Rugsėjo 20 d., eidamas 80-uosius metus, mirė žinomas aplinkosaugininkas, miškininkas, iškilus visuomenės veikėjas, sąjūdininkas profesorius Romas Pakalnis. Romas Pakalnis visą gyvenimą skyrė krašto gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui. R. Pakalnis gimė 1941 m. sausio 4 d. Utenos apskrities Kirklių kaime. 1958 m. baigė Vilniaus miškų technikumą, 1963 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą. 1963 m. Radviliškio miškų ūkio Šeduvos girininkijos miško technikas, 1964 m. Radvilonių girininkas. Jam vadovaujant pastatyta Radvilonių girininkija, prie Radvilonių pasodinta 12 ha eglių kultūrų. 1965 m. atliko privalomąją karo tarnybą SSRS kariuomenėje. 1966 m. Jonavos miškų ūkio miško ruošos punkto viršininkas. 1966–1969 m. studijavo LSSR MA Botanikos instituto aspirantūroje, 1971 m. biologijos mokslų kandidatas.  1970–1974 m. Botanikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1974–1981 m. Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vyresn. mokslinis bendradarbis, nuo 1981 m. laboratorijos vadovas. 1984–1989 m. dar ir Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 1989–2002 m. direktorius. Dirbdamas Botanikos institute kartu su prof. Kaziu Ėringiu buvo naujos Kraštovaizdžio ekologijos srities pradininkas. Nuo 2001 m. VPU profesorius.

Rugsėjo 15 d. netekome 90-uosius metus einančio buvusio Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros profesoriaus, žinomo kalbininko, lietuvių kalbos puoselėtojo Arnoldo Piročkino.

Rugpjūčio 13 d., trečiadienį, po ligos mirė žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tinklaraštininkas, poliglotas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų Aurelijus Katkevičius.

Bronislava gimė Alytuje. Ji nežinojo, kas yra tikrieji Jos tėvai. Visą gyvenimą geru žodžiu minėjo Ją užauginusius žmones. Baigė VPI. Dirbo Žagarėje, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklose. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė puoselėjo lietuvybę. Jos straipsniai, recenzijos buvo spausdinami respublikinėje spaudoje.

64-erių velionis sunkiai sirgo, skelbia lrytas.lt Muziejininkas 1979 m. baigė Lietuvos dailės institutą, nuo 1979 m. dirbo Čiurlionio dailės muziejuje: 1988-aisiais tapo Tapybos skyriaus vedėju, 1988-1992 m. buvo direktoriaus pavaduotojas, 1992-2019 m. - direktorius.

Mirus Karaliaučiaus krašto lietuvių gimtosios kalbos mokytojai misionierei

Birželio 18 d., ketvirtadienį, eidamas 96-uosius metus mirė vienas garsiausių JAV lietuvių visuomenės veikėjų, Lietuvos garbės konsulas Floridoje Stenlis Balzekas (Stanley Balzek) jaunesnysis. Dėl S. Balzeko jaunesniojo mirties užuojautą artimiesiems, bičiuliams, JAV ir Pasaulio lietuvių bendruomenėms pareiškė Prezidentas Gitanas Nausėda  bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Šiandien, birželio 20-osios naktį Rokiškio ligoninėje, pasitraukė iš žemiškojo gyvenimo, bet ne iš mūsų atminties ilgametė Karaliaučiaus krašto lietuvių gimtosios kalbos mokytoja misionierė, viena iš Krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos steigėjų bei vietos lietuvių kultūros draugijos „Birutė“ atkūrėjų

Netekome išskirtinės asmenybės, visuomenininkės Mildos Bliumenzonienės, kuri savo gyvenimo misija laikė padėti žmogui. Tai buvo šviesą spinduliuojanti, jautri ir atkakli moteris, daug prisidėjusi skleidžiant visuomenėje supratimą, kaip svarbu ištiesti pagalbos ranką suklydusiam žmogui.

Birželio 3 d., eidamas 77-uosius, mirė legendinis Lietuvos aktorius Gediminas Girdvainis. Gediminą Girdvainį pažino kiekvienas teatro ir kino žiūrovas. Įsimintiniausias vaidmuo – nepamirštamasis Pinčiukas Arūno Žebriūno filme „Velnio nuotaka“ (1973). Vaidino nesuskaičiuojamoje daugybėje kino filmų. Tarp jų – chrestomatiniais vadinami „Jausmai“, „Ave vita“, „Herkus Mantas“, „Tadas Blinda“, „Riešutų duona“. Visų atpažįstamas aktorius Gediminas Girdvainis vaidino Aurelijos Ragauskaitės, Dalios Tamulevičiūtės, Eimunto Nekrošiaus, Jono Vaitkaus, Gyčio Padegimo, Rimo Tumino, kitų režisierių spektakliuose, vaidino televizijos filmuose bei serialuose.

A. Matuliauskas aktyviai rėmė nepriklausomą lietuvišką spaudą – buvo nuolatinis Lietuvos prezidento Antano Smetonos 1917 m. rugsėjo 6 d. įkurto valstybės laikraščio “Lietuvos aidas” skaitytojas ir prenumeratorius nuo pirmojo atkurto laikraščio numerio (1990 m. gegužės 8 d.) iki savo mirties.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė užuojautą dėl pripažinto kompozitoriaus Vytauto Barkausko mirties. Pasak valstybės vadovo, kompozitorius buvo kūrėjas, pasiekęs aukščiausią meistriškumą, vienas aktyviausių avangardinės muzikos propaguotojų Lietuvoje.

Kovo 3 d. mirė Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narė, Vegetarų draugijos pirmininkė, chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė (88 m.). „Ksavera buvo mokslininkė iš didžiosios raidės. Visas savo hiptezes tikrindavo savimi.  Ksaveros indėlis sveikuolių judėjimui Lietuvoje yra  neįkainojamas. Kokie bebūtų gražūs eptitetai apie šią moterį, ji buvo už visus juos didesnė“, – sakė Seimo narys Dainius Kepenis.

Mokslas, kultūra, visuomenė neteko vieno žymiausių Lietuvos mokslininkų humanitarų ir kartu didžiojo humanisto, vydūnisto, ramaus būdo, labai talentingo ir nuoširdaus bendražygio, bendraminčio doc. dr. Vaclovo (Vaciuko, Vacio) Bagdonavičiaus. Krito ne nuo korona viruso, o neatlaikė nuo didžiulių krūvių tautai dirbanti širdis. Tai smūgis visai pažangiajai demokratinei visuomenei.

Mirus Lietuvos patriotei Danutei Banionytei-Lankaitienei (1922 -2020) sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimos nariams ir artimiesiems. Tegul Danutės pilietiškumo, patriotiškumo, tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje.  Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos sąjūdis bei Kovo 11-osios g. bendrija

Mokslas, kultūra, visuomenė neteko vieno žymiausių Lietuvos  mokslininkų humanitarų ir kartu didžiojo humanisto, vydūnisto , ramaus  būdo, labai talentingo ir nuoširdaus bendražygio, bendraminčio doc. dr. Vaclovo (Vaciuko, Vacio) Bagdonavičiaus. Krito ne nuo korona viruso, o neatlaikė nuo didžiulių krūvių tautai dirbanti širdis. Tai smūgis visai pažangiajai demokratinei visuomenei.

Kovo 22 d., sekmadienį, eidamas 78-uosius metus, Vydūno gimimo dieną, mirė lietuvių filosofas, Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius. Prieš 30 metų, 1988-siais, profesorius V. Bagdonavičius įkūrė Vydūno draugiją ir daug savo gyvenimo metų paskyrė Vydūno kūrybinio palikimo suaktualinimui ir atminimo įamžinimui.

Eidamas 85-uosius metus kovo 15-ąją mirė žurnalistas, spaudos ir kultūros darbuotojas, poetas, buvęs kultūros ir švietimo ministras Juozas Nekrošius. Užuojautą dėl jo mirties pareiškė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Netekome svarbios asmenybės, kurio išskirtinė kūryba, pasižymėjusi žanrų įvairove, paliko gilų įspaudą lietuvių literatūros ir leidybos istorijoje. Šią sunkią netekties valandą reiškiu užuojautą Velionio šeimai ir artimiesiems, bičiuliams, visiems talento gerbėjams, buvusiems kolegoms“, - sakoma premjero užuojautoje.

Rašytojas, politiko Vytauto Landsbergio sūnus Vytautas V. Landsbergis antradienio vakarą paskelbė apie savo mamos Gražinos Ručytės-Landsbergienės netektį. Garsaus Lietuvos politiko žmona mirė sulaukusi devyniasdešimties metų.

     Paskutinę vasario dieną Vilniuje užmigo Viešpatyje medicinos sesuo Marijona Merkienė (1924-08-19 - 2020-02-29), kunigo rezistento, Vilniaus Šv, Juozapo kunigų seminarijos liturgikos dėstytojo Eitvydo Merkio mama.