VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

2012-07-31
Vilnietis, vienas partijos kandidatas į Seimą Kėdainiuose, atvykęs į Kėdainius valstybės dienos proga organizuotą centrinėje aikštėje renginį tikėjosi minios, bet, anot svečio, „Minios neišvydo“. Žmogus stebisi, samprotauja „Kodėl tas kelias taip bruzgynais užaugęs“. Kodėl žmonės abejingi, nesidomi politikais, politikų samprotavimais, pažadais, kodėl tas kelias bruzgynais užaugęs. Kodėl žmonės bet kokiems valdžioje buvusiems ir esamų partijų organizuojamiems susitikimams, susirinkimams abejingi. Žmogui gyvenančiam tautos interesais tas abejingumas suprantamas. Nesupranta, nesuvokia tų kurie atitrūkę nuo paprastų tautiečių, gėrybių kūrėjų, nemato, o gal ir nenori matyti pastoviai platėjančią socialinę atskirtį tarp saujelės valdančiosios biurokratijos ir didžiulės daugumos materialines gėrybes kuriančių tautiečių. Plačiau
2012-07-31
Perskaičius T. Rašimaitės straipsnį "Šalies gyvenimas: viskas buvo ne taip, viskas buvo netikra" ("Savaitė" Nr.28, 2012) atrodo, kad Lietuvoje nebėra kuo ir tikėti. Partijos grūdasi prie valdžios lovio, nieko nepalikdamos kitiems. Tuo tarpu viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus. Juk dar yra žmonių, kuriems tas kapitalas - dar ne viskas. Jie dirba Lietuvai iš idėjos, o ne trokšdami pasipelnyti. Juk viskas priklauso nuo žmogaus sąžinės. O sąžinė - tai Dievo balsas žmogaus sąmonėje. Žinoma, kai kurie iškilėliai ėmėsi niekinti netgi Dievą, taip įžeisdami tikinčiuosius. Taip ponas A. Valinskas užgauliojo katalikus, viešai, per TV, teigdamas, kad Švč. Mergelė Marija buvo neištikima Juozapui. Jam tai atrodė labai juokinga... Belieka pridurti, kad Švč. Mergelė Marija pastojo dar prieš savo jungtuves su Juozapu, nes angelui Ji aiškiai pasakė "nepažįstanti vyro", t.y., nesuprantanti, kaip be vyro ji pati gali pastoti. Angelas jai išaiškino, kad ant Jos nužengs Šventoji Dvasia. Ir tai nėra koks humoras, o tiesa, kuria tiki milijonai, gal net milijardas katalikų! Lietuvoje gi tikėjimas darosi atgrasus ir niekam nereikalingas. Vis daugiau žmonių į bažnyčią ateina ne nuoširdžiai pasimelsti, o dėl akių. Taip pat ir Lietuvos turčiai, jeigu iš viso jie ateina. Būtų įdomu per TV pamatyti juos bažnyčioje, tačiau, gal jie ten nevaikšto? Tuo tarpu toje pačioje "Savaitėje" rašoma, kad vienas Švedijos karalius atidavė visus savo turtus, kad tik įsteigtų universitetą. Ar bus kas nors panašaus Lietuvoje dabar? Sunku įsivaizduoti! Plačiau
2012-07-31
Skelbiama, kad didžiųjų prievartų metais buvo išžudyta arti milijono Lietuvos gyventojų. Kiti sako, kad virš milijono. Kas dabar besurankios, kas suskaičiuos. Žiūrėk tai vienur eskavatoriaus kaušas išridena žmogaus kaukuolę, tai kitur atkasa kaulelius. Tas abstraktus žuvusiųjų skaičius nieko nepasako. Turi būti dar kažkoks kitas matas, kitas dydis ir reikšmės. Skaičiai yra negyvi, neturi kančios ir skriaudos turinio. Visai kitaip atrodo, kai skaičiai virsta vardais, jie atgauna savo gimtąsias vietas, turi artimuosius, jaučia šaltį, alkį, pažeminimą. Jų likimas pasidaro pažinus ir paveikus. Žmogus nuvertinamas, kai valingai ar nevalingai iš kokybinių reikšmių pervedamas į kiekybines. Trečdalis tautos iš unikalių, autentiškų, nepakartojamų kūrybingų asmenybių paverstas ženklais, skaičiais, nuliais. Ir šitiek metų dar vis tebėra skaičiais. Laikui bėgant tie skaičiai nyksta, susilieja ir virsta neperskaitomais heroglifais. Plačiau
2012-07-31
Nuo nepriklausomybės pradžios spaudoje pasirodė daug knygų bei straipsnių, skirtų vieniems baisiausių, mūsų tautos naikinimo laikmečio įvykių - tremčiai. Kiekvieno kelionė į Sibirą - asmeninio gyvenimo skaudi atkarpa... sava ir nepakartojama istorija, papildanti mūsų tautos istoriją. Šiame straipsnyje kalbėsime apie skapiškietės - unikalios asmenybės Elenos Vogulaitės - Stuokienės, tada penkiolikametės mergaitės kelionę į nežinią - kančių, pažeminimo, skausmo, netekčių kelionę - į Sibirą, įsirėžusią ir likusią visam gyvenimui atmintyje bei širdyje. Sibirui Elenutė atidavė dešimt metų - gražiausius jaunystės metus... ir nieko nekaltina, niekam nesirengia kerštauti - yra Dievas, kuris tik vienas žino, kodėl vyksta taip ir ne kitaip, kodėl Aukščiausias siunčia mums įvairiausius išbandymus... Septyniasdešimt aštuonerių metų Elenutė Stuokienė, gyvenanti šalia Skapiškio bažnyčios džiaugiasi, galinti dalyvauti sekmadienio šv. Mišių aukoje, nes į bažnytėlę gali nueiti tvirtai įsikibusi savo vyrui Broniukui Stuokai į parankę - ji beveik nemato - turi regėjimo invalidumą. Beveik kasdieną dalyvavo Gegužės bei Birželio mėnesių pamaldose. Labai gražiai sako Skapiškio seniūnas Valdas Juškevičius: jeigu kažko Dievas duoda mažiau, tai kitur pažeria su kaupu. Ir tikrai, Dievas Elenutę Stuokienę apdovanojo išmintimi, gera širdimi, darbštumu, nuoširdumu bei kitomis savybėmis. Tokias savybes turinčių žmonių mes taip norime matyti ir sutikti šiandieną.   Plačiau
2012-07-27
  Jei doro prieškario laikų žmogaus būtų įmanoma paklausti, ar moralu garbę ir orumą vertinti pinigais, jis, manau, nustebtų. Bet taip yra šiandienos Lietuvoje. Labai dažnai valdininkai, neturėdami net paprasčiausio supratimo, ką šios dvi minėtos sąvokos - garbė ir orumas - reiškia, nes yra praradę gilumines savo doro elgesio šaknis, puolasi jų ginti, kad gautų pinigų. Taip taip, pinigų, nes gina tik sąvokas, o ne tikrąją garbę ir orumą, kuri dar vadinama vienu žodžiu savigarba. Savigarbos ir ginti, ir įvertinti pinigais nereikia, nes tai žmogaus doro gyvenimo išraiška, o jei gyvenimas nedoras, sąvokas imamasi ginti, ir doru siekiama išlikti nenatūraliai - dirbtinai. Dažniausiai ją gina visokiausi nevykėliai ar netikėliai siekdami pasipelnyti, kai tam atsiranda palankios sąlygos. Plačiau
2012-07-27
  Rajono savivaldybės narys V. Muntianas 2012 m. liepos 20-tos dienos straipsnyje „Kėdainių valdovų rūmai“ rašo, kad istorikas Valdas Banys  prieš porą metų atvykęs į Kėdainius tikėdamasis įgyvendinti savo svajonę - išsaugoti miesto materialinį ir kultūrinį paveldą ateities kartoms. Kėdainiai, kaip joks kitas provincijos miestas turtingas savo unikaliu paveldu. Straipsnio autorius piktinasi, kad restauruojant škotų XVII-XVIII a. bendruomenės, nerealiai brangiai kainuojantį Arnetų namo gyvenamosios statybos elementai buvo sunaikinti. Ko pasekoje namas prarado savo praeities palikimą, patrauklumą ne tik kėdainiečiams, bet ir svečiams - turistams. Kuo žavėjosi Kultūros vertybių departamento atstovai, besilankantys užsieniečiai, vienu biurokratų brūkšniu liko sugadinta, sunaikinta. Plačiau
2012-07-27
  Rajono savivaldybės narys V. Muntianas 2012 m. liepos 20-tos dienos straipsnyje „Kėdainių valdovų rūmai“ rašo, kad istorikas Valdas Banys  prieš porą metų atvykęs į Kėdainius tikėdamasis įgyvendinti savo svajonę - išsaugoti miesto materialinį ir kultūrinį paveldą ateities kartoms. Kėdainiai, kaip joks kitas provincijos miestas turtingas savo unikaliu paveldu. Straipsnio autorius piktinasi, kad restauruojant škotų XVII-XVIII a. bendruomenės, nerealiai brangiai kainuojantį Arnetų namo gyvenamosios statybos elementai buvo sunaikinti. Ko pasekoje namas prarado savo praeities palikimą, patrauklumą ne tik kėdainiečiams, bet ir svečiams - turistams. Kuo žavėjosi Kultūros vertybių departamento atstovai, besilankantys užsieniečiai, vienu biurokratų brūkšniu liko sugadinta, sunaikinta. Plačiau
2012-07-24
Jeigu tautos ir valstybės istoriją vadiname jos atmintimi tai visa išsaugota archyvinė medžiaga yra pats brangiausias tos atminties paveldėtas turtas. Kas gali būti reikšmingiau tautinės atminties išsaugojimui už paliktus rašytinius mūsų pirmtakų dokumentus, liudijančius apie tautos istorinius faktus? Gerai prisimename, kaip sovietinio režimo metais lietuvių tautos istorija buvo perrašinėjama, klastojama, naikinama. Tuo metu Tėvynės biografijoje padarytas klaidas tebetaisome, o atėjęs palankus laikas turėtų padėti išvengti, kad nedarytume naujų. Plačiau
2012-07-20
2012 metų liepos 18 d, Vilniuje, Taikomosios dailės muziejaus kiemelyje, ant buvusių Rusijos caro kareivinių sienos, pakabinta memorialinė lenta, skirta 1863-1864 metų sukilimo atminčiai. Atidengimo ceremonijoje su patosu kalbėjusio užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio bei spaudoje ir televizorių ekranuose pateiktoji informacija apie sukilimo svarbą lietuvių kalbai ir tautiniam atgimimui yra trafaretinė. Plačiau
2012-07-20
Sostinėje, Taikomosios dailės muziejaus kiemelyje, trečiadienį atidengta memorialinė lenta, skirta 1863-1864 m. sukilimo dalyviams. Didžiojoje Rusijos imperijos aneksuotos Abiejų Tautų Respublikos dalyje 1863 m. kilęs sukilimas padėjo pamatus lietuvių tautiniam atgimimui. "Abiejų Tautų Respublikos 1863-1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupaciją istorija padeda suprasti, kaip atsirado dabartinė Lietuva, todėl jo atminimas turi būti deramai įamžintas", - pabrėžė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sukilimo memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje. Pasak ministro, ilgą laiką buvo pateikiama iškreipta XIX amžiaus istorija, sukilimo įvykius bandyta primesti kaip svetimą istoriją. Plačiau
2012-07-17
  Rašiniui parašyti buvo skirtos keturios valandos. Aš parašiau šiek tiek anksčiau, negu buvo skirta. Pažymius sužinojome tik per atsakinėjimą žodžiu. Kitą dieną laikėme specialybės egzaminą – geografiją. Egzaminavo pats fakulteto dekanas doc. Jurgis Stabinis. Kvietė po vieną į savo kabinetą. Mane pakvietė pirmą. Liepė atsisėsti ir pateikė klausimą. Turėjau atsakinėti be jokio pasiruošimo. Gimnazijoje atsakinėjant pamoką ar egzaminą turėjome stovėti. Aš iš įpratimo atsistojau. Man liepė sėdėti. Man buvo pateiktas klausimas – Gudija. Baltarusiją dekanas J. Stabinis, kiek prisimenu, visada vadino Gudija. Apie Gudiją aš gerai žinojau. Paminėjau gamtines sąlygas, ūkį, pasakojau ypač apie žemės ūkį, pažymėjau, kad gudai daug augina linų, bulvių, kuriomis šeriamos kiaulės. Nurodžiau didžiausius miestus - Minską, Vitebską, Gardiną ir kt. Tarp jų minėjau ir Krėvą, kurioje 1382 m. buvo nužudytas Lietuvos Didysis kunigaikštis Kęstutis. Pabrėžiau, kad Gudija ilgą laiką buvo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės sudėtyje. Supratau, kad egzaminuotojui tai patiko. Jis mano atsakinėjimą pertraukė ir pateikė vieną kitą klausimą iš fizinės geografijos. Taip egzaminas baigėsi. Net nustebau, kad taip trumpai mane klausinėjo. Pagaliau paklausė, iš kokių knygų ruošiausi stojamiesiems egzaminams. Paminėjau prancūzų geografo Martono pavardę. 1948 m. buvo išversta jo knygos „Fizinės geografijos pagrindai“ du tomai. Šią knygą buvau nusipirkęs ir perskaitęs. Dekanas J. Stabinis nustebo ir pasakė maždaug taip: „Šios knygos dar studentai neskaitė, o tu jau skaitei.“ Nežinau, ar jis mane pagyrė, ar papeikė. Tačiau pažymį parašė gerą. Plačiau
2012-07-13
Filosofas, Kovo II-osios akto signataras Romualdas Ozolas ne kartą uždavęs klausimą,ar išliks Lietuvos tauta ir valstybė, pats ir atsako, kad su dabartine teisine ir politine sistema neišliks. Turime saugoti,o ne parduoti savo žemę, gerbti savo kalbą, neįsileidžiant jokių svetimybių, sulaikyti žmones nuo emigracijos. Ir niekas užmus pačius to nepadarys. Turime tai gerai įsisąmoninti. Pagaliau, kas gi būsime be lietuvių - savo tautos?        Lietuvos moterų lyga, susirinkusi birželio mėnesį, bandė padiskutuoti apie šiuolaikinę padėtį Lietuvoje. Renginyje dalyvavo prof. Antanas Tyla, prof. Romualdas Grigas, Tautinės sąjungos atstovai - Julius Panka ir Marius Kundrotas. Plačiau
2012-07-13
Mandatinėje komisijoje                       1948 m. rugpjūčio 1 d. atvykau į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą antrą kartą. Rugpjūčio 2 diena – mandatinės komisijos diena. Prisipirkau nemažai spaudos ir pradėjau studijuoti politinius įvykius. Mandatinė komisija – ne juokai, gali ir susikirsti. Nežinai, ko tavęs paklaus. Kitą dieną ryte jau buvau prie mandatinės komisijos durų. Tokių kaip aš stojančiųjų į Institutą ir laukiančių „išrišimo“ susirinko daugiau. Į mandatinę komisiją mane pakvietė pirmą. Įėjęs į kabinetą, radau keturis komisijos narius – trys sėdėjo už stalo, ketvirtas kitoje kabineto pusėje, gūžėsi fotelyje. Man atrodė, kad tas jaunas žmogus - gal vyresnių kursų studentas. Visi sėdėjo labai ramiai nusiteikę, rūstokais veidais, mat dirbo labai atsakingą valstybinės reikšmės darbą. Žiūrėjo, kad į Institutą nepakliūtų nesąmoningas, politiškai nesusipratęs „elementas“. Po mano prisistatymo komisijos nariai pradėjo mane klausinėti, tiesiog egzaminuoti bei tardyti. Plačiau
2012-07-10
  Galvodamas apie Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną prisiminiau Keistuolių teatro dainelę „Geltonų plytų kelias“. Joje linksmai, naiviai sakoma: „Mes karaliai be karūnų“. O gal dainuojant galima kritiškai ir nuoširdžiai pasižiūrėti į save? Bent nebijoti nuogumo, klaidų, sopulių. Pripažinti, o paskui ir stengtis kurti ar šio bei to išmokti dairantis į kitus, būnant kitų artumoje. Plačiau
2012-07-10
  Liepos 6 – osios vakarą, nors oras buvo puikus, jūroje nesimatė nei vieno žmogaus. Visi buvo ten, kur skambėjo tautinė giesmė, šoko ir dainavo folkloro ansamblis „Giedružė“ (vadovė Audronė Buržinskienė), grojo kaimiškos muzikos kapela „Joldija“ (vadovas Laurynas Vainutis). Visur, netgi labai gražioje savo architektūra, į savitą Nidos statinių visumą įsipaišančioje bažnyčioje skambėjo daina „Lietuva brangi“. O iki 21–osios valandos, kai viso pasaulio lietuviai vienu metu giedos Lietuvos himną, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyko nuotaikingas renginys, kurį sumaniai vedė renginių organizatorė Edita Lubickaitė. Pasirodo, ji dar ir smuiku groja „Joldijoje“. Susirinkusius pasveikino Neringos savivaldybės meras p. Antanas Vinkus. Jis padėkojo Nidos žmonėms už gėles, žydinčias gyvatvores, švarą ir tvarką – kaip niekur kitur žalią, žydinčią salelę tarp vandenynų. Netgi prie policijos pastato plyti toks skoningas, gražus darželis! Čia pat ir Vytauto Kernagio skulptūra – sėdi sau ant suolo susimastęs, groja... Plačiau
2012-07-10
  LR Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2012 metais (2012 11 02) sukanka 150 metų, kai gimė didysis tautos poetas ir lietuvių literatūros klasikas Jonas Mačiulis – Maironis (1862 – 1932), 2012 – uosius metus paskelbė Maironio metais. Pagal „Maironio programą 2012“ įvairiose Lietuvos vietose, daugiausia susijusiose su poeto gyvenimu ir veikla, vyksta tam skirti renginiai. 2012 m. birželio 22 d. Maironio 150 – osios gimimo metinės iškiliai paminėtos Krekenavoje (Panevėžio r.). Šią šventę organizavo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Utenos draugijos pirmininko pavaduotoja Amelija Katinienė, jai padėjo Lietuvos Maironiečių draugijos vadovas Eugenijos Urbonas. Šventėje dalyvavo LPS „Bočiai“ Ukmergės, Utenos, Kupiškio, Rokiškio ir Raseinių bendrijų atstovai su šiai progai parengtomis meninėmis programomis. Kiekvienos bendrijos meninės grupės turėjo parengę po dvi dainas/giesmes pagal Maironio poezijos kūrinius ir po vieną – savos kūrybos. Dalyvavo ir Krekenavos šaulių atstovai. Plačiau
2012-07-06
Tokios dienos kaip ši primena mums, kad valstybė - tai karūna, kurią pelnyti reikia patiems, kasdieninėmis pastangomis, savo šventinėje kalboje pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje, skirtoje Karaliaus Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienai. Plačiau
2012-07-06
Tautos istorija yra šaknys, kurių dėka atpažįstame savąjį tapatumą ir semiamės jėgų kurti visavertę ateitį. Palaiminta tauta, kuri neužmiršta, iš kur yra kilusi, kas ji yra, kur keliauja, šventinėje homilijoje karaliaus Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienos proga sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Plačiau
2012-07-06
Lygiai 21 valandą Lietuvos laiku penktadienį pasaulyje skambės "Tautiška giesmė". Didelis būrys kauniečių giedoti Lietuvos valstybės himną numatė prie Kauno pilies, kur vyks kasmetis festivalis "Operetė Kauno pilyje". Plačiau
2012-07-04
Trečiadienį Seime nuskambės pirmasis Moksleivių dainų šventės "Mūsų vardas - Lietuva" akordas - Parlamento galerijoje bus pristatyta Lietuvos moksleivių dailės kūrybinių darbų paroda. Plačiau