VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

2012-07-13
Filosofas, Kovo II-osios akto signataras Romualdas Ozolas ne kartą uždavęs klausimą,ar išliks Lietuvos tauta ir valstybė, pats ir atsako, kad su dabartine teisine ir politine sistema neišliks. Turime saugoti,o ne parduoti savo žemę, gerbti savo kalbą, neįsileidžiant jokių svetimybių, sulaikyti žmones nuo emigracijos. Ir niekas užmus pačius to nepadarys. Turime tai gerai įsisąmoninti. Pagaliau, kas gi būsime be lietuvių - savo tautos?        Lietuvos moterų lyga, susirinkusi birželio mėnesį, bandė padiskutuoti apie šiuolaikinę padėtį Lietuvoje. Renginyje dalyvavo prof. Antanas Tyla, prof. Romualdas Grigas, Tautinės sąjungos atstovai - Julius Panka ir Marius Kundrotas. Plačiau
2012-07-13
Mandatinėje komisijoje                       1948 m. rugpjūčio 1 d. atvykau į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą antrą kartą. Rugpjūčio 2 diena – mandatinės komisijos diena. Prisipirkau nemažai spaudos ir pradėjau studijuoti politinius įvykius. Mandatinė komisija – ne juokai, gali ir susikirsti. Nežinai, ko tavęs paklaus. Kitą dieną ryte jau buvau prie mandatinės komisijos durų. Tokių kaip aš stojančiųjų į Institutą ir laukiančių „išrišimo“ susirinko daugiau. Į mandatinę komisiją mane pakvietė pirmą. Įėjęs į kabinetą, radau keturis komisijos narius – trys sėdėjo už stalo, ketvirtas kitoje kabineto pusėje, gūžėsi fotelyje. Man atrodė, kad tas jaunas žmogus - gal vyresnių kursų studentas. Visi sėdėjo labai ramiai nusiteikę, rūstokais veidais, mat dirbo labai atsakingą valstybinės reikšmės darbą. Žiūrėjo, kad į Institutą nepakliūtų nesąmoningas, politiškai nesusipratęs „elementas“. Po mano prisistatymo komisijos nariai pradėjo mane klausinėti, tiesiog egzaminuoti bei tardyti. Plačiau
2012-07-10
  Galvodamas apie Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną prisiminiau Keistuolių teatro dainelę „Geltonų plytų kelias“. Joje linksmai, naiviai sakoma: „Mes karaliai be karūnų“. O gal dainuojant galima kritiškai ir nuoširdžiai pasižiūrėti į save? Bent nebijoti nuogumo, klaidų, sopulių. Pripažinti, o paskui ir stengtis kurti ar šio bei to išmokti dairantis į kitus, būnant kitų artumoje. Plačiau
2012-07-10
  Liepos 6 – osios vakarą, nors oras buvo puikus, jūroje nesimatė nei vieno žmogaus. Visi buvo ten, kur skambėjo tautinė giesmė, šoko ir dainavo folkloro ansamblis „Giedružė“ (vadovė Audronė Buržinskienė), grojo kaimiškos muzikos kapela „Joldija“ (vadovas Laurynas Vainutis). Visur, netgi labai gražioje savo architektūra, į savitą Nidos statinių visumą įsipaišančioje bažnyčioje skambėjo daina „Lietuva brangi“. O iki 21–osios valandos, kai viso pasaulio lietuviai vienu metu giedos Lietuvos himną, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyko nuotaikingas renginys, kurį sumaniai vedė renginių organizatorė Edita Lubickaitė. Pasirodo, ji dar ir smuiku groja „Joldijoje“. Susirinkusius pasveikino Neringos savivaldybės meras p. Antanas Vinkus. Jis padėkojo Nidos žmonėms už gėles, žydinčias gyvatvores, švarą ir tvarką – kaip niekur kitur žalią, žydinčią salelę tarp vandenynų. Netgi prie policijos pastato plyti toks skoningas, gražus darželis! Čia pat ir Vytauto Kernagio skulptūra – sėdi sau ant suolo susimastęs, groja... Plačiau
2012-07-10
  LR Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2012 metais (2012 11 02) sukanka 150 metų, kai gimė didysis tautos poetas ir lietuvių literatūros klasikas Jonas Mačiulis – Maironis (1862 – 1932), 2012 – uosius metus paskelbė Maironio metais. Pagal „Maironio programą 2012“ įvairiose Lietuvos vietose, daugiausia susijusiose su poeto gyvenimu ir veikla, vyksta tam skirti renginiai. 2012 m. birželio 22 d. Maironio 150 – osios gimimo metinės iškiliai paminėtos Krekenavoje (Panevėžio r.). Šią šventę organizavo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Utenos draugijos pirmininko pavaduotoja Amelija Katinienė, jai padėjo Lietuvos Maironiečių draugijos vadovas Eugenijos Urbonas. Šventėje dalyvavo LPS „Bočiai“ Ukmergės, Utenos, Kupiškio, Rokiškio ir Raseinių bendrijų atstovai su šiai progai parengtomis meninėmis programomis. Kiekvienos bendrijos meninės grupės turėjo parengę po dvi dainas/giesmes pagal Maironio poezijos kūrinius ir po vieną – savos kūrybos. Dalyvavo ir Krekenavos šaulių atstovai. Plačiau
2012-07-06
Tokios dienos kaip ši primena mums, kad valstybė - tai karūna, kurią pelnyti reikia patiems, kasdieninėmis pastangomis, savo šventinėje kalboje pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje, skirtoje Karaliaus Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienai. Plačiau
2012-07-06
Tautos istorija yra šaknys, kurių dėka atpažįstame savąjį tapatumą ir semiamės jėgų kurti visavertę ateitį. Palaiminta tauta, kuri neužmiršta, iš kur yra kilusi, kas ji yra, kur keliauja, šventinėje homilijoje karaliaus Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienos proga sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Plačiau
2012-07-06
Lygiai 21 valandą Lietuvos laiku penktadienį pasaulyje skambės "Tautiška giesmė". Didelis būrys kauniečių giedoti Lietuvos valstybės himną numatė prie Kauno pilies, kur vyks kasmetis festivalis "Operetė Kauno pilyje". Plačiau
2012-07-04
Trečiadienį Seime nuskambės pirmasis Moksleivių dainų šventės "Mūsų vardas - Lietuva" akordas - Parlamento galerijoje bus pristatyta Lietuvos moksleivių dailės kūrybinių darbų paroda. Plačiau
2012-06-29
  Mes, nesitraukiantieji iš Dievo mums paskirtos teritorijos, vaizdžiau tariant, vietos po saule, teisingai elgiamės, svarstydami kelių pralėkusių dešimtmečių kelią, įvairiapusiškai vertiname dabartinio sunkmečio reiškinius, priartėjame prie išvadų kas vyks ateityje. Gerbiamiems skaitytojams pateikiu konkrečiais pavyzdžiais iš žinomų Vilniaus asmenybių gyvenimo kaip neeiliniu darbštumu jie rūpinosi sostinės prestižu. Plačiau
2012-06-29
  Visą laiką reikėjo būti įsitempusiam, kad nepasakytum ko netinkamo, neišsiduotum. Atsakymai būdavo visai trumpi: „nemačiau, nežinau, negirdėjau“ ir pan. Apklausa trukdavo apie 45 min., kol tęsėsi pamoka. Be to, Alytaus saugumas plėtojo agentūrinį darbą. Plačiau
2012-06-29
  Seimas penktadienį paskelbė 2013 metus Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Plačiau
2012-06-26
Įžengęs vilnijančion, žydinčion, kvepiančion vasaron dar vis stabteliu. Vis grįžčioju atgal, pasižiūriu į pavasarį. Bijau, kad neprarasčiau, nepamesčiau, kad nepalikčiau nuošalėje to, kas man taip svarbu, kas augino ir tebeaugina. Ilgiuosi, gyvybiškai trūksta kregždučių. Gyvendamas mieste jų nebematau, nebesusitinku, gal jos visai neparskrido. Vaikystėje viešint kaime pas senelius būdavo tokie gražūs, ramūs, ilgi ir ilgesingi vakarai. Neleisdavo nakčiai uždaryti tvartelio durų, nes ten vasarą karaliaudavo kregždės. Plačiau
2012-06-26
1948 m. baigiau Alytaus I (berniukų) gimnaziją. Brandos atestatas jau mano rankose. Kur pasuksiu, atsilieps visam mano gyvenimui. Didesnė dalis baigusių gimnaziją ketino stoti į Kauno aukštąsias mokyklas, nes Kaunas daugiau buvo žinomas nei Vilnius. Plačiau
2012-06-26
  Esu senas skautas, todėl jokiai politinei partijai nepriklausau. Jaunystėje pasirinkęs tarnavimo Tėvynei Lietuvai, skauto kelią, per visą savo gyvenimą šiuo keliu stengiausi eiti kaip pajėgiau, kaip sugebėjau. O kelias buvo sudėtingas, nelengvas. Jaunystę leidau ir KGB rūsiuose, kur kelis mėnesius naktimis buvome tardomi be miego, o laikomi kaip gyvuliai. Vėliau sovietiniai kalėjimai, lageriai ir tremtis. Tačiau ir tuomet aš ir tūkstančiai likimo brolių ir sesių tikėjome, kad ateis diena, kai mes būsime laisvi ir sugrįšime į tą pasakų šalį, kuri Lietuva vadinas. Po keliolikos metų grįžau, bet pasirodė, kad Tėvynėje gyventi neturiu teisės. Pagelbėjo geri žmonės, nelegaliai Lietuvoje mane priregistravę ir įdarbinę. Taip buvo tuomet.  Plačiau
2012-06-26
  Kostas Fedaravičius – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas. Gimė 1938 m. spalio 25 d. Sklėriškyje (Biržų r.) 1948-1958 m. mokėsi Nemunėlio Radviliškio vidurinėje (Biržų r.), 1967 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (lietuvių kalba ir literatūra). 1961-1963 m. mokytojavo Kiemėnų aštuonmetėje mokykloje (Pasvalio raj.), 1963-1965 m. – Biržų neakivaizdinės mokyklos metodininkas, 1965-1966 m. šios mokyklos mokytojas ir „Biržiečių žodžio“ korespondentas. 1966-1969 m. Biržų neakivaizdinės mokyklos mokytojas, 1969-1974 m. Krinčino aštuonmetės mokyklos (Pasvalio r.) mokytojas, 1974-1975 m. laikraščio „Darbas“ (Pasvalio r.) Kultūros skyriaus vedėjas, 1985-1989 m. laikraščio „Jonavos balsas“ redaktoriaus pavaduotojas, 1989 m. valstybinės įmonės „Leidykla“ direktorius, 1995 m. UAB „Dobilo leidykla“ direktorius ir vyriausiasis redaktorius, V.Kudirkos leisto žurnalo „Ūkininkas“ 1989 m. atkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius. Plačiau
2012-06-19
  Interneto portale perskaitęs Ingos Liutkevičienės pokalbį su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanu doc. Antanu Smetona sutrikau: nei pykti, nei juoktis. Tiesiog – juokas pro ašaras! Ne tik dėl pokalbio akcento – „A. Smetona: neleisti rašybos lenkų kalba yra politika ir nieko daugiau“, bet ir apskritai dėl, mano nuomone, nepriimtino požiūrio į kai kuriuos pačios lietuvių kalbos raidos niuansus – žiūrint į ateitį. Plačiau
2012-06-15
  Nuolat atsiranda madingų tarptautinių žodžių, jie pasitveriami ir imami vartoti ten, kur galima išsiversti lietuviškais jų atitikmenimis. Taip atsitiko su veiksmažodžiu „deleguoti“ ir daiktavardžiu „funkcijos“. Vieną gražią dieną didžioji dauguma bent kiek prakutusių, dirbančių valstybės tarnautojais, staiga ėmė ir pasidarė delegatais (atstovais), nes ėmė vienas kitą deleguoti, galbūt pasiklausę, kaip šneka politikai ir, nustvėrę madingą žodį, be gilesnio apmąstymo ėmė jį visur kaišioti. Kokie jie ten galėtų būti delegatai (atstovai) paprasčiausioje valstybės institucijoje? Dabar jie vienas kitą beveik deleguoja net ir tada, kai reikia tik nunešti raštą iš vieno kabineto į kitą arba iš vienos ministerijos į kitą. Vaikšto koks pasipūtęs valdininkėlis ir jaučiasi dideliu žmogumi, pajutusiu galią deleguoti eidamas koridoriumi pas kolegą. Ar ne juokinga ir keista? Dar keisčiau ir juokingiau būtų, jei šį žodį, nuėjusį į buitį, imtų vartoti kokia irgi prakutusi moterėlė, kuri savo vaiką deleguotų pas kaimynę parnešti druskos arba rytą deleguotų į lauką katiną, kuris naktį laikomas uždarytas.  Plačiau
2012-06-12
  Kėdainių Jaunimo mokykla įsikūrusi miesto senamiesčio pakraštyje prie Maironio apdainuoto susimąsčiusio Nevėžio šiandieną švenčia savo pilnametystės – aštuoniolikos metų pedagoginės veiklos gimtadienį. Tai moderni specifinės paskirties bendrojo ugdymo pagrindinė mokykla su erdviomis klasėmis, mokymo kabinetais aprūpintais moderniomis mokymo priemonėmis, užtikrinančiomis praktinį programos įgyvendinimą. Plačiau
2012-06-12
Daugelio mažų pasaulio tautų istorijos knygose surasime daug svetimtaučių prievartos, tremčių, žudynių, niekšyščių, smurto, agresijų, užkariavimų ir okupacijų.  Plačiau