Ruduo, Aukso Šiluma Spindi. Lepina Moliūgais. Džiugina.

Artėja, artėja Baltos Kalėdos. Jau skuba Pas jus Su briedžiais,

Minia vėl šauks: "Paleiskite Barabą!" Nors jis plėšikas, žmogžudys ! Tai kas... Minia! Net Poncijus Pilotas dreba. Geriau jau jis nusimazgos rankas...

Apkabink mane, kad aš pajusčiau Tą artumą esaties gyvos. Kad išnyktų mintys skaudžios, rūsčios, Kad liepsnotų meilė Lietuvos.

Juodesnis už juodą debesį Tas nuotaikos aptemimas. Kodėl dar pasaulis stebisi, Lyg būtų tik šiandien gimęs?

Pasistačiau namus. Ir vėliavą iškėliau. Iš tolo švietė krištolo langai. Su šypsena nekalto kūdikėlio Čia rinkosi ir priešai, ir draugai.

Ieškojimas neturi pabaigos.. Vis ieškom. Laimės, meilės, teisingumo. Ir vaistų nuo užklupusios ligos. Tačiau nerandame ramybės ir saugumo.

Ne lyrika dabar svarbu. Ne juokas. Mes vis dar įkaitai. Savų.Ir svetimų. Ir bausti, ir mylėti dar ankstoka. Dar laukti vakaro ir ryto neramu.

Raketomis ir bombom apsikarstęs Diktatorius vėl spjaudosi karu. Tik masinių aukų didžiulis karstas Laimėjimas jo kėslų nedorų.

Ne vien tik paukščius, Bet ir žmones žieduoja. Metrikacijoj...

Ir vėl iš peties mums rėžia. Vėl turim didelę bėdą. Mašinos per greit suėda Ir veją, ir smėlio dėžę.

Įkrito į akį rąstas. Nepadeda niekas. Tyli. Įstatymas gal per prastas? Ar niekas tiesiog nemyli.

Šventai tarnaut turėtų žmogui, tiesai Kiekvienas pareigūnas, advokatas. Kodėl vis leteną kišenėn tiesia  Suįžūlėjęs ir nusmurgęs biurokratas?

Niekas nestebina. Niekas nekeista. Kraujas be reikalo kartais įkaista. Mokomės skirti juodą nuo balto, Nenusikaltusį skirti nuo kalto.

Nekask kitam duobės. O sau ar reikia kasti? Ar maža ką kalbės, Bet taip jau žemėj esti.

  Seniai jau nieko nesapnuoju. Aš pats jau gyvenu sapne. Save kaip daiktą pakilnoju. Tad nežiūrėkit į mane.

Tikriausiai klydo net Einšteinas, Visai nežvelgęs ateitin. Greičiau už šviesą skrieja kainos. Ir vis aukštyn, aukštyn, aukštyn.

Vėl gąsdina. Karu, šalčiu. Ir kainom. Bet mes jau tai patyrę. Su kaupu. Todėl nestoviniuojame, o einam. Kas bijo, tegu slepias. Po lapu.

Aš visai ne žydas, Bet norėčiau būti. Nors šiek tiek pražydęs, Nors visai truputį.

Skaudi žinia. Užgeso Karalienė. Pajacams linksma. O žmonėms - gėla. Ji neatguls kaip tie nykštukai po velėna. Ilsėsis su karaliais protėviais. Šalia.