Atmintis tarsi kriauklė išsaugo pačius gražiausius prisiminimų perlus. Mintimis nuklystu į 1993-ųjų pavasarį. Tuomet vyko audringas „Life“ festivalis, atvyko svečiai iš Olandijos šūkiu „Duch spring-93“. Marius Bradžiūnas su „Bix“ muzikantais pasikvietė olandus Ernst Langhout ir Arina van Dijk į Lietuvą. Vyko ilgas pasiruošimo darbas, įsteigtas projektas „Balticum trajectum“.

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį lankėsi Izraelyje, kur pradėjo pirmą vizitą Artimuosiuose Rytuose per septynerius metus, praneša BBC.

  Artėja gegužės 28-oji - Azerbaidžano nacionalinė šventė Respublikos diena. Ją, be abejo, minės Azerbaidžano Respublikos ambasada Lietuvoje, ją minės kiekvienas Lietuvoje gyvenantis azerbaidžanietis, o jų, 2001 metų duomenimis, buvo  per 2000, švęs šią dieną ir šiai valstybei neabejingi Lietuvos žmonės.

Tarnybą Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje pradėjo penkioliktoji Lietuvos karių pamaina - pirmadienį grupės stovykloje įvyko oficiali karių pasikeitimo ceremonija.

Svarbiausi Lietuvos interesai būsimajame NATO vadovų susitikime Čikagoje - kolektyvinės gynybos garantijos, užsitikrinimas, kad NATO oro policijos misija Lietuvoje bus tęsiama, ir energetinis saugumas, sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Mindaugas Žičkus.

Baltarusija prašoma pateikti atsakymus dėl vykdomo atominės elektrinės (AE) projekto raštu, rašoma Jungtinių Tautų konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos) įgyvendinimo komiteto praėjusią savaitę išplatintoje ataskaitoje.  Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, šis dokumentas yra 2012 m. kovo 20-23 dienomis Ženevoje vykusio posėdžio, kurio metu buvo svarstomas Lietuvos pateiktas skundas dėl AE Baltarusijoje, apibendrinimas.

Karaliaučiaus srityje statomos atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus pamatams išlieta pirmieji 1200 kubinių metrų betono, pranešė subrangovinė organizacija "Titan-2".

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad iš Minsko atšauktiems Europos Sąjungos (ES) valstybių pasiuntiniams nebus taip lengva grįžti, kaip buvo paprasta išvykti.  

Du dar gyvi 1980 metų Turkijos karinio perversmo lyderiai bus teisiami dėl vyriausybės nuvertimo, informuoja BBC.

Kanada nusprendė Norvegijai grąžinti įžymiojo norvegų tyrinėtojo Roaldo Amundseno tristiebį laivą "Maud", kuris 1930 metais nuskendo Kembridžo įlankoje Kanados šiaurėje.

Kanada nusprendė Norvegijai grąžinti įžymiojo norvegų tyrinėtojo Roaldo Amundseno tristiebį laivą "Maud", kuris 1930 metais nuskendo Kembridžo įlankoje Kanados šiaurėje.

„Dieve, laimink vengrus. Mes didžiuojamės, kad mūsų karalius šv.Steponas prieš tūkstantį metų pastatė Vengrijos valstybę ant tvirto pamato ir padarė mūsų šalį krikščioniškosios Europos dalimi,“- taip skamba viena iš nuostatų, įrašytų naujojoje Vengrijos konstitucijoje, kuri įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d. 2010 m. įvykusiuose rinkimuose į Parlamentą tautinės pakraipos partija „Fidesz“, gavusi du trečdalius balsų, ryžosi pakeisti dar vis tebegaliojančią 1949 m. okupacinę konstituciją, kuri neatitiko šiuolaikinio demokratinio valdymo modelio.

Kaukazo kalnai ir juos virkdančios upės: Kura, Araksas, Ganychas, Gabyras, Terteras... Žalumos pasakoje skendinti Kuros – Arakso lyguma, kurioje, rodos, iš amžių tolių ataidi liaudies dainių ašikų melodijos. Tai vietos, kuriose gimė Dede Gorgudo sakmė, o gyvenimo esmės filosofiją kūrė nepakartojamas XII a. žodžio meistras, poemų „Paslapčių lobynas“, „Leili ir Medžnūnas“, „Septynios gražuolės“, „Iskender – name“ autorius Nizami, į mus dar 1947 m. lietuviškai prabilęs poeto ir vertėjo Aleksio Churgino lūpomis, vėliau – poeto ir vertėjo Lino Brogos virtuozišku vertimu.

Sausio 1-oji – žydi snieguolės ir sakurų šakelės, net lazdynai išskleidė pumpurus. Penktasis metų laikas: „Sakyk, kad penktą metų laiką dovanoji man, tą sausyje pražydusią aguoną...“

Profesorius Alfonsas Vaišvila pabrėžė, jog filosofija nėra išstumta iš mūsų gyvenimo, bet ji pati sąmoningai bando pasitraukti dėl kardinalių problemų. Mokslininkas atkreipė dėmesį į vieną klausimą: kokiu metodu filosofija šiandien vadovaujasi?

Atsižvelgdamas į tai, kad šiandien prašviesėjimo neturime, Romualdas Grigas siūlė veikimo būdą: „Jeigu mąstome apie savo valstybę, savo likimą ir apie prasmingą savo gyvenimą, turime pagrindo mąstyti apie tam tikrus imperatyvus  ir ieškoti dermės tarp veiksmo ir mąstymo – ta dermė šiandien yra pažeista“.

Profesorius Krescencijus Stoškus teigė, jog nuostatos verčia grįžti prie labai senamadiško galvojimo, kad vis dėlto yra kažkoks idealas. Jis klausė, ar mūsų lietuvių liberalai pripažįsta kokį nors teisingumą, kai jie sako, jog pensijų grąžinti nereikia. Pensininkai sako, jog reikia, o tie sako – nereikia. Vadinasi, galime pasakyti, jog kiekvienas turi savo teisę. Gerai, kad atsiranda politikų, kurie turi vadinamąją atjautą – kaip Šopenhaueris pasakytų, savybę, kurią turi nuo lopšio. Vis dėlto didelės reikšmės turi ta aplinka, kurioje žmogus bręsta. K. Stoškus mano, kad filosofija šiame apirusiame pasaulyje ničnieko negali padaryti.

Euro zonos krizė, geopolitiniai sukrėtimai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, gavę "arabų pavasario" pavadinimą, ir avarija Japonijos atominėje Fukušimos elektrinėje užėmė pirmąsias pozicijas svarbiausiųjų 2011 m. įvykių sąraše, kurį sudarė Europos Sąjungos žiniasklaida. Sudarant šį sąrašą buvo atsižvelgta tiek į įvykių reikšmę visam pasauliui, tiek į interneto vartotojų susidomėjimą atitinkama tema elektroninėse Europos leidinių versijose.

Gruodžio 8 d. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje vyko bendras LMA Mokslininkų rūmų, Mykolo Romerio universiteto ir LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus renginys tema „Globalizacija ir kultūra socialinės filosofijos erdvėje“. Jis buvo skirtas Lietuvos filosofų knygos „Globalization and Culture: Contemporary Social Cognition. Lithuanian Studies. Washington D. C.: CRVP, 2011“ sutiktuvėms. Renginį vedė LMA n. k. Romualdas Grigas ir profesorė Jūratė Morkūnienė. Temperamentingoje prakalboje R. Grigas pažymėjo, jog tema skausminga. Jis kalbėjo apie nūdienos pasaulio išgyvenamą dramą, kuri vyksta, kaip šimtmečiais vykdavusios vidinių ligų graužiamų senųjų civilizacijų dramos.

Sudane yra daugiau piramidžių negu Egipte.