VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

2011-05-09
Eidama 74-uosius metus mirė ilgametė Kauno valstybinio dramos teatro aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė Plačiau
2011-05-03
Plačiau
2011-04-01
2011-ųjų kovo 30-os dienos rytą čia atėjome trise: gamtininkė (kaip jinai pati save vadina) Irena Lagauskaitė, ekonomistas Gediminas Daubaras ir šių eilučių autorius. Jau be šeimininko. Didokas senovinis kambarys, niekas nedegė šviesos. „Nusirenkit, sušalsite“, - kažkuris iš judviejų pasakė. Nesušalsiu. Ir kažkas brangaus ir tolimo sujudėjo širdyje. Plačiau
2011-03-25
Pirmosiomis kovo dienomis Zapyškio parapijoje gausiai susirinkusių giminaičių ir pažįstamų būrys palydėjo į amžino poilsio vietą Agotą Petrauskienę (1931-2011). Plačiau
2011-02-19
Šeštadienio popietę Amžinojo poilsio sostinės Antakalnio kapinėse greta Sausio 13-osios aukų memorialo atgulė Poetas Justinas Marcinkevičius. Lietuvos dainiaus karstą su palaikais, išlydėtą iš Mokslų akademijos Didžiosios salės, kur dvi dienas buvo atsisveikinama su Poetu, Antakalnio kapinėse pasitiko valstybės ir Vyriausybės vadovai, J. Marcinkevičiaus kūrybos gerbėjai.   Plačiau
2011-02-18
Justino Marcinkevičiaus nebėra. Paliko jis mus, tarsi našlaičius, netekusius motinos, kurie sutrikę žvalgosi vienas į kitą, sunerimę ir susirūpinę, nežinodami, kas dabar bus, kas jais pasirūpins bėdai ištikus, kas paguos nelaimėje, kas padrąsins, pirmuosius žingsnius žengiant… Mes skaitėme jo eilėraščius, žiūrėjome jo dramas, dainavome dainas, jo parašytas, kartais nė nežinodami, kad tai jis jas parašė, ir kaskart, kai jo žodis atsiliepdavo mūsų širdyse, mes jutome tą tyrą meilę Tėvynei, jos laukams, jos žmonėms, jų darbams, Tėvynei, kurią žadino ir gaivino jo skatinama meilė gūdžiais okupacijos metais. Plačiau
2011-02-18
Plačiau
2011-02-16
Lietuvių literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė sako, kad Justino Marcinkevičiaus netektis Vasario 16-ąją yra simboliška. Anot jos, turime neužmiršti šviesos, kurią skleidė poetas. "Tai yra simboliška. Su J. Marcinkevičiumi yra įvykę nemaža atsitikimų, kurie kada nors bus paaiškinti kaip gilūs simboliai. Neturime užmiršti, kad būtent J. Marcinkevičius mums parašė svarbiausią Vasario 16-osios kūrinį, pavadinęs tą dieną "Diena atrištom akim". Plačiau
2011-02-16
Eidamas 81-uosius metus, Vilniuje vasario 16-osios rytą mirė poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas, akademikas Justinas Marcinkevičius. Rašytojas užgeso ligoninėje, neatsigavęs po gruodžio 7 dieną savo namuose patirtos sunkios traumos Plačiau
2011-01-18
Naktis siaubingai buvo nerami... Mes niekad nepamiršim šitos datos, Kai laisvės vėliavą iškėlėme pirmi, Pirmi mes griovėm komunizmo kazematus. Plačiau
2011-01-13
Gerbiamieji, atmintis duota žmogui, kad gyvendamas pagal sąžinėje įrašytus Viešpaties dėsnius įgytų savąjį tapatumą. Tik atminties dėka kaupdamas patirtį ir išskleisdamas geriausias kūrybines galias žmogus gali kurti taika, solidarumu ir garbingumu grįstą visuomenę. Šios dienos atmintis mūsų gyvenimuose įsirėžia skausminga netekties ir kančios patirtimi. Tačiau drauge Sausio 13-oji yra pamoka, kad blogis, agresija, smurtas gali būti įveiktas taikiu būdu, nors ir pareikalauja brangios aukos. Plačiau
2011-01-13
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis ragina ir po dviejų tūkstančių metų girdėti tą pamoką, kuri yra ir Sausio 13-osios pamoka, ragina matyti visą tiesą, tokią, kokia ji buvo prieš 20 metų. "Pažvelkime į tuos dalykus pirmiausiai Lietuvos ir lietuviškuoju požiūriu. Tai ir pamatinis dorovinis požiūris, o varžėsi, kirtosi kilnūs ir bjaurūs, garbingi ir visai negarbingi, žemi dalykai. Matykime visą tiesą. Tą naktį tėvynė turėjo būti išduota", - iškilmingame minėjime "Mūšis už Tautų laisvę" sakė V. Landsbergis. Plačiau
2011-01-11
1991.01.07 LPS SIA informuoja mus apie 3-jų rusų armijos transporto lėktuvų nusileidimą Vilniuje. 250-300 Pskovo divizijos desantininkai atvyksta į Vilnių su pilna kovinės ginkluotės amunicija. Tolimesni įvykiai rutuliojasi greitai ir nenuspėjamai. 1991-jų sausio pirmomis dienomis Šiaurės karinio miestelio (tarybinė) kariuomenė, vadovaujama generolo Uskopčiko vieną po kito pradėjo užiminėti Lietuvos strateginius objektus. Taip užėmė LR Krašto apsaugos departamentą, LR Policijos akademiją, Medžioklės ir žvejų draugiją bei kitus Lietuvos strateginius objektus. Ne tik LPS būstinėse ar Sąjūdžio grupėse, bet ir visoje Lietuvoje jau buvo jaučiamas kažkoks nenuspėjamas, artėjantis Tėvynei pavojus. Plačiau