Taip gautas paradoksas: nuosaka apibrėžta kaip morfologinė kategorija, bet tiesioginės nuosakos laikų vietoje vartojami dalyvių vardininkai, morfeminėje sudėtyje neturintys morfologinio nuosakos rodiklio, taip pat įtraukti į morfologinės nuosakos paradigmą. Tai gal nuosaka ne morfologinė kategorija?“(p. 319).

2015 m. gegužės 18 d. žinoma kalbininkė prof. habil dr. Aldona Paulauskienė švenčia savo gyvenimo 80 metų sukaktį. Ką tokia proga pasakyti?

Iš lietuviškų laikraščių, su kuriais bendravo V. Taločka, galima būtų išskirti du – Seinuose ėjusį „Vadovą“ ir Kaune leistą „Draugiją“.

Visi pretendavę į Vilnių, siekdami paremti savo veiksmus, ieškojo ideologinio ir politinio pagrindimo. Tuo klausimu savo nuomonę turėjo ir tuo metu Vilniuje dirbęs baltarusių kunigas Vladislovas Taločka

„Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija“,- sako akademikas, profesorius habilituotas daktaras Zigmas Zinkevičius. Žymiausias Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas šiais metais paminėjo garbingą 90 metų jubiliejų. Šiai progai skirtas renginių ciklas.  

Adomo Bernardo Mickevičiaus (1798–1855) šeimą, gyvenančią Naugarduke, dar prieš poeto studijas aplankė skaudžios netektys. 1810 m. mirė jo jauniausias penkerių metų brolis Antanas Mykolas.

XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje kultūrinis gyvenimas Lietuvoje dar buvo gana skurdus.

Tikrų vertybių ir kilnių darbų jokios užmaršties dulkės neužpusto. Smagu, kad Rokiškio miesto vyresniosios kartos inteligentų paveikslai dar gyvi žmonių atmintyje.

Tautinių bendrijų veikėjai, rašytojai, vertėjai, ambasadorei Halinai Kobeckaitei įteiktas Kultūros ministerijos Garbės ženklas "Nešk savo šviesą ir tikėk".

Lietuvių kalbininko, vertėjo, žurnalisto, redaktoriaus Bronio Savukyno (1930-2008) premija už profesionalią ir aktualią kultūros publicistiką, aprėpiančią įvairialypę tematiką, už kritinio sąmoningumo žadinimą šiemet įvertintas kultūrologas, eseistas, publicistas prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius. Premija laureatui bus įteikiama šiandien Kultūros ministerijoje.  

Siekdama deramai paminėti iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitorius Mykolo Kleopo Oginskio atminimą, Vyriausybė patvirtino jo 250-ųjų gimimo metinių minėjimo veiksmų planą.

Birutei Silevičienei, LKRS Valdybos narei, Vilniaus skyriaus pirmininkei - 70

2014 m. liepos-lapkričio mėnesį Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA įgyvendino LR Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektą „Lietuva ir Baltarusija per fotoobjektyvą“. Projekto partneris - Minsko kurčiųjų mokykla Nr. 14.

Pradedant rašinį apie gamtos, kultūros ir mažosios architektūros paminklus, dažnam iškyla klausimas; ar Zarasai turėtų gausų išaiškintų, įamžintų ir išsaugotų šios srities objektų paveldą, jeigu ne paminklosaugininkas Jonas Nemanis?

Prieš 86 metus, 1928m. spalio 15 d. Kybartuose gimė žymus žurnalistas, aistringas kūno kultūros ir sporto entuziastas bei puoselėtojas, nuoširdus įvairių sričių mecenatas, Amerikos lietuvis Edvardas Šulaitis. Šis gražus išskirtinių gebėjimų žurnalisto 86-asis gimtadienis šiais metais sutampa ir su jo žurnalistinio darbo sukaktimi - 65 metų jubiliejumi.

Mūsų visuomenėje įprasta paminėti iškilių asmenybių jubiliejines sukaktis. Didžiuojamės tais Lietuvos inteligentais, kurie XX a. pradžioje dėjo pirmuosius akmenis į tautinės mokyklos kūrimosi pamatus, kovojo dėl teisės vaikus mokyti gimtąja kalba, daug nuveikė švietimo ir kultūros srityje. Tarp tokių Lietuvos inteligentų–švietėjų aktyviai darbavosi ir, gal kiek nepelnytai primirštas, Jonas Murka (1889–1945) – pedagogas, publicistas, vadovėlių mokykloms autorius, visuomenės veikėjas.

Pasitikdami lietuvių rašytojo, spaudos darbuotojo, literatūros istoriko, pedagogo, visuomenės veikėjo, kunigo Juozo Tumo – Vaižganto gimimo 145 –ąsias gimimo metines, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus nariai jau nuo metų pradžios ruošėsi paminėti šią sukaktį

Į Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubą žinomas televizijos ir kino dokumentininkas Bronius Slavinskas pasikviestas neatsitiktinai. Šį kartą norėta pamatyti niekam nerodytą jo prieš dešimt metų sukurtą filmą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės radiniai“.

J. ir E. Bickų šeima paliko gilias pėdas mūsų krašto praeities pažinimo dirvoje.

2013 m. Šiaulių universiteto leidykla išleido gausiai iliustruotą istorinėmis fotografijomis knygelę „Jonas Bicka“, skirtą mokytojui ir kraštotyrininkui Jonui Bickai (1900–1977), pagal LR Kultūros ministerijos finansuotą projektą „Mažosios Lietuvos kultūros atspindžiai Tauragės krašte“.