Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino Europos Sąjungai, kad tuo atveju, jei bus išplėstos sankcijos, jis nutrauks dujų tranzitą į Europą tarptautiniu dujotiekiu „Jamalas – Europa“. Toks A.Lukašenkos pareiškimas paskelbtas per susitikimą su šalies vyriausybe.

Ukrainos saugumo pajėgos nepaleis ugnies, jei migrantai mėgins prasiveržti pro šalies sieną. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSDC) sekretorius Oleksijus Danilovas.

Kanados ir JAV pakrančių apsauga su nerimu stebi gaisrą konteineriniame laive Ramiojo vandenyno pakrantėje.

Rusija ir Centrinės Azijos valstybės susitarė bendradarbiauti su Talibanu siekdami skatinti saugumo užtikrinimą regione ir paragino Afganistano naujuosius vadovus laikytis „nuosaikios“ politikos.

Briuselis siekia „nuolankios ir paklusnios“ Lenkijos vyriausybės, laikraščiui „Gazeta Polska“ pareiškė J. Kaczynskis.

Prancūzijos prezidento rinkimai - balandį, tačiau jau dabar aiškėja, kad dominuojančia tema bus imigracija. Apie dešimtadalis prancūzų populiacijos yra imigrantai, tačiau šalis suka į politinę dešinę svarstant apie atvykstančiųjų srautų valdymą, socialinių paslaugų reguliavimą, saugumo iššūkius.

Ukrainos laukia ekonominė krizė, kurią lydės bankrotai, bedarbystė ir augančios kainos. Taip savo paskyroje socialiniame tinkle parašė Šalies darbdavių federacijos pirmininkas Dmitrijus Oleinikas. Jis akcentavo tai, kad Kijevas dujas perka biržos kaina ir kuras Ukrainai kainuoja 3,5 karto daugiau negu kitoms šalims. „Spalį dujų kainą įvairiose šalyse svyravo tarp 300 ir 700 eurų. Ukrainoje ji siekė 1100 eurų (naujausiomis žiniomis, ji šoktelėjo iki beveik 1,5 tūkst. eurų - aut. past.)", - patikslino specialistas.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis teigė, kad per pirmąjį susitikimą su Irano užsienio reikalų ministru jis buvo patikintas, jog Teheranas yra pasirengęs netrukus atnaujinti branduolines derybas. ES tarpininkaujamos derybos prasidėjo balandį Vienoje. Jų tikslas – atgaivinti 2015 m. tarp Teherano ir galingųjų pasaulio valstybių sudarytą branduolinę sutartį, kuri liko kyboti ant plauko, kai iš jos 2018 m. vienašališkai pasitraukė tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir sugriežtino Iranui taikomas sankcijas.

Talibano aukščiausiasis lyderis Hibatullah Akhundzada antradienį nurodė naujajai Afganistano vyriausybei laikytis Šariato teisės. „Galiu užtikrinti visus tautiečius, kad ši vyriausybė atkakliai dirbs, jog šalyje būtų laikomasi islamo taisyklių ir Šariato teisės“, – sakoma anglų kalba paskelbtame viešumoje niekada anksčiau nematyto H. Akhundzada pranešime. 

Briuseliui įvedus naujas sankcijas dėl priverstinio Europos oro bendrovės lėktuvo nutupdymo, Baltarusija pirmadienį pareiškė stabdanti savo narystę Rytų partnerystėje – iniciatyvoje stiprinti ryšius tarp Europos Sąjungos ir buvusių sovietinių respublikų. Baltarusija „negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal šį susitarimą ES taikomų sankcijų ir ribojimų sąlygomis“, – pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad jos atstovas ES buvo atšauktas į Minską konsultacijoms. Pasitraukimas iš Rytų partnerystės susitarimo reiškia, kad Baltarusija nebedalyvaus kovoje su nelegalia migracija ir organizuotu nusikalstamumu. Autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka grasina masiškai leisti migrantus į Europos Sąjungos teritoriją.

Įslaptinti dokumentai, kuriuose kalbama apie neseniai žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrusį britų karinį laivą „HMS Defender“ ir šalies ginkluotąsias pajėgas, aptikti autobusų stotelėje Kento grafystėje. Juos rado civilis asmuo. Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos teigimu, ministerijos darbuotojas apie dokumentų praradimą pranešė praėjusią savaitę, o atitinkamas departamentas jau pradėjo tyrimą. Anonimu panorėjęs likti civilis gyventojas susisiekė su Jungtinės Karalystės nacionaliniu transliuotoju BBC ir pranešė suradęs 50 puslapių su įslaptinta informacija. Jis nuo lietaus permirkusią dokumentų krūvelę ankstų antradienio rytą rado už autobusų stotelės Kento grafystėje.

Nuo 2012 iki 2014 m. JAV su Danijos žvalgybos pagalba šnipinėjo aukščiausio rango Europos politikus, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pranešė Danijos ir kitų Europos šalių žiniasklaida. Danijos visuomeninis radijas „Danmarks Radio“ (DR) skelbia, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) klausėsi slaptų Danijos pokalbių ir skaitė žinutes, kad šnipinėtų aukšto rango Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Prancūzijos politikus ir pareigūnus. Pasak radijo, NSA šnipinėjimui pasinaudojo žvalgybininkų bendradarbiavimu su Danijos karinės žvalgybos padaliniu (FE).

Šveicarija paskelbė, kad traukiasi iš derybų su Briuseliu dėl bendradarbiavimo su Europos Sąjungos (ES) šalimis susitarimo.

 Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pareiškė, kad jos šalis pasirengusi padėti Aljansui prisitaikyti prie naujų iššūkių, įskaitant klimato kaitą ir kibernetines grėsmes. Kaip pažymėjo M. Kallas, NATO turi adaptuotis prie naujų iššūkių, įskaitant naujas technologijas, klimato kaitos padarinius, taip pat kibernetinio saugumo klausimus. „Estija pasirengusi būti šių diskusijų avangarde“, - pabrėžė premjerė.

Per pandemiją išaugo į Kanarų salas ir Italiją plūstančių pabėgėlių srautai. Valstybėms iššūkių kelia imigrantų vakcinavimo klausimas, o uždarytuose viešbučiuose apgyvendinami tūkstančiai pabėgėlių neramina vietos verslininkus. Pabėgėlių prieglobsčiu tapusi Europa nuo neramumų bėgančius imigrantus priima ir per pandemiją. Skaičiuojama, kad pernai į Ispanijai priklausančias Kanarų salas nelegaliai atvyko aštuonis kartus daugiau imigrantų nei 2019-aisiais. Rimčiausia situacija dėl imigracijos yra Kanarų salose todėl, kad jos yra labai netoli Afrikos. Smarkiai padaugėjo imigrantų, kurie neturi kur dėtis ir jie yra apgyvendinami įvairiuose viešbučiuose, kurie dėl turizmo stokos yra tušti.

Italija paragino partneres Europos Sąjungoje parodyti „solidarumą“ jai tvarkantis su augančiu migrantų srautu, pastarosiomis dienomis į šalį atvykus daugiau nei 2 tūkst. geresnio gyvenimo ieškančių žmonių.

Lietuvai kiek atlaisvinus karantino ribojimus, vis daugiau Baltarusijos įmonių svarsto perkelti veiklą į Lietuvą, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė.

Kinija pristatė savo kartą per dešimtmetį rengiamo surašymo rezultatus ir pranešė, kad jos gyventojų skaičius išaugo 5,4 proc. ir dabar viršija 1,4 milijardo. Pareigūnų teigimu, Kinija „per pastarąjį dešimtmetį išlaikė nedidelį augimo tempą“, tvyrant būgštavimams, kad senėjanti visuomenė ir lėtėjantis gimstamumas kelia demografinės krizės grėsmę šalyje, antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje smarkiai mažėjant darbingo amžiaus piliečių skaičiui. Oficialūs duomenys rodo, kad augimo tempas buvo mažiausias nuo praėjusio amžiaus 7-o dešimtmečio. 2016 metais Pekinas pakeitė šeimos planavimo taisykles, leisdamas šeimoms susilaukti dviejų vaikų. Toks žingsnis žengtas kilus susirūpinimui dėl sparčiai senstančios Kinijos visuomenės ir besitraukiančios darbo jėgos. Tačiau laukiamas demografinis sprogimas, turintis kompensuoti gyventojų senėjimą, dar neįvyko. Besikeičiantį Kinijos visuomenės veidą aiškiai atspindi faktas, kad gyventojų miestuose padaugėjo 236,4 mln. – tai yra beveik 15 proc. daugiau nei per ankstesnį surašymą.

Belgų ūkininkas, vairuodamas traktorių, nusprendė pasitaikiusią kliūtį - Prancūzijos-Belgijos sieną žymintį akmenį - perkelti kelis metrus į Prancūzijos pusę. Taigi, išplėtė Belgijos teritorija prancūzų sąskaita.

Istorinis „Brexit“ prekybos susitarimas tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos (ES) įsigaliojo šį šeštadienį, artėjant penktosioms lemtingojo britų referendumo metinėms. Istorinis „Brexit“ prekybos susitarimas tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos (ES) įsigaliojo šį šeštadienį, artėjant penktosioms lemtingojo britų referendumo metinėms.