Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pirmą kartą susitiko su šių metų sausio pabaigoje pareigas pradėjusiu eiti JAV ambasadoriumi Lietuvoje Robertu S. Gilchristu. Virtualiame susitikime aptartos bendros kultūrinės aktualijos. Kultūros ministras pasidžiaugė, kad šalies bibliotekos vis sparčiau tampa medijų ir informacinio raštingumo ugdymo koordinatorėmis. Šiuo metu Kultūros ministerijos rengiamai Medijų raštingumo programai svarbi JAV ambasados Lietuvoje patirtis šioje srityje.

Konfucijus kalbėjo: „Tas gyvas dabartyje Ir ateitį tik tas regės, Kas savo praeitį pažįsta Ir brangina...“

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kultūros bendruomenės atstovais aptarti sudėtingos šio sektoriaus padėties besitęsiančios krizės akivaizdoje. Pokalbio metu dėmesys buvo sutelktas į Vyriausybės paramos kultūrai skirstymo principus, karantino suvaržymų renginiams atlaisvinimą bei planuojamą priimti Kultūros politikos pagrindų įstatymą. 

 „Geriau neklauskite“. Tokius žodžius girdėjome ne vienoj vietoj  ir ne iš vieno žmogaus“.  

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene viešėjo Kaune, būsimojoje 2022 metų Europos kultūros sostinėje. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje valstybės vadovą pasitiko Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Išreiškę pagarbą prie paminklo Nežinomam kariui, Prezidentas su meru tęsė pokalbį žengdami atsinaujinusia Laisvės alėja. Šalies vadovas ypač domėjosi Kauno miesto kultūrinėmis aktualijomis, pasidžiaugė, kad Kaunas rodo gerą pavyzdį, savo paveldotvarkos programoje kasmet skirdamas beveik milijoną eurų. Kita vertus, stebėjosi, kaip mieste, kuris pretenduoja tapti UNESCO pasaulio paveldo vertybe,

Skaitydama Audriaus Skačkausko novelių, esė ir humoreskų rinktinę „Neleisk angelui nukristi nuo peties“, prisiminiau televizijos pokalbių  laidą, kurioje jis dar 2018 m. atviravo esantis visoks: gyvenantis pagal sąžinę, besimokantis klausyti, ieškantis ramybės. 

Gegužės 4 d., minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, LRT televizija kvietė gyventojus rinkti LRT žodį ir posakį – siūlyti įdomius, netradicinius, tarmiškus, naują reikšmę įgavusius žodžius bei posakius, kuriuos išgirdo LRT televizijos ir radijo programų laidose ar perskaitė LRT.lt portale per pastaruosius metus.

Elenos  Červinskienės „Silpnųjų jėga“ išleista pavėluotai, nors ant jo pirmojo viršelio uždėtas antspaudas su žodžiais „Tremties archyvas“. („Vaga“, 1995). 

  Šiais metais Motinos diena į mūsų namus ateina esant gana neįprastom sąlygom, siaučiant  nuožmiems  viruso vėjams. Vis tiek vienokiu ar kitokiu būdu pasveikinsime savo mamas.  Kas    negalės jas tiesiogiai apkabinti,   pasveikins    iš tolo,  ištiestos rankos mostu, šypsena veide ar nuoširdžiu žodžiu.   Negalėdami nuvykti  prie savo mirusios mamos kapo, ją    turėtume  pasveikinti    gražių  prisiminimų puokšte, gal  uždegtos žvakutės blyksniu  ir malda.

2020-ieji Lietuvoje – UNESCO pasaulio paveldo metai. Šis sprendimas, kaip ir „paraleliniai“ Sugiharos, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos, Steigiamojo Seimo, Tautodailės metai – nuostabi galimybė su mus supančia praeitimi ir įvairiomis jos formomis susipažinti artimiau. Net ir karantino metu, o gal kaip tik jo – šaltinių internete apstu, o ir gamtoje pasivaikščioti rekomenduojama, nesiburiuojant. Ne tik švęsti, bet ir šviesti – toks, atrodo, galėtų būti bet kurių proginių metų moto. Apie tai, kaip lietuviai vertina ir priima UNESCO ženklą, kiek esame pasiruošę švęsti, o ko dar reikėtų išmokti, galų gale, ar Kaunas jau pasiruošęs būti įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą, kalbamės su LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pavaduotoja Andrijana Filinaite.

Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, primindama kiekvienam lietuviui represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Puoselėjau svajonę, kad nuosekliai perskaitysiu šviesios atminties bibliografo, profesoriaus, mokslininko, senosios literatūros tyrėjo Vlado Žuko knygą „Prisiminimų puslapiai.“ Leidinyje šilti, nuoširdūs gerbiamo V. Žuko prisiminimai apie kultūros žmones, kuriuos mokslininkui teko pažinti.

Šį pavasarį anksti pražydo snieguolės, žibutės, karklų šakelėse nubudo „kačiukai“, sužydėjo lazdynai ir beržai pasipuošė žirginiais. Nušvito pavasario saulė, atgijo visa gamta ir paukščiai sugrįžo pas mus iš tolimųjų kraštų. Kiek džiaugsmo žmonėms ir vaikams. Moterys, nusimetę žiemos aprėdus, suspindo spalvų gama. O kada gi puoštis, jei ne pavasarį?

Didysis mūsų, krikščioniškojo, pasaulio įvykis – Kristaus Prisikėlimas, prieš beveik du tūkstančius metų atvėrė naują žmonijos erą. Tą permainą mininti šventė, Šv. Velykos – tarsi žmonių pavasaris. 

Pavadinimą šiam ne(šventiškam) palydėjimui greičiausiai bus įkvėpusi poeto Algimanto Baltakio, neseniai atšventusio 90 – metį, 1979 m. „Vagos“ išleista jo eilėraščių knyga „Strazdiškio elegijos“. Ten daug eilučių iš tėviškės, iš vaikystės, iš vasariškų takų. Tad galima ir elegija prie Kupos, nors ji ir nėra mano gimtinės upė, bet jau spėjusi įkristi atmintin ir vaizduotėn. Tad šį kartą – kalbėjimas nuo kupančios upelės skardžio. Nieko įdomesnio neradau, tad dar sykį – apie Gyvenimą.

 Dažnai klausiu savęs – iš kur dalis mano tėvynainių semiasi dvasinės ramybės, tikėjimo pastovumo, patriotizmo? Kai 2000 metais ruošiau knygą „Ieškau Konstantos“, tai į skyrių „Guo vadis, Homo?“, apimtas religinių minčių,  šalia  H. Senkievičiaus romano, ieškojau lietuvių autorių. Ir suradau, - tai buvo Roberto Grigo autobiografinė knyga „Rekrūto atsiminimai“, pasirodžiusi  

Europos Sąjungos kultūros ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo ir mūsų šalies kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, aptartos priemonės kultūros ir kūrybiniam sektoriui, kad būtų sumažintas dėl COVID-19 pandemijos kilęs neigiamas poveikis kultūros sričiai.  Virtualioje diskusijoje siekta atkreipti dėmesį į naujojo koronaviruso sukeltos pandemijos poveikį kultūros ir kūrybiniam sektoriui, taip pat pasiūlyti efektyviausias ir tvariausias trumpojo ir ilgojo laikotarpių priemones nacionaliniu ir ES lygmenimis, kurios padėtų sustiprinti kultūros ir kūrybinį sektorių, kurio veiklą nutraukė COVID-19 pandemija. Didžiulius nuostolius patiria ir audiovizualinis bei žiniasklaidos sektoriai. 

Neseniai pasirodė žurnalisto, fotomenininko Apolinaro Juodpusio dviejų dalių knyga „Nuo 85-osios aukštumos“. Kaip knygos įžangoje rašo autorius, „mano gyvenimo laikrodis išmušė aštuoniasdešimt penkis dūžius (tą rytą net GOOGLE pasveikino!), atskaičiavo daug nueitų kilometrų, begales įvairių patirčių, daugybę parašytų eilučių (neblogų ir visai prastų, nereikalingų). 

Bevaikščiodami  Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio takais, prisiminėme ir knygnešius.   Užsukame pro muziejaus bokšto pastatą   į  dar 1939 metais įrengtą   knygnešiams skirtą      Atminties sodelį.  Viename jo  krašte stovi  Bernardo Bučo sukurtas „Sėjėjas“, kitame – Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“, o tarp jų –   skulptoriaus Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864-1904“ . 

Atkurtos nepriklausomos valstybės kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus miestelius, kaimus įvairiomis formomis ir būdais. Vyko minėjimai, pažintiniai žygiai, koncertai, eisenos su vėliavomis ir jų spalvomis. Trakų muziejus priėmė VŠĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ vadovo Antano Gedvilo ir kitų bendraminčių siūlymą Kovo 11-ąją iškilmingai atšvęsti prisimenant ne tik 30 – ies metų senumo įvykius, bet pakalbėti apie Lietuvos ir Žemaitijos istorines ištakas.