VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

2013-01-18
Rengiantis paminėti Laisvės gynėjų dieną Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Paįstrio filiale parengta paroda. Parodą parengė vyr. bibliotekininkė Jūratė Blaževičienė, jai talkininkavo Paįstrio ūkininkių draugijos „Gabijos“ skyriaus pirmininkė, kraštotyrininkė Ona Striškienė. Parodai pateiktos Onos Striškienės fotoaparatu užfiksuotos akimirkos, per buvusius renginius  Paįstryje, skirtus Sausio 13-ajai bei dokumentinė medžiaga, knygos. Buvo parengtos visų žuvusiųjų nuotraukos iš archyvinių dokumentų. Ši paroda domina ne tik suaugusius, bet ir jaunuosius bibliotekos lankytojus. Jauni sako nežinoję, kad buvo toks laikraštis „Laisvas žodis“, „Gimtasis kraštas“ ir nėra jų regėję ir rankose laikę. Plačiau
2013-01-15
Laisvės premijos laureato Antano Terlecko kalba, pasakyta iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Plačiau
2013-01-08
1. Kelionė per Lietuvą Pažinti savo gimtąjį kraštą – tai džiaugtis jo žmonėmis, grožėtis gamtovaizdžiais, pažinti kultūros paminklus, pajausti Lietuvos kraštų dvasią, patenkinti savo estetinius poreikius, praturtinti žiniomis visas atminties kerteles. Gimtasis kraštas tai prigimtinė vertybė, visiems laikams užkoduota duotybė genuose. Plačiau
2013-01-04
Visi Naujuosius metus sutinka su nauju kalendoriumi rankose. Vieni neišsiverčia be stalo kalendoriaus, kiti iš anksto nusiperka sieninį plėšomais dienų lapeliais kalendorių. Plačiau
2013-01-02
Ketvirtuoju Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatu tapo kultūros ir visuomenės veikėjas, filosofas, rašytojas dr. Arvydas Juozaitis. Plačiau
2012-12-31
Vilniečiai ir sostinės svečiai tradiciškai pirmąją Naujųjų metų dieną kviečiami pagerbti Lietuvos savanorių žygdarbį - 1919 metų sausio 1 dieną pirmą kartą virš Gedimino kalno buvo iškelta lietuviška trispalvė. Plačiau
2012-12-21
Nėra mūsų šalyje tokios kitos mokyklos, kaip Kauno „Ąžuolo“ katalikiška vidurinė. Beje, ji 2013 metais turėtų tapti gimnazija. Didelė tai mokykla, apie tūkstantį septynis šimtus vaikų, paauglių ir jaunuolių turinti. Net ir pastatas, atsiradęs jau Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, atrodo kitaip, nei kitų mokyklų: dviaukštis, aštuonkampis, su gana erdviu vidiniu kiemu, kurio centre pasodintas, dabar jau gerokai paaugęs ąžuolas. Kaip tik šioje mokykloje 2012 m. lapkričio 16 d. įvyko respublikinė mokytojų ir mokinių konferencija „Palaimintojo Jurgio Matulaičio  ir prelato Jono Mačiulio–Maironio asmenybės – liudijimas XXI amžiaus žmogui dvasiškai atgimti“. Plačiau
2012-12-14
Istorikai tvirtina, kad didieji Lietuvos kunigaikščiai Mindaugas, Vytenis, Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Jogaila ir Vytautas buvo blaivininkai. Sako, kad taip jie saugojosi nuo piktadarių, norėjusių juos nunuodyti. O gal jie tiesiog geriau nei mes suvokė blaivaus proto svarbą priimant sprendimus? Plačiau
2012-12-07
Vilniaus universiteto Baltojoje auloje paminėtas 75 - ųjų blaivybės draugijos metinių įkūrimo jubiliejus. Nors draugija turi patriotinį „Baltų ainių“ pavadinimą, dėmesys jai iš valdžios struktūrų vis mažėja. Viešojoje erdvėje skelbiami lozungai, įvairūs nutarimai lig tai rodytų,  kad kova su girtuokliavimu vis stiprinama, mažiau išgeriame, rūkome, rečiau sergame tų blogų įpročių sukeliamomis ligomis. Blaivybės draugijos „Baltų ainiai‘ pirmininkas Alfonsas Čekauskas pranešime, remdamasis statistika, daugelį tų teiginių griovė, vardijo valdžios vyrų pamirštas problemas, net kelis kartus klausė gana gausios auditorijos: „Ar reikalinga mūsų veikla?“. Visą laiką auditorija, ypač moksleiviai, garsiai atsakydavo: „Reikalinga“.Ar išgirs tai naujosios vyriausybės nariai, parodys ateitis. Blaivybės draugijos Garbės pirmininkas, Neringos meras Antanas Vinkus net savo pranešimą pavadino: „Ar mes norime turėti draugiją?“ Panašiai pranešimą pavadino ir Edukologijos universiteto rektorius, akademikas, profesorius Algirdas Gaižutis. Plačiau
2012-12-07
Mes, trys pedagogai iš Rytų Lietuvos, po Austrijos, Italijos, Vokietijos, Suomijos, vėl susitikome Amerikoje kaip geri seni draugai.  Mano kolegės iš Trakų ir Utenos jau plačių galimybių ir svajonių žemėje buvo praleidę ilgesnį laiką ir, kaip man atrodė, neblogai orientavosi vietos kasdieniniuose dalykuose. Susitikus dažniausiai  pokalbiai prasidėdavo apie Lietuvą, šalies ateitį – jaunimą,  jo problemas ir rūpesčius. Ne tik todėl, kad patys turėjome vaikų, bet ir todėl,  kad po kelis dešimtmečius dirbome su jaunimu įvairiose Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigose. Dabar, tai ne mūsų jaunystės laikais: dauguma jaunų lietuvių susikalbėjo angliškai, Amerikoje turėjo giminių ar pažįstamų, kurie, esant reikalui, galėjo padėti. Plačiau
2012-12-03
Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti vaikų literatūros kūrinius, kritikos darbus, vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimo projektus Vaikų literatūros premijai gauti. Plačiau
2012-11-30
Keliolika jaunų žmonių kasdien miršta nuo plaučių vėžio, infarkto, kraujagyslių ligų. Kodėl šalyje tiek rūkančių? Eidama iš darbo dažnai matau rūkančias jaunas moteris. Prieš keletą dienų nuo plaučių vėžio mirė jauna pažįstama mergina. Plačiau
2012-11-19
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio "Tarnaukite Lietuvai" kandidatų vertinimo komisija kviečia teikti kandidatūras šiam medaliui gauti. Plačiau
2012-11-16
Lietuvių kalba pagal visus kalbos technologijų vertinimų parametrus Europoje atsiduria paskutinėje vietoje, todėl jai būtinas proveržis skaitmeniniame amžiuje, teigia kalbininkai. "Man nemalonu vis kartoti, bet šnekos atpažinimo ir sintezavimo srityje esame paskutiniai, mašininio vertimo - esame paskutiniai, teksto analizės - esame paskutiniai. Kalbos ištekliai - nors atrodė, kad jų turime nemažai, tačiau labai trūksta moderniųjų išteklių, kompiuteriams, o ne žmonėms reikalingų dalykų, - ir čia esame paskutiniai", - vardijo Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė.   Plačiau
2012-11-16
Auksinio rudensteliko prisiminimai – gražuolių miškų spalvotas kilimas dabar mindomas kojomis ir nebežavėjo savo spindesiu. Dulkė lietus. Nuo pakalnėlės matėsi intriguojančios architektūros pastatas, gražiai derantis savo geltonomis-rudomis sienomis – tarsi iš miško atpustas klevo lapas. Vedini Lietuvos švietimo draugijos „Rytas“ pirmininko Algimanto Masaičio, būrelis šviesuolių atvykome mokinukams dovanoti Tėvynės pažinimo pamokos. Tai bene keturioliktoji, surengta Rytų Lietuvos mokyklose. Plačiau
2012-11-13
Jei paklaustų – kas svarbiausia Lietuvos žiniasklaidoje šiais metais, nedvejodamas atsakyčiau – kad ir nežmoniškos bei kitoniškos mūsų televizijos transliuojama tikėjimo Lietuva atkarpėlė  - keletas akordų brangiausiems Maironio žodžiams, kadangi ji sveikai „tebekoduoja“ ateinančias kartas dideliems žygiams ir darbams.  Būsimiems veiksmams, kuriems pamatą klojo iš sakyklos dar Kristijonas Donelaitis su Strazdeliu, maldaknygnešyste bei blaivyste jų triūsą pratęsę vysk.M.Valančius, vienas 1863 m. sukilimo  vadovų kun.A.Mackevičius, beje, gimęs Viduklėje ir nešęs Nepriklausomybės bei laisvės  vėliavą, kun.A.Vienažindis bei matematikas kalbininkas vysk.A. Baranauskas su jų išdainuotais išsakytais posmais ir visa plejada garbingų tvirtų Vasario 16 akto signatarų – kun.V.Mironas, kun.  A.Petrulis, vysk.A.Staugaitis, prelatas K.Šaulys  ir pagaliau Lietuvai pagražinti draugijos įkūrėjas veiklusis kun.J.Tumo-Vaižgantas. Plačiau
2012-11-09
Kai du nusikaltėliai plėšikauja individualiai, jų galimybės ir norai yra kuklesni, o nusikaltimai – lokalinio pobūdžio. Abiem sutarus veikti drauge, apetitai didėja, o “darbeliai” tampa dar žiauresni ir įžūlesni. Tokie draugai, pavydėdami vienas kitam padidėjusios įtakos arba didesnio grobio, neišvengiamai susipeša.  Visuomenėje tokie reiškiniai vadinami “gaujų karais”. Nesena istorija byloja, kad taip atsitiko su Stalino valdoma Sovietų Rusijos ir Hitlerio Vokietijos draugyste. Abudu bičiuliai susėdo už bendro stalo, pasidalino pasaulį, pasirašė ir paspaudė vienas kitam ranką, o, įgyvendinant suokalbį, keitėsi patirtimi, glaudžiai bendradarbiavo.... Prasidėjo masiniai kaimyninių valstybių ir jų piliečių “išvadavimai” nuo tiesos sakymo, tikėjimo, laisvės, teisės  ir viso, kas trukdė vergaut “vaduotojams”. Atsirado kalėjimai, lageriai, getai, darbo stovyklos ir kitos gyventojų “auklėjimo” priemonės. Plačiau
2012-11-09
Domėdamasis jaunimo ugdymu, dirbdamas su mokiniais mokyklose, neįgaliaisiais, aukštosiose mokyklose su studentais, laisvalaikiu tyrinėju ir restoranų kultūrą. Ją pavadinkime Lietuvos Klubinės kultūra (LKK). LKK  giminystė teatriniams žanrams kaip menų jungiamojo komplekso idėja tarpukaryje gyvavo kai kuriose Kauno kavinėse (“Konrado”).Renginių tikslai-“garbėn kelti lietuviškumą”(Vydūnas). J.Lindė-Dobilas  pabrėžė visų menų įtaką “tautiškajame mokyme”? Tačiau šiandiena populiarus posakis, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo. Kaimą sunaikinome.  Arba kitas posakis ne mažiau iškalbingas: “Kai ilgai žiūrime į prarają, tai praraja  ima žiūrėti į mus.   Plačiau
2012-11-09
Nemažai kas iš lietuvių patriotų bauginasi, kad tiek daug Lietuvos  lenkų, jų partijos – LLRA (Lietuvos lenkų rinkiminė akcija) atstovų pateko į Lietuvos Respublikos Seimą. Tokia pergalė buvo netikėta ir patiems laimėtojams. Lapkričio 1 d. jie savo internetiniame puslapyje AWPL (Akcija Wyborcza Poloko‘v na Litowie), straipsnyje „Istorinė LLRA sėkmė“, rašo: „... Lietuva tai vienintelė valstybė, kurioje lenkai (išskyrus Lenkiją) realiai įtakoja valdžią. LLRA turi savo atstovus Seime ir Europos parlamente  (susimąstykite, ne Lietuvos, bet LLRA – A.L.). Taip pat nemažai LLRA atstovų yra valdybose ar koalicijose savivaldybėse. Plačiau