Mirė dailininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Linas Leonas Katinas. Šią žinią žiniasklaidai patvirtino paskutinę jo parodą kuravusi Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.

2020-12-14 mirus Krašto apsaugos sistemos kūrėjui, Nepriklausomybės gynėjui, rašytojui, visuomenininkui, dim. plk. ltn. Jonui UŽURKAI (1947 - 2020), sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir bendražygiams. Tegul Jono pilietiškumo, patriotiškumo ir tautiškumo idėjos bei darbai visada išlieka mūsų atmintyje.   LIETUVOS SĄJŪDŽIO KAUNO TARYBA BEI KOVO 11-OSIOS GATVĖS BENDRIJA

Eidama 93-iuosius metus mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė. LRT.lt tai patvirtino buvusi festivalio „Sirenos" meno vadovė, ilgametė profesorės draugė, Audra Žukaitytė. I. Veisaitė gimė 1928 m. sausio 9 d. Kaune.

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą mirus choro ir orkestro dirigentui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, profesoriui Petrui Bingeliui.  

Lapkričio 4-osios, trečiadienio naktį, eidamas 65 metus mirė žymus kompozitorius Faustas Latėnas. Šia žinia feisbuke pasidalino jo duktė Elžbieta. Maždaug prieš dvi savaites kompozitoriaus dukra E. Latėnaitė pranešė, kad ji ir dar 7 šeimos nariai susirgo COVID-19. Tačiau kol kas dar nežinia, ar tai lėmė Fausto Latėno mirtį.

2020 m. spalio 15 d. mirus inžinieriui,  visuomenininkui,  Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Centro Valdybos pirmininkui  Dim. mjr. Pranui URBANAVIČIUI

Rugsėjo 20 d., eidamas 80-uosius metus, mirė žinomas aplinkosaugininkas, miškininkas, iškilus visuomenės veikėjas, sąjūdininkas profesorius Romas Pakalnis. Romas Pakalnis visą gyvenimą skyrė krašto gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui. R. Pakalnis gimė 1941 m. sausio 4 d. Utenos apskrities Kirklių kaime. 1958 m. baigė Vilniaus miškų technikumą, 1963 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą. 1963 m. Radviliškio miškų ūkio Šeduvos girininkijos miško technikas, 1964 m. Radvilonių girininkas. Jam vadovaujant pastatyta Radvilonių girininkija, prie Radvilonių pasodinta 12 ha eglių kultūrų. 1965 m. atliko privalomąją karo tarnybą SSRS kariuomenėje. 1966 m. Jonavos miškų ūkio miško ruošos punkto viršininkas. 1966–1969 m. studijavo LSSR MA Botanikos instituto aspirantūroje, 1971 m. biologijos mokslų kandidatas.  1970–1974 m. Botanikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1974–1981 m. Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vyresn. mokslinis bendradarbis, nuo 1981 m. laboratorijos vadovas. 1984–1989 m. dar ir Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 1989–2002 m. direktorius. Dirbdamas Botanikos institute kartu su prof. Kaziu Ėringiu buvo naujos Kraštovaizdžio ekologijos srities pradininkas. Nuo 2001 m. VPU profesorius.

Rugsėjo 15 d. netekome 90-uosius metus einančio buvusio Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros profesoriaus, žinomo kalbininko, lietuvių kalbos puoselėtojo Arnoldo Piročkino.

Rugpjūčio 13 d., trečiadienį, po ligos mirė žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tinklaraštininkas, poliglotas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų Aurelijus Katkevičius.

Bronislava gimė Alytuje. Ji nežinojo, kas yra tikrieji Jos tėvai. Visą gyvenimą geru žodžiu minėjo Ją užauginusius žmones. Baigė VPI. Dirbo Žagarėje, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklose. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė puoselėjo lietuvybę. Jos straipsniai, recenzijos buvo spausdinami respublikinėje spaudoje.

64-erių velionis sunkiai sirgo, skelbia lrytas.lt Muziejininkas 1979 m. baigė Lietuvos dailės institutą, nuo 1979 m. dirbo Čiurlionio dailės muziejuje: 1988-aisiais tapo Tapybos skyriaus vedėju, 1988-1992 m. buvo direktoriaus pavaduotojas, 1992-2019 m. - direktorius.

Mirus Karaliaučiaus krašto lietuvių gimtosios kalbos mokytojai misionierei

Birželio 18 d., ketvirtadienį, eidamas 96-uosius metus mirė vienas garsiausių JAV lietuvių visuomenės veikėjų, Lietuvos garbės konsulas Floridoje Stenlis Balzekas (Stanley Balzek) jaunesnysis. Dėl S. Balzeko jaunesniojo mirties užuojautą artimiesiems, bičiuliams, JAV ir Pasaulio lietuvių bendruomenėms pareiškė Prezidentas Gitanas Nausėda  bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Šiandien, birželio 20-osios naktį Rokiškio ligoninėje, pasitraukė iš žemiškojo gyvenimo, bet ne iš mūsų atminties ilgametė Karaliaučiaus krašto lietuvių gimtosios kalbos mokytoja misionierė, viena iš Krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos steigėjų bei vietos lietuvių kultūros draugijos „Birutė“ atkūrėjų

Netekome išskirtinės asmenybės, visuomenininkės Mildos Bliumenzonienės, kuri savo gyvenimo misija laikė padėti žmogui. Tai buvo šviesą spinduliuojanti, jautri ir atkakli moteris, daug prisidėjusi skleidžiant visuomenėje supratimą, kaip svarbu ištiesti pagalbos ranką suklydusiam žmogui.

Birželio 3 d., eidamas 77-uosius, mirė legendinis Lietuvos aktorius Gediminas Girdvainis. Gediminą Girdvainį pažino kiekvienas teatro ir kino žiūrovas. Įsimintiniausias vaidmuo – nepamirštamasis Pinčiukas Arūno Žebriūno filme „Velnio nuotaka“ (1973). Vaidino nesuskaičiuojamoje daugybėje kino filmų. Tarp jų – chrestomatiniais vadinami „Jausmai“, „Ave vita“, „Herkus Mantas“, „Tadas Blinda“, „Riešutų duona“. Visų atpažįstamas aktorius Gediminas Girdvainis vaidino Aurelijos Ragauskaitės, Dalios Tamulevičiūtės, Eimunto Nekrošiaus, Jono Vaitkaus, Gyčio Padegimo, Rimo Tumino, kitų režisierių spektakliuose, vaidino televizijos filmuose bei serialuose.

A. Matuliauskas aktyviai rėmė nepriklausomą lietuvišką spaudą – buvo nuolatinis Lietuvos prezidento Antano Smetonos 1917 m. rugsėjo 6 d. įkurto valstybės laikraščio “Lietuvos aidas” skaitytojas ir prenumeratorius nuo pirmojo atkurto laikraščio numerio (1990 m. gegužės 8 d.) iki savo mirties.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė užuojautą dėl pripažinto kompozitoriaus Vytauto Barkausko mirties. Pasak valstybės vadovo, kompozitorius buvo kūrėjas, pasiekęs aukščiausią meistriškumą, vienas aktyviausių avangardinės muzikos propaguotojų Lietuvoje.

Kovo 3 d. mirė Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narė, Vegetarų draugijos pirmininkė, chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė (88 m.). „Ksavera buvo mokslininkė iš didžiosios raidės. Visas savo hiptezes tikrindavo savimi.  Ksaveros indėlis sveikuolių judėjimui Lietuvoje yra  neįkainojamas. Kokie bebūtų gražūs eptitetai apie šią moterį, ji buvo už visus juos didesnė“, – sakė Seimo narys Dainius Kepenis.

Mokslas, kultūra, visuomenė neteko vieno žymiausių Lietuvos mokslininkų humanitarų ir kartu didžiojo humanisto, vydūnisto, ramaus būdo, labai talentingo ir nuoširdaus bendražygio, bendraminčio doc. dr. Vaclovo (Vaciuko, Vacio) Bagdonavičiaus. Krito ne nuo korona viruso, o neatlaikė nuo didžiulių krūvių tautai dirbanti širdis. Tai smūgis visai pažangiajai demokratinei visuomenei.