijai buvo antrą kartą apdovanotas Vengrijos valstybės apdovanojimu, kurį įteikė J.E. Vengrijos ambasadorius Zoltanas Pecze. Skelbiame ta proga pasakytą V. Griniaus padėkos kalbą, kurioje atsispindi ne tik autoriaus asmeninė patirtis, bet ir dviejų valstybių istorinės sąsajos.

Liepos 6-ąją Lietuva dvidešimt trečią kartą minės pirmojo ir vienintelio suvienytos Lietuvos valstybės valdovo Mindaugo karūnavimo - Valstybės dieną.

Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, lygiai 21 val., viso pasaulio lietuviai jau penktą kartą susivienys bendrai „Tautiškai giesmei". Pirmiausiai nuskambėjęs Naujojoje Zelandijoje, šeštadienio vakarą Lietuvos himnas su šviesa keliaus per Australiją, Rusiją, Gruziją, Turkiją, kol pasieks Lietuvą. Iš čia jis per Norvegiją, Švediją nuvilnys į Didžiąją Britaniją ir pasieks Havajus, Argentiną, Jungtines Amerikos Valstijas.

Lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės raidoje galima išskirti keletą esminių pokyčių, kurie lėmė valstybės galią ir jos piliečių (feodalizmo laikotarpiu - pavaldinių) gerovę. Lietuvos valstybei pradžią davė karalius Mindaugas, kuris trylikto amžiaus pirmojoje pusėje, apjungęs lietuvių gentis, ir išnaudodamas jų veržlumą, sukūrė valstybę, kuri iš kitų regiono politinių darinių išsiskyrė dinamiškumu.

Rašytojas, gamtininkas Romas Sadauskas jau ne pirmą šiltąjį metų sezoną leidžia savo sodyboje Demeniškių kaime, Lazdijų rajone. Pagalvotum, kad jis pabėgo nuo miesto šurmulio į kūrybinės vienatvės oazę. Bet ne visai taip. Štai šį šeštadienį, jau ketvirtą kartą, į savo sodybą, rašytojus, etnologus, šiaip kultūrininkus ir kitus geros valios žmones rašytojas kviečia į Tarmių atlaidus. Žada suvažiuoti per pusšimtį svečių iš visos Lietuvos. Mažas ir vis mažėjantis Dzūkijos kaimelis žmonėmis bent vienai dienai pasipildys penkis kart labiau, nei čia gyvena gyventojų. Tądien čia skambės ne vien dzūkų, bet ir kitos Lietuvos tarmės. Ir ne tik...

Tūkstančiai jų žuvo kovose su sovietine kariuomene, didžioji dalis likusių gyvų pateko į sovietinius lagerius. Tai atvėrė kelią masinei pokario Latvijos kolonizacijai ir rusifikacijai, kuri iki šiol kelia problemas jos valstybingumui. Nepaisant to, kad lietuviai nepasidavė nacių spaudimui, aukų neišvengta ir Lietuvoje. Pasak dr. A. Damušio, LAF ir LF štabų nario, LV ministro, nacių įkaito: „Nacių sluoksniuose kilo pasipiktinimas, palydėtas pareiškimu, kad tam lietuvių užsispyrimui palaužti užtektų 50 tūkstančių kulkų. Žinoma, kerštas atėjo ne kulkomis, bet aukštųjų mokyklų uždarymu. Buvo areštuota daugiau nei 60 asmenų: valstybės veikėjų, mokslininkų, dvasininkų, kariškių, kurie už pasipriešinimą Vokietijos kėslams buvo kaip įkaitai išvežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą Vokietijoje." Ne vienas iš jų buvo nukankintas.

2013-06-23 Kaune buv. senose miesto kapinėse  prie 1941 m.  Birželio sukilimo aukoms skirto atminti paminklo „Kryžius-medis” plevėsavo Lietuvos trispalvė ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliava. LR Seimo narys R. Kupčinskas, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas S. Buškevičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. R. Kaminskas, pirmininko pavaduotojai R. Baltuškienė,  ir  Z. Tamakauskas, laikraščio „XXI amžius“ redaktorius E. Šiugžda  ir kiti Kauno sąjūdiečiai pagerbė 1941 m. birželio 22 – 28 d. ginkluoto sukilimo dalyvių atminimą.

1941m. birželį prasidėjo Vokietijos - Sovietų Sąjungos karas. Lietuvos žmonės, patyrę sovietinės okupacijos košmarų, sutiko vokiečius kaip išvaduotojus iš sovietinės vergijos. Tačiau po pirmos pažinties su vokiečių kariauna žmonės suprato, kad turi reikalų ne su išvaduotojais, bet su naujaisiais okupantais.

Per Gedulo ir vilties dienai skirtus renginius Kaune buvę tremtiniai dalijosi kraupiais prisiminimais, o tautišką giesmę ne vienas giedojo su ašaromis akyse.

Lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės raidoje galima išskirti keletą esminių pokyčių, kurie lėmė valstybės galią ir jos piliečių (feodalizmo laikotarpiu - pavaldinių) gerovę.

Tremties kančias patyrusius žmones mokslininkai ragina pradėti rašyti detalius atsiminimus, kurie būtų labai svarbi informacija tyrinėjant sovietinės tremties laikotarpį ir jos padarinius tiek atskiriems asmenims, tiek ir visuomenei.  

Tarpukario Nepriklausomoje Lietuvoje atkurtoje kariuomenėje 1919 m. buvo įkurtas 1-asis lietuvių raitelių pulkas. Vėliau pavadinimas keitėsi: 1-asis kavalerijos pulkas; 1-asis gusarų pulkas, kuriam 1927 m. buvo suteiktas Lietuvos didžiojo etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos vardas.