Netekome žymios Laisvės kovų dalyvės, partizanų ryšininkės, pedagogės, palikusios ir ateities jaunuomenei keturias istorinę tautos atmintį žadinančias knygas.

Eidamas 63-iuosius metus trečiadienį Vilniuje mirė lietuvių tapytojas Aleksandras Vozbinas. A. Vozbino bičiulis tapytojas Raimondas Savickas LRT.lt atskleidė, kad velionis sirgo COVID-19 ir mirė nuo komplikacijų. Iš pradžių su liga grūmėsi namuose, tačiau sveikata prastėjo, dailininkas atsidūrė reanimacijos skyriuje, kur jam galiausiai buvo sukelta dirbtinė koma.

Mirus Lietuvos kariuomenės kūrėjui-savanoriui, Didžiosios kovos apygardos partizanui, apdovanotam Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Vyčio kryžiaus ordino medaliu

Vasario 2 dieną, nesulaukęs 84-ojo gimtadienio, į Amžinybę išėjo istorikas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Romas Batūra.

Vilniuje, 2021 metų vasario 1 dieną, naktį iš sekmadienio į pirmadienį mirė garsus lietuvių kino operatorius Jonas Gricius.

Eidamas 88-uosius pirmadienį Vokietijoje mirė muzikas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas Arvydas Paltinas, pernai iškeliavusios dainininkės Nelly Paltinienės vyras. Apie netektį portalui LRT.lt pranešė kunigas OFM Arūnas Peškaitis.

R.Batūra nuo 1960–1967 metais dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, 1972–1990 metais dėstė Vilniaus universitete, nuo 1990 buvo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvos istorijos katedros vedėjas, nuo 2006 – Lietuvos karo akademijos docentas. 

2021 m. sausio 20 d. mirus visuomenininkui, Lietuvos žurnalistų draugijos  nariui  Arnoldui Aleksandravičiui (1963-2021) sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems  ir bendražygiams.

Mirus bibliofilui, kolekcininkui ir mecenatui, XXVII knygos mėgėjų draugijos vienam iš atkūrėjų Vidmantui STANIULIUI (1950-2021)

Mirė dailininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Linas Leonas Katinas. Šią žinią žiniasklaidai patvirtino paskutinę jo parodą kuravusi Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.

2020-12-14 mirus Krašto apsaugos sistemos kūrėjui, Nepriklausomybės gynėjui, rašytojui, visuomenininkui, dim. plk. ltn. Jonui UŽURKAI (1947 - 2020), sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir bendražygiams. Tegul Jono pilietiškumo, patriotiškumo ir tautiškumo idėjos bei darbai visada išlieka mūsų atmintyje.   LIETUVOS SĄJŪDŽIO KAUNO TARYBA BEI KOVO 11-OSIOS GATVĖS BENDRIJA

Eidama 93-iuosius metus mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė. LRT.lt tai patvirtino buvusi festivalio „Sirenos" meno vadovė, ilgametė profesorės draugė, Audra Žukaitytė. I. Veisaitė gimė 1928 m. sausio 9 d. Kaune.

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą mirus choro ir orkestro dirigentui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, profesoriui Petrui Bingeliui.  

Lapkričio 4-osios, trečiadienio naktį, eidamas 65 metus mirė žymus kompozitorius Faustas Latėnas. Šia žinia feisbuke pasidalino jo duktė Elžbieta. Maždaug prieš dvi savaites kompozitoriaus dukra E. Latėnaitė pranešė, kad ji ir dar 7 šeimos nariai susirgo COVID-19. Tačiau kol kas dar nežinia, ar tai lėmė Fausto Latėno mirtį.

2020 m. spalio 15 d. mirus inžinieriui,  visuomenininkui,  Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Centro Valdybos pirmininkui  Dim. mjr. Pranui URBANAVIČIUI

Rugsėjo 20 d., eidamas 80-uosius metus, mirė žinomas aplinkosaugininkas, miškininkas, iškilus visuomenės veikėjas, sąjūdininkas profesorius Romas Pakalnis. Romas Pakalnis visą gyvenimą skyrė krašto gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui. R. Pakalnis gimė 1941 m. sausio 4 d. Utenos apskrities Kirklių kaime. 1958 m. baigė Vilniaus miškų technikumą, 1963 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą. 1963 m. Radviliškio miškų ūkio Šeduvos girininkijos miško technikas, 1964 m. Radvilonių girininkas. Jam vadovaujant pastatyta Radvilonių girininkija, prie Radvilonių pasodinta 12 ha eglių kultūrų. 1965 m. atliko privalomąją karo tarnybą SSRS kariuomenėje. 1966 m. Jonavos miškų ūkio miško ruošos punkto viršininkas. 1966–1969 m. studijavo LSSR MA Botanikos instituto aspirantūroje, 1971 m. biologijos mokslų kandidatas.  1970–1974 m. Botanikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1974–1981 m. Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vyresn. mokslinis bendradarbis, nuo 1981 m. laboratorijos vadovas. 1984–1989 m. dar ir Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 1989–2002 m. direktorius. Dirbdamas Botanikos institute kartu su prof. Kaziu Ėringiu buvo naujos Kraštovaizdžio ekologijos srities pradininkas. Nuo 2001 m. VPU profesorius.

Rugsėjo 15 d. netekome 90-uosius metus einančio buvusio Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros profesoriaus, žinomo kalbininko, lietuvių kalbos puoselėtojo Arnoldo Piročkino.

Rugpjūčio 13 d., trečiadienį, po ligos mirė žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tinklaraštininkas, poliglotas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų Aurelijus Katkevičius.

Bronislava gimė Alytuje. Ji nežinojo, kas yra tikrieji Jos tėvai. Visą gyvenimą geru žodžiu minėjo Ją užauginusius žmones. Baigė VPI. Dirbo Žagarėje, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklose. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė puoselėjo lietuvybę. Jos straipsniai, recenzijos buvo spausdinami respublikinėje spaudoje.

64-erių velionis sunkiai sirgo, skelbia lrytas.lt Muziejininkas 1979 m. baigė Lietuvos dailės institutą, nuo 1979 m. dirbo Čiurlionio dailės muziejuje: 1988-aisiais tapo Tapybos skyriaus vedėju, 1988-1992 m. buvo direktoriaus pavaduotojas, 1992-2019 m. - direktorius.