Penkios Lietuvos meteorologijos stotys - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Nidos - įtrauktos į pasaulio šimtamečių meteorologijos stočių sąrašą. Jį sudarė Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO), kad būtų galima stebėjimų duomenimis pagrįsti dešimtmečių ir šimto metų klimato pokyčius. Tokias stotis siūloma vadinti šimtametėmis klimato stotimis.

2011 m. vasarą beieškant Dainavos apygardos štabo partizanų palaikų užkasimo vietos Alytaus šile (Pirmajame Alytuje), vienas iš ekspedicijos dalyvių Žilvinas Montvydas miško kirtavietėje – miško sodinimui suartos žemės vagoje – pastebėjo ir atpažino degintinių kaulų. Kadangi miškininkai 2012 metais numatė toje vietovėje  sodinti mišką, buvo nuspręsta atlikti archeologinius tyrimus. Šių metų birželio 30 d. – liepos 6 d. buvo atliekami archeologiniai tyrimai kaulų radimvietėje. Tyrimus vykdė Lietuvos Nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus darbuotojai. Tikslai: ištirti degintinių kaulų radimvietę, nustatyti koks tai paminklas (suardytas pilkapis ar degintinis kapinynas) ir jo chronologiją (I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia).

Dėstyti meistriškumo kursą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos vokalo katedros studentams nuo rugsėjo į Kauną atvyks pasaulinio garso Džuljardo aukštosios muzikos mokyklos vokalinės katedros vedėjas, „Metropolitan" operos jaunų solistų programos vadovas, „Marlboro" vasaros festivalio meno direktorius Brajanas Zegeris (Brian Zeger). Tai numatyta pagal dviejų akademinių institucijų pasirašytą akademinio bendradarbiavimo memorandumą. Pasak Džuljardo muzikos mokyklos doktoranto, pianisto, VDU dėstytojo doc. Edvino Minkštimo, VDU ir Džuljardo muzikos mokyklos bendradarbiavimą galima vadinti ne tik istoriniu, bet ir unikaliu įvykiu. Svariu dokumentu įteisintas dviejų Lietuvos bei Jungtinių Amerikos Valstijų aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas suteiks galimybę VDU studentams ir dėstytojams dalyvauti bendruose projektuose. Žymiausi Džuljardo pedagogai vyks vesti meistriškumo kursų į VDU Muzikos akademiją. Ši partnerystė atvėrė duris VDU Muzikos akademijos studentų stažuotėms Niujorke.

  Lietuvos mokslo institucijos turės daugiau galimybių aktyviai dalyvauti tarptautinėse mokslo veiklose. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose tvarką.  Mokslinių tyrimų infrastruktūra - tai išteklių, kuriais naudojasi mokslo bendruomenė, atlikdama mokslinius tyrimus, visuma. Mokslinių tyrimų infrastruktūra apima mokslinę įrangą, mokslinių tyrimų medžiagą, žinių šaltinius, informacijos ir ryšių technologijomis grindžiamas infrastruktūras ir kitas priemones, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Vilniaus miesto nuotekų valykloje pradeda veikti modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai. Naujoji dumblo apdorojimo sistema ne tik penkis kartus sumažins susikaupiančio dumblo kiekį, bet ir nuo kvapų išvaduos aplinkinių mikrorajonų gyventojus.

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkai teigia atradę naują dalelę, atitinkančią Higso bozoną, skelbia BBC.

  Pirmadienį Lietuvos ambasadoje Londone pasirašytas Aleksandro Stulginskio universiteto ir Jungtinės Karalystės Koventrio universitetų bendradarbiavimo memorandumas.

  Baltijos jūroje stiprėja eutrofikacija - sąlygos vandens žydėjimui. Pagrindinės to priežastys yra klimatas ir jūros tarša maistingomis medžiagomis, kurios į jūrą patenka upėmis. Mokslininkai pastebi, kad anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per pastarąjį šimtmetį tapo stipriai eutrofinis - perpildytas maistingomis medžiagomis. Tai rimta problema ne tik jūros ekosistemai, bet ir Baltijos šalių gyventojams.

  Klaipėdoje susirinkę mokslininkai iš aštuonių Baltijos valstybių aptaria Baltijos jūros ekosistemos būklės ir galimybes ją gerinti bei skatinti nuo jos priklausomas ekonomikos sąlygas. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) konferencija "Submariner" vyksta birželio 5-7 dienomis.  Baltijos jūra - bene labiausiai užteršta jūra pasaulyje. Mokslininkai intensyviai diskutuoja ne tik apie galimybes pagerinti Baltijos jūros aplinką ir ekonomiką, bet ir ieško efektyvių ir naujų būdų, kaip jūros teikiamus išteklius efektyviai panaudoti. Pasak specialistų, Baltijos jūros regione būtina formuoti aiškią ateities strategiją, nes kitaip jūros ištekliai bus naudojami darant didelį spaudimą jūros aplinkai.  Ši problema ir jos sprendimo būdai ir bus gvildenami KMTP vykdomo projekto "Submariner" (Baltijos jūrinių išteklių naudojimas, išlaikant ekologinę pusiausvyrą) metu.

  Europos centrinis bankas (ECB) kovoje su euro zonos skolų krize yra pajėgus nuveikti daug daugiau nei darė iki šiol, mano Kolumbijos universiteto profesorius, Nobelio premijos laureatas Jozefas Stiglicas (Joseph Stiglitz).

Lietuva pagal Įtinklinto pasirengimo indeksą (angl. Networked Readiness Index arba NRI), atskleidžiantį informacinių technologijų naudojimą, šiemet užima 31-ąją vietą tarp 142 vertintų pasaulio valstybių, o tarp Europos Sąjungos šalių - 14-ąją vietą.  

2011 m. Lietuvoje neteisėtai naudojamų kompiuterių programų lygis, parodantis, kiek vartotojų įsidiegtų programų yra nelicencijuotos, buvo didžiausias Baltijos šalyse - 54 proc. Tokius duomenis atskleidė "Business Software Alliance" (BSA) pasaulinis kompiuterių programų piratavimo lygio tyrimas.

2011 m., kuriant palankią inovacijoms aplinką ir vykdant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, sudarytos 437 sutartys, pagal kurias iš Ūkio ministerijos administruojamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos paskirstyta 434,1 mln. litų, o išmokėta 151,2 mln. litų, rašoma Vyriausybės veiklos ataskaitoje.

Pirmadienį Vilniaus universitete iškilmingai atidaryta pirmą kartą Lietuvoje rengiama dešimtoji Europos Sąjungos (ES) gamtos mokslų olimpiada. Savaitę truksiančiame renginyje dalyvauja mokinių komandos iš 22 ES šalių.

Aukštųjų mokyklų rektorius rinks tarybos aukštųjų mokyklų tarybų nustatyta tvarka. Tai įteisino Seimas, priėmęs Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarimą.

Švietimo ir mokslo ministerija iki balandžio 23 dienos rengia gamtos mokslų - biologijos, chemijos, fizikos - konkursą “Mūsų eksperimentas”. Konkurse gali dalyvauti įvairaus dydžio 9-11 klasių mokinių komandos. Konkursinį darbą galima atlikti per gamtos mokslų pamokas, jį nufilmuoti, užpildyti anketą ir nusiųsti į Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centrą. Komanda nugalėtoja bus apdovanota kelione į Koperniko mokslo centrą Varšuvoje, kiti laimėjusieji gaus vertingas leidyklos “Šviesa”, žurnalo “Iliustruotasis mokslas” dovanas. Konkurso tikslas - skatinti mokinius gamtos mokslus mokytis kūrybiškiau, domėtis gamtamoksline tiriamąja veikla ir patiems joje dalyvauti. Konkurso dalyviai kviečiami naudoti gamtos mokslų priemones, gautas iš ES struktūrinių fondų projekto “Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra”. Įgyvendinant projektą šiais mokslo metais visus Lietuvos gimnazijų bei daugumos vidurinių, profesinių mokyklų fizikos, chemijos ir biologijos kabinetus pasiekė šiuolaikiškų mokymosi priemonių komplektai. 

Lietuvos mokslo taryba siūlo atskirti ekspertines institucijas ir kitas valstybės institucijas vertinant ekspertų paslaugų pirkimą jose ir ypač skelbiant apie tai duomenis. Taip tapatinant šias institucijas iškraipoma ekspertinių institucijų paskirtis, misija ir nuvertinamas ekspertų darbas, teigia mokslo darbuotojai.  

Reikšmingas įvykis moksle buvo, kada pastebėjo evoliucijos procesus gyvoje gamtoje. Tačiau pasirodė, kad evoliucijos vyksta visur: gyvojoje ir negyvojoje gamtoje, moksle, technikoje, žmonių visuomeniniame-socialiniame gyvenime. Pastebėta, kad evoliucijas lydi įvairaus tipo revoliucijos, tai yra šuoliniai pokyčiai, kartais katastrofos. Revoliucijos dažnai įneša kiekybinius ir kokybinius pokyčius į sistemos parametrus ir dinaminius procesus bei savybes. To dėka vyksta jau kitokio tipo evoliuciniai procesai.

Mokslininkai detaliai išanalizavo duomenis apie Žemės klimatą prieš dešimtis tūkstančių metų ir rado įrodymų, kad paskutinis ledynmetis baigėsi, kai, padidėjus anglies dioksido kiekiui atmosferoje, pakilo oro temperatūra, skelbia BBC.

Į Juodeikiuose esančią „ORLEN Lietuva“ naftos produktų gamyklą atvyksta vienas galingiausių kranų Rytų Europoje. Modernizuojant katalizinio krekingo įrenginį į 65 metrų aukštį reikės pakelti 160 tonų konstrukciją. Šis įrenginio modernizavimo projektas yra vienas svarbiausių kapitalinio gamyklos remonto darbų.