Valstybės kontrolė atliko nacionalinių parkų veiklos auditą, pažymi, kad biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės nurodomos gamtotvarkos planuose, tačiau jie parengti ne visoms skirtingus apsaugos reikalavimus turinčioms teritorijoms. Neparengus planų, neįvertinama teritorijų būklė, nenumatomos konkrečios jų tvarkymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės.  

Lietuviai nuo seno myli bites ir nori jas auginti net sodo bendrijose, tačiau ne vienas nuogąstauja, ar jis turi teisę čia laikyti bites. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad niekas nedraudžia sodininkams laikyti bičių ir mėgautis jų suneštu medumi, tačiau numatoma ir nemažai apribojimų, kad augintinės nekeltų pavojaus aplinkiniams.

Šių metų lapkričio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.  

Žagarės regioniniame parke Mūšos tyrelio draustinyje pradėti medinio 7,5 km ilgio pažintinio tako įrengimo darbai. Takas prasideda nuo pelkės prieigų ir ves aplink vienintelį natūralų Joniškio rajone Miknaičių ežerą.

Gegužės šešioliktoji – Tarptautinė žavėjimosi augalais diena, kurią tradiciškai paminės ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU). Gegužės 15 d. (12 val.) LEU sukvies universiteto ir miesto bendruomenę į kvapniųjų augalų sodelio atidarymą. Tai tradicinė, kasmet GMTF organizuojama „Augalų žavadienio“ šventė.

Per eilę kartų patogiai įsikurdami miestuose ir vis labiau toldami nuo savo ištakų, prarandame unikalų ryšį su gamta. Apsirūpindami maistu tik prekybos centruose, ir nematydami kaip gimsta, formuojasi, auga mums gyvybinę energiją teikiantys vaisiai, netenkame svarbios galimybės prisiliesti prie unikalaus gamtos kūrybinio proceso. Taip prarandame daug asmenybės dvasinio pasitenkinimo, augimo ir tobulėjimo akimirkų,  o ypač skurdinama smalsių vaikų vaizduotė.

Pasirodžiusioje naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje gerų naujienų nedaug.

Miškas – išskirtinė ekosistemos dalis, pirmiausiai tarnaujanti aplinkos kokybės gerinimui, kraštovaizdžio stabilumui, rekreacijai, jo išteklius naudojant tausiai ir atkuriamai. Šimtmečiais jis pasitarnavo ir kaip ne vieno kūrėjo įkvėpimo šaltinis. Tačiau šiandienos perspektyvoje likus vienintele svarbiausia gamtos turtų dalimi, pirmenybė sutelkiama tik ties pajamų šaltinio kriterijumi, paminant gamtosaugos ir visuomenės interesą, o pačią ekonominę šalies sistemą stumiant giliau į vartotojų ir prekiautojų ratą.

Dauguma Gyvojo pavasario pranašautojų, ruošiasi palikti savo žiemavietes šiltuose kraštuose. Lietuvos ornitologų draugija kviečia jus, dalyvauti gyvojo pavasario paukščių stebėjimuose. Pernai metais baltasis gandras pateikė staigmeną. Neprasidėjus kalendoriniam pavasariui šis tolimas migrantas jau pastebėtas Vilniaus mieste 2013 m. vasario 28 d. 14 val. sukiojęs ratus senamiestyje virš Gedimino pilies. Šiais metais pirmieji  baltieji gandrai Lietuvoje pastebėti kovo 8 dieną.Įprastai į dangų žvalgytis patariame jau nuo kovo mėnesio vidurio. Šiomis dienomis jau gausiai registruojami pirmieji gandrai Turkijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. Šelmeninės kregždės registruojamos Turkijoje bei Kipre. Mūsų pirmosios šelmeninės kregždės pernai metais pasirodė balandžio pradžioje, kai įprastai jos mūsų šalį pasiekia balandžio mėnesio pabaigoje.

JAV kosmoso agentūros NASA teleskopo "Kepler" surinkti duomenys rodo, kad už Saulės sistemos ribų aptikta 715 naujų planetų, skelbia BBC.

Lietuvos kraštovaizdis įvairuoja tarp erdvių lygumų ir kalvų. Aukštis turi didžiulę reikšmę, įspūdžių semiamės kopdami į piliakalnius, pakildami į Medininkų ir kitas aukštumas. 30 km nuo Vilniaus dunkso aukščiausios Lietuvoje Juozapinės, Aukštėjo viršukalnės.

Praėjusį rugsėjį, prieš profesinę šventę – Miškininko dieną – skaitytoją pasiekė naujas leidinys –  „Miškas ir mes“. Tai meniškomis gamtos fotografų nuotraukomis  gausiai iliustruota serijos apie Lietuvos mišką ir juo besirūpinančius žmones septintoji knyga. Seriją nuo 2003-ųjų rengia ir leidžia viešoji įstaiga „Žaliosios girios“.

Antrą kartą Kaune surengta Žalioji knygų akcija baigėsi penktadienį medelių sodinimu Karaliaus Mindaugo prospekte.

Įprastai per metus Lietuvoje sužieduojama apie 80 tūkst. paukščių, tačiau šiemet sužieduota vos 44 tūkst. Ornitologai stebisi ir įtaria, kad tokio rezultato priežastys – nepalankūs orai bei užsienio šalių besaikis mėgavimasis mūsų paukščiais kaip skanėstu. Mokslininkai pastebi, kad vis dar trūksta platesnių tyrimų ir mokslinių studijų, kurios leistų tiksliai įvertinti susidariusią situaciją.  

Baigėsi saulėtoji vasara su  atokaitoj tebesišildančiais geltonžandžiais žalčiais, žiemon nušokuojančiomis varlėmis, ropojančiomis  rupūžėmis su tritonais, po bruknės lapu užmiegančiam lig pavasario paskutinėm geltonam skirpsaangliniui drugiui dar  plazdant mėlynų uogų šilo kelmuotos laukymės gintaro saulėje.

Prisimenu šių metų pavasario lygiadienį, kada kovo 21-ąją Kaune nuo Varnių tilto Neries tėkmė plūdo Nemunan po ledu be properšų, už dviejų dienų dar šalo 17 laipsnių. Prūsų šiaurinėje Sūduvoje  jau nuplasnojo čirenantys pirmieji dirviniai vieversiai Mikytų ir Šėtijų kaimų Nemuno lankoje priešais Vilkiją. Pavakare sugerkšėjęs pušų viršūnėmis nuplasnojo ankstyvasis pilkasis garnys.

Spalio 15 d. Lietuvoje prasidedant vilkų medžioklei, netrukus bus paskelbtas vilkų sumedžiojimo limitas 2013–2014 metų medžioklės sezonui.

Kai einu pasivaikščioti į Gedimino aikštę, ar buvoju Vilniaus Arkikatedroje, negaliu neaplankyti ir Karaliaus Mindaugo skvero. Tam turiu motyvų bei neišblėstančių prisiminimų, kurie ir atveda mane į šį gražiai tvarkomą, žaliuojančiais memorialiniais medžiais nusagstytą žemės lopinėlį.

Ilgas tulpių auginimo tradicijas puoselėjanti Nyderlandų Karalystė paminės Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir Baltijos kelio 25-metį – šalyje išvesta nauja tulpių veislė Lietuvos žmonėms.

Šią vasarą vyravę permainingi orai nemenkai išgąsdino bitininkus, tačiau šiųmetis medaus derlius įprastinis. Prognozuojama, kad dėl to ir medaus kaina išliks nepakitusi.